Atnaujintas 2003 m. spalio 10 d.
Nr.78
(1182)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Taikiklyje – Bažnyčia ir jos vadovai

Dienraštis „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos ryto“ televizija“ taip vieningai pradėjo pliekti Lietuvos Katalikų Bažnyčios instituciją, kad dar labiau išryškėjo sovietmečio katalikiškos dvasios gniuždymo metodai. Tada buvo įrodinėjama, kad Kristaus, kaip asmens, nebuvo, o dvasininkai – tik melagiai ir tamsuoliai. Kai Rusijos mokslininkai įrodė Kristaus, kaip asmens, buvimą, dabar taikiklyje liko dvasininkai.

Geriau nei saugumo darbuotojai „Lietuvos ryto“ žurnalistai vos spėja fiksuoti, kur koks klebonėlis šventę šventė, kur kokio klebono šunelis ar katinas ne vietoje lakstė, kiek kartų šalies Prezidentas be žurnalistų žinios išdrįso pasikviesti Bažnyčios vadovus pas save. O kiek „paslapčių“ sužinota, žurnalistams pabendravus su proto ligos paliestais dvasininkais apie kunigų rengimo įstaigą. Tačiau subliuško ir šis šmeižto burbulas po arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus aiškinimų.

Juokingai atrodo šių žurnalistų išpuoliai, nes aiškiai matosi pastangos iš kiekvienos būtos ar nebūtos smulkmenos išpūsti sensaciją nepamatuojant, kad toks burbulas sprogs ne jų naudai. Ir tai rodo, kokia bejėgė yra žurnalistų kova prieš tokius ryžtingos dvasios žmones, prieš garbingą praeitį turinčią Kunigų seminariją.

Bendraujant su žmonėmis labai malonu išgirsti, kad ir paprasti žmonės suvokia žurnalistų išpuolius ir juos vertina kaip buvusių saugumiečių darbo tęsinį. Tai dar labiau sustiprina žmonių pagarbą mūsų dvasininkams, kurie iškentė sovietmečio fizines ir moralines kančias. Dabar teliko nepamatuojamas moralinis juodinimas…

Todėl, draugai žurnalistai, dar daugiau smailinkite plunksnas ir su komjaunuoliška aistra triuškinkite tautos tikėjimo pagrindus, nes tikrai įdomu stebėti beviltišką kovą, kai į pagalbą už nemenkus grašius televizijos humoristai kuria dvasininkų personažus, kad tik kuo daugiau juodintų Bažnyčios autoritetą. Judo darbas aiškus ir žinoma, ko vertas.

Zofija KLIMIENĖ
Rokiškis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija