Atnaujintas 2003 m. spalio 10 d.
Nr.78
(1182)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Turkai rengiasi į Iraką

Dešimties tūkstančių Turkijos karių kontingentas rengiasi išvykti į Iraką. Belieka tiktai sulaukti parlamento pritarimo šiai karinei akcijai, kurią Turkijos vyriausybė pavadino„humanitarine misija“. Tiesa, sunku pasakyti, ar Turkijos parlamentas pritars šiai misijai, ypač žinant, jog parlamentas neleido Turkijai kartu su amerikiečiais ir britais pulti Irako. Visuomenės dauguma, atrodo, pritaria turkų karių siuntimui, net iš Irako nuolat ateina žinios, jog ten žudomi vadinamieji turkomanai, kuriuos turkai vadina savo artimiausiais giminaičiais. Pasaulio informacijos agentūros praneša apie vis dažnėjančius karinius susirėmimus tarp turkomanų ir Irako kurdų Kirkuko mieste ir jo apylinkėse. Tiesa, neseniai Irako turkomanai ir kurdai pasirašė susitarimą nenaudoti karinės jėgos vieni prieš kitus, o iškilusius ginčus spręsti derybomis. Tačiau pačioje Turkijoje vyksta didelės diskusijos tuo klausimu, o žiniasklaida nuolat rašo, apie sunkią turkomanų dalią Kirkuke ir ragina vyriausybę nedelsiant suteikti turkomanams karinę pagalbą. Tuo labiau kad Kirkuko meras yra kurdas. O kaip žinoma, Turkijoje kurdai vadinami valstybės priešais ir šalies vientisumo griovėjais.

Patys Irako kurdai gana atsargiai žiūri į amerikiečius ir kaltina Vašingtoną, kad tas nieko nedarė, kai Sadamas Huseinas 1991 metais surengė didžiules kurdų skerdynes ir labai žiauriai numalšino kurdų sukilimą.

Kurdistano patriotinės sąjungos atstovas Maskvoje Šoršas Saidas pareiškė, jog kurdai neleis, kad Turkijos armija įžengtų į Iraką. Pasak Š.Saido, Irake ir taip yra daugybė sudėtingų problemų ir sunku įsivaizduoti, kad dešimt tūkstančių puikiai apginkluotų turkų karių vykdytų humanitarinę misiją. „Kurdistane turkai būtų okupantai. Šiandien į Iraką rengiasi turkai, o rytoj, žiūrėk, to paties užsimanys Iranas ir Sirija, kurie irgi, švelniai tariant, nemėgsta kurdų“, - sakė kurdų atstovas Maskvoje.

Beje, buvęs Turkijos premjeras Biulentas Edževitas, 1991 metais dirbdamas žurnalistu, kalbėjosi su Irako diktatoriumi S.Huseinu. Į jo klausimą apie galimą plačios autonomijos suteikimą turkomanams ir kurdams S.Huseinas atsakęs: „Mes visomis išgalėmis kausimės dėl Kirkuko“. Taigi Sadamo režimas žlugo, tačiau kautynės dėl Kirkuko dar gali įvykti.

Kurdistano patriotinės sąjungos lyderis Dželalis Talabani pareiškė, jog nors kurdai ir gerbia savo kaimynus, bet neleis kištis į jų reikalus. Dž.Talabani pabrėžė, jog Kirkukas yra daugianacionalinis miestas, tačiau jis yra Irake. „Jeigu Turkija iškels klausimą dėl irakietiško Kirkuko, tai mes, kurdai, iškelsime analogišką klausimą dėl turkiško Dijarbakyro miesto, kuriame gyvena kurdai. Tai tik sukeltų didelį chaosą regione“, - sakė Dž.Talabani. O Rusijoje išeinančio kurdų laikraščio „Kurdskaja mysl“ redaktorius Jurijus Nabijevas įspėjo Turkiją nesiųsti savo armijos į Iraką, konkrečiai į Kirkuką. Pasak J.Nabijevo, tokiu atveju kurdų sukilimas būtų neišvengiamas ir apimtų visą Turkiją, nes vien Stambule gyvena pusantro milijono kurdų.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija