Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
   bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Gimtas kraštas
Žvilgsnis
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Naujų kardinolų skyrimas paskatino svarstymus apie konklavą

Mindaugas BUIKA

Keturi paskirtieji kardinolai: arkivyskupai Žanas Luji Toranas, Žanas Baptistas Fam Min Manas, Gabrielis Zubeiras Vakas ir kunigas Tomas Špidlikas, SJ

Rekordiškai didelis kardinolų skaičius

Paprastai popiežius Jonas Paulius II kas treji ketveri metai konsistorijas naujiems kardinolams skirti sukviečia vasario 21 dieną, per Bažnyčios liturgijoje minimą Apaštalo šv. Petro sosto šventę. Taip buvo 1998 ir 2001 metais, todėl laukta, jog nauji kardinolai ir šį kartą bus paskelbti 2004-ųjų pradžioje. Tas faktas, kad naujų kardinolų konsistorija Šventojo Tėvo sprendimu šį kartą kviečiama keliais mėnesiais anksčiau (spalio 21 dieną), ne tik šiek tiek į antrą vietą nustūmė tokią renginiais kupiną jo 25-ųjų pontifikato metinių programą, bet ir davė pagrindą tabloidinei periodikai vėl užsiimti daugeliui gerokai pabodusiu svarstymu apie Popiežiaus sveikatos būklę. Kaip pajuokavo Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius arkivyskupas Stanislavas Dzivišas, apie greitą Popiežiaus mirtį žurnalistai pranašauja visus pastaruosius 10-15 metų, ir per tą laiką ne vienas pats „pranašas“ spėjo jau nukeliauti į dangų.

Beje, tie, kurie tikisi, kad naujasis šv.Petro įpėdinis bus gerokai liberalesnis už dabartinį Šventąjį Tėvą ir imsis radikalių Bažnyčios mokymo reformų, gali labai nusivilti. Kaip beveik vieningai pažymi bažnytinio gyvenimo stebėtojai, po rugsėjo 28 dieną paskelbtų 30 naujų kardinolų (vieno paskirtojo kardinolo pavardės dėl susidariusių aplinkybių Popiežius neatskleidė, ji liko „in pectore“, tai yra paslaptyje). Kardinolų kolegija gerokai atjaunėjo, tačiau tuo pat metu tapo ir žymiai konservatyvesnė. Beveik visi iš dabar (su naujai paskirtaisiais) esančių 135 kardinolų elektorių, tai yra jaunesnių nei 80 metų amžiaus ir galinčių dalyvauti naujo Popiežiaus rinkimų konklavoje, buvo paskirti paties Jono Pauliaus II, taigi, kaip galima tikėtis, yra ištikimi jo nuostatoms.

Per visą savo pontifikatą (aštuonias buvusias ir būsimąją 9-ąją konsistoriją) Jonas Paulius II yra paskyręs rekordinį skaičių aukščiausią titulą Katalikų Bažnyčioje turinčių hierarchų - 231 kardinolą. Antrąją vietą pagal paskirtų kardinolų skaičių užima taip pat 25 metus (1878-1903 metais) Bažnyčią valdęs popiežius Leonas XIII, kuris per pontifikatą paskyrė 147 kardinolus. Dabar Kardinolų kolegiją sudaro 194 nariai (be „in pectore“), tai yra didžiausia visoje Katalikų Bažnyčios istorijoje. Vyriausiam kardinolui italui Koradui Bafilei praėjusią vasarą sukako 100 metų, o jauniausiam naujai paskirtam Estergomo (Vengrija) arkivyskupui kardinolui Pėteriui Erdui dar tik 51-eri. Iki naujojo kardinolų skyrimo buvo tik 34 jaunesni nei 70 metų amžiaus kardinolai, dabar jų skaičius išaugo iki 55, tai yra nuo 31 proc. iki 41 proc. visų konklavoje galinčių dalyvauti Kardinolų kolegijos narių. Bendras kardinolų elektorių amžiaus vidurkis dabar 72 metai ir šeši mėnesiai. (Pats popiežius Jonas Paulius II, tuometės Krokuvos arkivyskupas Karolis Vojtyla, kardinolu buvo paskirtas 1967-aisiais, būdamas 47 metų.) Čia galima pastebėti, kad šiuo metu pasaulyje yra trys kardinolai, kurie, jau peržengę 80 metų ribą, vis dar eina ordinarų pareigas savo diecezijose: Minsko (Baltarusija) arkivyskupas kardinolas Kazimieras Sviontekas yra 88 metų, Hanojaus (Vietnamas) arkivyskupas kardinolas Polis Žozefas Fam Di Tungas yra 84 metų, o Libano Maronitų Katalikų Bažnyčios patriarchui kardinolui Nasralai Sfeirui - 83-eji.

Šventojo Sosto dikasterijose - septyni nauji kardinolai

Taigi spalio 21 dieną į Kardinolų kolegiją bus priimta 30 naujų narių, kurie kartu su kitais kardinolais elektoriais kada nors turės rinkti dabartinio Šventojo Tėvo įpėdinį. Skelbdamas vardus tų, kuriems nusprendė suteikti garbingiausią Bažnyčios tarnybos titulą, popiežius Jonas Paulius II rugsėjo 28-ąją susirinkusiems į Šv. Petro aikštę kalbėti su juo sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldą gausiems piligrimams sakė, kad naujieji kardinolai savo kilme ir pareigomis „tinkamai atspindi Bažnyčios visuotinumą ir jos sielovadinių darbų įvairovę“. Naujai paskirtieji kardinolai elektoriai yra aštuoniolikos pasaulio šalių arkivyskupai iš visų kontinentų, dirbantys Vatikane arba žymių diecezijų ordinarai: šeši iš Italijos, trys iš Prancūzijos, du iš Ispanijos ir po vieną iš Jungtinių Valstijų, Kanados, Australijos, Brazilijos, Meksikos, Gvatemalos, Nigerijos, Sudano, Ganos, Japonijos, Indijos, Vietnamo, Vengrijos, Kroatijos ir Škotijos.

Septynių Romos Kurijoje dirbančių arkivyskupų paskyrimas kardinolais nieko nestebina, nes svarbioms Vatikano dikasterijoms tradiciškai vadovauja kardinolai. Dabar kardinolais paskirti: Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas 70 metų italas arkivyskupas Renatas Martinas, Popiežiaus vikaras Vatikano miestui-valstybei (savivaldybės vadovas) ir Šv. Petro bazilikos klebonas 74 metų italas arkivyskupas Frančeskas Markizanas, Popiežiškosios įstatymų tekstų interpretavimo tarybos pirmininkas 73 metų ispanas arkivyskupas Chulijanas Eransas, Popiežiškosios sveikatos apsaugos darbuotojų sielovados tarybos pirmininkas 70 metų meksikietis arkivyskupas Chavjeras Lozanas Baraganas, Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos pirmininkas 73 metų japonas arkivyskupas Stefenas Fumijas Hamao ir Šventojo Sosto paveldo administracijos pirmininkas 66 metų italas arkivyskupas Atilijus Nikora.

Reikėtų atskirai pažymėti tą faktą, jog kardinolu taip pat paskirtas Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius (užsienio reikalų ministras) 60 metų prancūzas arkivyskupas Žanas Luji Toranas. Kadangi Šventojo Sosto diplomatijos tarnyba priklauso Vatikano valstybės sekretoriatui, kuriam vadovauja 76 metų kardinolas Andželas Sodanas, tai arkivyskupo Ž.Torano paskyrimas kardinolu reiškia, kad jis netrukus turėtų būti paskirtas į naujas atsakingas vadovo pareigas. (Kaip minėta, dviejų kardinolų tos pačios dikasterijos administracijose - šiuo atveju Valstybės sekretoriate - paprastai nebūna.) Be abejonės, kardinolo titulo suteikimas taip pat reiškia Šventojo Sosto vyriausio diplomato arkivyskupo Ž.Torano nuoseklių ryžtingų pastangų ginant Bažnyčios ir Popiežiaus pozicijos tarptautinių santykių plotmėje pripažinimą.

Pažymėtini jo pareiškimai dėl konflikto Irake pavojų ir būtinumo laikytis tarptautinės teisės nuostatų prioriteto, taip pat dėl krikščioniškųjų šaknų pripažinimo naujojoje Europos Sąjungos Konstitucijoje, kas yra būtina, jei nenorima falsifikuoti istorinės tiesos. Taip pat plačiai nuskambėjo paskirtojo kardinolo Ž.Torano kalba 2000 metų jubiliejinėje Jungtinių Tautų sesijoje, kur jis perspėjo dėl „mirties kultūros“ bruožų kai kurių šios organizacijos struktūrų darbe. Šią politiką nulemia „apokaliptiniai pranašavimai dėl gyventojų daugėjimo“ ir „radikali feministinė ideologija“, kai skatinant abortus pasaulyje kasmet brutaliai sunaikinama dešimtys milijonų negimusių kūdikių. Vatikano užsienio reikalų ministras vasarą lankėsi Lietuvoje, dalyvavo Šventojo Sosto ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 80-mečio bei Lietuvos pirmojo krikščioniško valdovo karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių minėjimuose.

Kenčiančių Bažnyčių nauji kardinolai

Su naujai paskirtaisiais dabar Vatikane dirba 34 kardinolai elektoriai ir jie sudaro tik 25 proc. tų Kardinolų kolegijos narių, kurie dar nesulaukė 80 metų ir turi teisę dalyvauti Popiežiaus rinkimuose. Taigi didžioji dauguma kardinolų elektorių yra pasaulio diecezijų ganytojai, kurių ir dabar kardinolais paskirta daugiausia - 19 arkivyskupų metropolitų. Tai dažniausiai ordinarai tų diecezijų, kurios dėl savo reikšmės vadinamos „kardinoliškomis“, ir joms paskirtas naujas arkivyskupas anksčiau ar vėliau pakeliamas kardinolu. Tad spalio 21 dieną į Kardinolų kolegiją bus priimti Venecijos (Italija) patriarchas ir Florencijos (Italija), Genujos (Italija), Liono (Prancūzija), Marselio (Prancūzija), Sevilijos (Ispanija), Edinburgo (Škotija), Zagrebo (Kroatija), Filadelfijos (JAV), Kvebeko (Kanada), Rio de Žaneiro (Brazilija), Gvatemalos, Renčio (Indija), Sidnėjaus (Australija), Lagoso (Nigerija), Keipkousto (Gana) arkivyskupai.

Tarptautinė žiniasklaida, pranešdama apie naujų kardinolų skyrimą, pirmiausia atkreipė dėmesį, jog šį garbingą titulą gauna dėl diskriminacijos ir persekiojimų bei pilietinių kovų kenčiančių Vietnamo ir Sudano katalikų ganytojai. Paskyrus kardinolu didžiausios Vietnamo diecezijos Hošimino (buvęs Saigonas) 69 metų arkivyskupą Žaną Baptistą Fam Min Maną, pirmą kartą ši komunistų valdoma šalis turės reziduojančius kardinolus. (Kaip minėta, sostinės Hanojaus arkivyskupijai vadovauja kardinolas Polis Žozefas Fam Din Tungas.) Žinios apie režimo reakciją dėl naujo kardinolo skyrimo buvo gana prieštaringos, ir ateitis parodys, ar pasiteisins viltys dėl Šventojo Sosto ir Vietnamo santykių pagerėjimo. Iš 80 milijonų Vietnamo gyventojų 10 proc. yra katalikai, ir ši tikinčiųjų bendruomenė yra viena didžiausių Azijoje. Hošimino miestas turi penkis milijonus gyventojų, iš kurių apie 700 tūkst. yra katalikai.

Pastarosiomis dienomis tarptautinio katalikiškojo gyvenimo informacijoje dažnai minima Sudano sostinė Chartumas. Čia gyvenęs ir miręs didysis Afrikos misionierius italas vyskupas Danielis Kombonis (1831-1881) spalio 5 dieną Romos Šv. Petro aikštėje vykusiose kanonizacijos iškilmėse popiežiaus Jono Pauliaus II buvo paskelbtas Bažnyčios šventuoju. Tuo tarpu spalio 21-ąją įvyksiančioje konsistorijoje dabartinis Chartumo arkivyskupas 62 metų Gabrielis Zubeiras Vakas bus pakeltas kardinolu ir taps pirmuoju šios Rytų Afrikos šalies hierarchu, priimtu į Kardinolų kolegiją. Šis žingsnis taip pat yra Šventojo Tėvo solidarumo ženklas Sudano Bažnyčiai, kuri patiria valdančio režimo vykdomą islamizacijos politiką, o taip pat daug iškentėjo dėl du dešimtmečius vykstančio pilietinio konflikto tarp vyriausybinės kariuomenės ir šalies pietuose veikiančių krikščionių sukilėlių grupių. Šis pilietinis karas jau nusinešė daugiau kaip du milijonus gyvybių. Chartumo arkivyskupija turi 15 milijonų gyventojų, kurių vienas milijonas yra katalikai, o dauguma - musulmonai.

Kardinolų kolegijoje daugiausia europiečių

Po naujų kardinolų skyrimo dabar Afrika, kaip ir Azija, turės po trylika kardinolų elektorių. Okeanija (Australija ir Ramiojo vandenyno salos) turės penkis konklavoje galinčius dalyvauti kardinolus, Šiaurės Amerika - keturiolika, o Lotynų Amerika - 24. Kadangi Lotynų Amerikos šalyse gyvena apie 45 proc. visų pasaulio krikštytų katalikų, tai Kardinolų kolegijoje (17,8 proc. visų kardinolų elektorių) jie atrodytų nepakankamai atstovaujami. Tačiau žinant šio regiono visų gyventojų, taigi ir katalikų, didesnį ar mažesnį kultūrinį panašumą, Lotynų Amerikos kardinolų grupė bus viena vieningiausių ir įtakingiausių būsimoje konklavoje. Žinoma, Europos kardinolai elektoriai, kurių po spalio 21-osios konsistorijos skaičius padidės nuo dabartinių 55 iki 66 (kas sudarys 48,8 proc. visų konklavoje galinčių dalyvauti kardinolų), toliau dominuos, tačiau jų nuomonės dėl galimo popiežiaus Jono Pauliaus II įpėdinio gali būti labai skirtingos.

Tautiniu atžvilgiu didžiausia kardinolų elektorių grupė ir toliau lieka iš Italijos - 23 galimi konklavos dalyviai. Jungtinės Valstijos turės vienuolika kardinolų elektorių, po šešis - Vokietija, Brazilija ir Ispanija, penkis - Prancūzija. Visa ši apžvelgta geografinė kompozicija iki metų pabaigos patirs tam tikrus pokyčius, nes keturi kardinolai peržengs konklavinę 80 metų amžiaus ribą. O apie naujos konklavos galimus terminus kalbėti nepridera, nes savojo istorinės reikšmės pontifikato 25-metį švenčiantis popiežius Jonas Paulius II, nors susilpnėjusios fizinės sveikatos, tačiau kupinas dvasinio tvirtumo, toliau vadovauja Bažnyčiai, iki galo ištikimai vykdydamas jam Dievo patikėtą atsakingą misiją.

Nusipelniusių teologų pagerbimas kardinolų titulu

Kaip minėta, popiežius Jonas Paulius II, skelbdamas naujus kardinolus, jais paskiria ir vieną ar du bažnytinei tarnystei nusipelniusius, garbingo amžiaus sulaukusius kunigus teologus, kurie prieš konsistoriją taip pat konsekruojami ir vyskupais. Šį kartą kardinolais paskirti net keturi kunigai: Popiežiaus namų teologas šveicarų kilmės 81 metų dominikonas kunigas Žoržas Kotjė, Gando (Belgija) vyskupijos kanauninkas 80 metų monsinjoras Gustafas Josas, Popiežiškojo Rytų instituto Aleti studijų centro dvasinis vadovas čekų kilmės 83 metų jėzuitas kunigas Tomas Špidlikas, taip pat buvęs Liublino (Lenkija) katalikų universiteto moralinės teologijos profesorius 82 metų dehonietis kunigas Stanislavas Nagis.

Tėvas Ž.Kotjė, kuris yra Tarptautinės teologinės komisijos narys, Popiežiaus namų teologu dirba nuo 1989 metų pabaigos ir konsultuoja Šventąjį Tėvą rengiant svarbius Bažnyčios dokumentus. Jis laikomas žymiu socialinės etikos, ekumenizmo, krikščionybės inkultūracijos ekspertu, 1990 metais vedė Gavėnios rekolekcijas Popiežiui ir Romos Kurijos bendradarbiams.

Daugelio publikacijų autorius tėvas T.Špidlikas taip pat yra vadovavęs Gavėnios rekolekcijoms Vatikane 1995 metais. Jis ypač padėjo Jonui Pauliui II iškeliant Rytų krikščionių dvasingumo reikšmę bendrajam Bažnyčios paveldui. „Popiežius mėgsta pabrėžti, kad Bažnyčia kvėpuoja dviem plaučiais - Rytų ir Vakarų tradicijomis, - ir čia mes visiškai sutariame“, - aiškino paskirtasis kardinolas T.Špidlikas.

Buvęs moralinės teologijos profesorius ir Gando diecezijos bažnytinio teismo pirmininkas monsinjoras G.Josas, kurio trys broliai taip pat yra kunigai, kartu su kunigu Karoliu Vojtyla (būsimuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II) po Antrojo pasaulinio karo (1946-1948 metais) gyveno ir studijavo Romos popiežiškojoje belgų kolegijoje. Tuomet užsimezgusi draugystė nenutrūko iki šiol - kai kunigas K.Vojtyla buvo Krokuvos arkivyskupu, vėliau išrinktas Popiežiumi, abu draugai susitikdavo bent kartą per metus.

Paskirtasis kardinolas S.Nagis - taip pat artimas Popiežiaus draugas, kartu su juo dėstė Liublino universitete ir dažnai lydėdavo Joną Paulių II atostogų kalnuose metu. Tėvas S.Nagis žiniasklaidai pranešė, kad padėkojo Šventajam Tėvui už netikėtą pagerbimą, tačiau dėl silpnos sveikatos ir amžiaus būsimoje konsistorijoje negalės dalyvauti.

Kitą dieną po to, kai paskelbė apie 30 naujų kardinolų paskyrimą, popiežius Jonas Paulius II taip pat nusprendė arkivyskupo titulą suteikti savo trims artimiausiems pagalbininkams. Rugsėjo 29-ąją, atsilyginant už ištikimą tarnystę, arkivyskupais buvo pakelti asmeninis Popiežiaus sekretorius 64 metų lenkas vyskupas Stanislavas Dzivišas, Popiežiaus liturginių apeigų vadovas 61 metų italas vyskupas Pieras Marinis ir Popiežiaus namų prefektas 53 metų amerikietis vyskupas Džeimsas Harvis.

Kardinolų institucijos istorija ir reikšmė

Kardinolų, kaip artimiausių Popiežiaus bendradarbių Bažnyčios tarnystėje, institucijos pradžia siekia IV amžių. Nuo 1059 metų kardinolai vieninteliai turi teisę rinkti šv. Petro sosto įpėdinį. XII a. viduryje buvo suformuota Kardinolų kolegija, turinti savo dekaną, kuris po Popiežiaus mirties iki naujojo Šventojo Tėvo išrinkimo vadovauja Šventojo Sosto administracijos darbui. Šiuo metu Kardinolų kolegijos dekanu yra Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas 75 metų vokietis kardinolas Jozefas Ratcingeris.

Taip pat XII amžiuje kardinolais pradėti skirti Bažnyčios hierarchai, reziduojantys už Romos vyskupijos ribų. Dabar Kardinolų kolegijoje yra ganytojai iš 69 pasaulio šalių. Lietuvai šiame Bažnyčios senate atstovauja Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Nuo XIII iki XV amžiaus Katalikų Bažnyčioje vienu metu kardinolų nebuvo daugiau nei trisdešimt. 1586 metais tuometinis popiežius Sikstas V nustatė naują skaičių - ne daugiau 70 kardinolų, kurie visi turi ir Romos metropolijos vyskupijų ar parapinių bažnyčių titulus (šeši kardinolai vyskupai, 50 kardinolų kunigų ir 14 kardinolų diakonų). Ši popiežiaus Siksto V nustatyta tvarka dėl kardinolų maksimalaus skaičiaus, patvirtinta 1917 metais priimtu Kanonų teisės kodeksu (naujas kodeksas paskelbtas 1983-iaisiais), galiojo iki pat 1958 metų, kai popiežius Jonas XXIII pirmą kartą naujais paskyrimais viršijo 70 kardinolų ribą. Jonas XXIII savo dokumentu „Cum Gravissima“ 1962 metais nurodė, kad visi kardinolai turi būti ir vyskupai. Todėl jeigu Šventasis Tėvas už didelius nuopelnus Bažnyčios tarnystei kardinolo titulą suteikia kunigui, tai jis prieš iškilmingą konsistoriją turi būti konsekruojamas vyskupu.

Popiežius Paulius VI 1965 metais paskelbtu dokumentu „Ad Purpuratorum Patrum“ nustatė, jog Kardinolų kolegijoje turi būti ir su Roma vienybėje esančių Rytų Bažnyčių patriarchų, kuriems taip pat suteikiamas kardinolo titulas. Šis Šventasis Tėvas 1970 metais išleistu potvarkiu „Ingravescentem Aetatem“ priėmė svarbų sprendimą - 80 metų sulaukę kardinolai turi atsistatydinti iš Romos Kurijos dikasterijų narystės ir taip pat nebegali dalyvauti naujo Popiežiaus rinkimuose. Taip pat Paulius VI 1973 metais nustatė, kad maksimalus turinčių teisę rinkti Popiežių kardinolų skaičius (taigi ne vyresnių nei 80 metų) neturi viršyti 120. Šią nuostatą 1996 metais paskelbtoje apaštalinėje konstitucijoje „Universi Dominici Gregis“ patvirtino ir popiežius Jonas Paulius II.

Tačiau šis Šventasis Tėvas naujų kardinolų skyrimais peržengia nustatytą minėtą 120 kardinolų elektorių normą. Kaip ir po 2001 metų konsistorijos, taip ir po spalio 21 dieną įvyksiančios kardinolų, neviršijančių konklavinės 80 metų ribos, bus 135. Bet reikia atsižvelgti į tai, ką ir daro Jonas Paulius II, kad dėl senėjimo proceso ir ligų, kardinolų elektorių skaičius gana sparčiai mažėja. Štai iki 2004 metų pavasario (kovo mėnesio) net dešimčiai kardinolų sukaks 80 metų, ir jie jau nebegalės dalyvauti konklavoje. Popiežių Joną Paulių II rinkusioje 1978 m. spalio 16 d. konklavoje dalyvavo 111 kardinolų.

© 2003 "XXI amžius"