|
Kalti nekovojantys
Tai rašinys apie žodžius ir kaip teisingai juos
vartoti. Neteisingas vartojimas yra prasmės klastojimas. Įvelkama
neteisinga prasmė, toks pat mąstymas paskui ją velkasi, supratimas
ir nesupratimas.
Apie blogą vartojimą yra rašęs Vilius Bražėnas.
Teko jam antrinti, o buvo rašoma apie okupacijos metų vadinimą sovietmečiu,
tarsi nuteikiant pasyvumui. Dar anksčiau rašė Vytautas Landsbergis,
atsimenu tik faktą, pavyzdžio neatsimenu. Taigi domimės ne vienas.
Apie žodžius, kuriuos dabar rašysiu, taip pat jau
yra kažkas užsiminęs, o kai kas, nieko nesakydamas, juos vartoja
teisingai, bet žymiai daugiau taikosi neteisingai.
Tas žodis yra bausmė, o paskui jį seka žodžiai
kaltas ir nekaltas.
Bausmė būna už nusikaltimus, o ar gali būti bausmė
nenusikaltusiam? Tai būtų smurtas, persekiojimas, skriauda, laisvės
atėmimas ar tiesiog žmogžudystė reikėtų pasirinkti ir šitaip vadinti.
Tuo tarpu rašiniuose apie tremtinius, partizanus knibždėte knibžda:
bausmę atlikęs
, bausmės vieta
, bausmė įvykdyta
Tokie žodžiai reiškia pripažinimą, kad kažkas kaltai
yra bausti. O dar atsiranda ir nekaltai nubaustų, reiškia, nekovojusių,
o vis tiek įkliuvusių. Tik pagal teisybę, kaip tik tie yra kalti
ir kaltai nubausti nekovoję, kai reikėjo kovoti, bent jau kaltumo
laipsnis jų yra didesnis. Tarkim, sovietų okupacijos metais aš bijojau,
nedalyvavau rezistencijoje ir vis tiek įkliuvau tokių atsitikimų
būdavo taip jie, patys nenorėdami, būtų nubaudę kaltą. Kai jie
persekioja monsinjorą Svarinską, kuris kovojo ir kovoja tai jau
persekiojimas nekalto, o savo pareigą atliekančio, ir negalima to
persekiojimo vadinti bausme.
Tiesa, apie bausmes kalbėdami kai kas įveda pataisėles,
kad tai pagal jų įstatymus, bet retai tas daroma ir nepatogu, nes
tekstą prailgintų nuolatinis tos pastabos kartojimas.
Apie neveiklumo kaltę kalba mįslingas Bernardo
Brazdžionio eilėraštis Paskutinis pasmerkto myriop žodis : Mačiau,
(
) (ten vardinamos matytos blogybės), bet tylėjau ,/ kaip be burnos
Aš kaltas. Bauskite mane. Nekovojusieji vieninteliai ir pakliūva
kaltai.
Nekaltumu nevadinsime nieko neveikimo, nes jis
yra kaltė. Kartais kai kas persekioja tylėjusius tarsi veikusius,
pagal kreivus įstatytmus tarsi nekaltus, bet tokia klaida tik priartina
prie teisybės pagal teisingumą jie labiau už kovojusius kalti.
Ir tai ne tik praėjusieji laikai. Laisvės kovotojai dabar reikalingi.
Neginantieji laisvės pasiliks kalti.
Svarstome kai kas tylėsime, įtiksime valdžiai,
kuri dabar yra ir beveik nuolatos buvo komunistų. Nedėsime pastangų,
kaip jau ir darėme, kad ne komunistų valdžia būtų; leisime sunaikinti
laisvės kovotojus ir manysimės liksią nepaliesti.
Taip nebūna: ateis ir tylintiems laikas, ir šitokiems
jau kaltai.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2003 "XXI amžius"
|