Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Susitikimai
Mums rašo
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Prastas įstatymas yra blogiau negu jokio

Kuo ydingas „Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymas“?

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Didžiosios Britanijos reprodukcinės etikos konsultavimo agentūros vadovė Džozefina Kvintaval Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotraukos

Europos mokymo centro Helsinkyje direktorius, teisininkas Aleksandras Hovardas

Gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Parengtas ketvirtasis „Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo” projekto variantas. Tikimasi, kad jis bus priimtas ir įsigalios 2004 m. sausio 1 d. Kodėl taip skubama? Į šį klausimą atsako Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacijos pareiškimas „Dėl dirbtinio žmogaus apvaisinimo mėgintuvėlyje įstatymo projekto”, kuriame rašoma: „Dėl šio įstatymo įteisinimo gimstamumo mažėjimas nebus sustabdytas. Akivaizdus yra didelio uždarbio siekis, noras padidinti pacientų skaičių įteisinus apvaisinimą donorų sėklomis. Be to, spaudžia duoklė ir paskolos už įsigytą brangią aparatūrą, bendradarbiaujant su Izraelio, Didžiosios Britanijos ir kitomis privačiomis struktūromis, neatmetant nė farmacijos koncernų. O ir momentas palankus, nes yra Vyriausybės pritarimas dėl šeiminių interesų”. Pabrėžiama, jog leidybos ir informacijos centras „Už gyvybę” nepaneigia moralių, modernių, natūralių metodų, padedančių apvaisinimui, bet tik tokių, kurie vykdomi moters organizme, tik šeimoje, tik sujungiant tikros motinos ir tikro tėvo lytines ląsteles. Tokia yra popiežiaus Jono Pauliaus II, Katalikų Bažnyčios ir gydytojų, prisiekusių Hipokrato priesaika, pozicija šiuo klausimu.

Lietuvos šeimos centras, Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacija, Leidybos ir informacijos centras „Už gyvybę”, Lietuvos teisininkų sąjunga „Už šeimą ir gyvybę”, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Medicinos skyrius gruodžio 13 dieną Vilniaus miesto rotušėje surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Medicininiai, teisiniai ir etiniai dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje aspektai”.

Pirmoji pranešėja Džozefina Kvintaval, Didžiosios Britanijos reprodukcinės etikos konsultavimo agentūros vadovė, penkių vaikų motina, keliautoja ir žurnalistė, besilaikanti katalikiškų nuostatų, sakėsi esanti susipažinusi su „LR Dirbtinio apvaisinimo įstatymo” projektu ir matanti jame daug rimtų medicininių ir etinių problemų. Ji teigė: „Įstatymai turi būti geri. Prastas įstatymas yra blogiau negu jokio”. Jos nuomone, dirbtinis žmogaus apvaisinimas mėgintuvėlyje – tai daugiavaisiai nėštumai, rizika motinos sveikatai, padidėjusi rizika gimti nesveikiems kūdikiams, embrionų naikinimas; be to, mėgintuvėlyje dirbtinai apvaisintas kūdikis nėra šeimos genetinė atžala, spermos donorystė yra svetimavimas; sužinojęs tiesą, jog yra pradėtas mėgintuvėlyje, vaikas patirs emocinį stresą, negalės jaustis laimingas. Tai visiškas vaiko teisių nepaisymas. Dž.Kvintaval paliko detalią „LR dirbtinio apvaisinimo įstatymo” analizę.

Antrasis pranešėjas Aleksandras Hovardas, teisininkas, Europos mokymo centro Helsinkyje direktorius, atvykęs iš Suomijos, taip pat buvo gerai susipažinęs su „LR Dirbtinio apvaisinimo įstatymo” projektu. Jo nuomone, šis įstatymo projektas neturėtų tapti įstatymu, nes jo pobūdis nėra mokslinis. Pranešėjas mato pokomunistinėje erdvėje įsigalint individualistinį liberalizmą, egoistinę ideologiją, nepaisančią kitų, šiuo atveju vaiko, interesų. Interesai keliami aukščiau teisės normų, aiški gydytojų savivalė, nėra numatyta jų baudžiamosios atsakomybės. Kitų šalių analogiškuose įstatymuose tokia atsakomybė jau numatyta. Prelegentas pabrėžė, jog dirbtinio apvaisinimo gydymu pavadinti negalima. Tai vienkartinis aktas, nieko negydantis ir neišgydantis. Lietuvos Respublikos įstatymo projekte, pasak pranešėjo, sąvokų apibrėžimai neatspindi esmės. Rašoma: „Embrionas – tai ankstyva žmogaus organizmo vystymosi stadija nuo apvaisinimo iki aštuntos nėštumo savaitės”. Tai trikdo juristus. Mokslas, šiuolaikinė genetika tvirtina, jog embrionus reikia ginti nuo pat pradėjimo, neskirstant jų į savaites, nes žmogus prasideda nuo pat pradėjimo momento. Eksperimentai su žmonėmis yra uždrausti. Tuo tarpu mėgintuvėlyje pradėtas žmogus tampa eksperimento objektu.

Nederėtų lytinių ląstelių (spermos, kiaušialąsčių) pardavėjų vadinti donorais. Tai tik pardavėjai, už paslaugą paėmę pinigus.

Gerbiant vaiko fizinius ir psichinius interesus, jis turi būti pradėtas ne mėgintuvėlyje, o motinos įsčiose – tokia Europos mokymo centro Helsinkyje direktoriaus A.Hovardo nuomonė. Baigdamas pranešimą, jis dar užsiminė ir apie įvaikinimą. Įvaikinimu Europoje didžiuojamasi. Šis faktas neslepiamas. Vertėtų ir Lietuvoje keisti šią nuostatą.

Virgilijus Rudzinskas, gydytojas akušeris ginekologas, Lietuvos bioetikos komiteto narys, aptaręs medicininę reprodukcinių technologijų riziką, siūlė dar kartą peržiūrėti aptariamo įstatymo projektą.

Gintautas Vaitoška, gydytojas psichoterapeutas, Tarptautinio šeimos ir vedybų studijų instituto profesorius (Austrija) pastebėjo, jog „LR Dirbtinio apvaisinimo įstatymo” projektas atspindi jo kūrėjų materialistinį požiūrį, pažeidžia vaiko teises, nepagerino sutuoktinių santykių.

Pasak pranešėjo, mūsų amžiaus nelaimių – depresijos, nerimo, savižudybių – priežasčių reikia ieškoti šeimoje. Tik stabili tėvo ir motinos sąjunga, iš meilės pradėti vaikai yra geriausia ir patikimiausia šių nelaimių terapija. Vaikas – meilės vaisius – gimsta tada, kai tėvai susijungia kūnu ir dvasia. Šito nebūna, kai kūdikis pradedamas mėgintuvėlyje. Vyras žino, jog tai ne jo kūdikis, jo situacija šeimoje yra silpnesnė. Kai kūdikis įvaikinamas, abiejų sutuoktinių būklė yra vienodesnė. Pranešėjas nekaltino įstatymo rengėjų piktavališkumu. Tai tik istorinių klišių nesupratimas, penkiasdešimties metų materialistinio mokslo istorijos pasekmės.

Danielius Serapinas, šeimos gydytojas, pateikė apibendrintas pastabas dėl „LR dirbtinio apvaisinimo įstatymo”. Jo nuomone, įstatymui trūksta skaidrumo: daugybę klausimų numatyta reglamentuoti poįstatyminiais aktais, tėra vos keli sąvokų apibrėžimai, esama prieštaravimų ir dviprasmiškumų; įstatyme turėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė ir jos taikymo tvarka. „Lietuvoje pažeidinėjamas įstatymas, pažeidžiant embriono teises. Lietuvos biomedicininių tyrimų įstatymo 3 straipsnio 2 punktas draudžia eksperimentus su žmogaus embrionais. Tuo tarpu Lietuvos apvaisinimo klinikose vykdomi neteisėti eksperimentai su žmogaus embrionais. Dirbtinio apvaisinimo procedūros turi neigiamos įtakos embriono ir naujagimio vystymuisi, dėl genų ekspresijos gali pasikeisti net vaiko fenotipas, atsirasti apsigimimų. Prieš svarstant Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, būtina priimti LR Embriono apsaugos įstatymą”, - pabrėžė pranešėjas. Be tokio įstatymo sukuriamos prielaidos embrionų pertekliui ir bizniui; embrionų laikymas bankuose neišvengiamai priveda prie daugelio jų žūties, o tai prilygsta abortui; teisiškai nenustatytas embrionų saugojimo terminas. Anot žymaus genetiko Ž.Leženė, embrionų bankai – tai koncentracijos stovyklos, nes, užšaldant embrionus bankuose, pažeidžiamos vaiko teisės nuosekliai ir darniai vystytis, apvaisinimo sąlygos daro įtaką embriono raidai. Įstatymo projekte nesilaikoma visų šalių konstitucijų, kurios užtikrina žmogaus teises į gyvybę, taip pat atnaujintos Hipokrato priesaikos, kurios pirmas punktas įpareigoja saugoti žmogaus gyvybę nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties. Žmogaus embrionai moralės prasme turi būti laikomi žmonėmis, taigi turi būti ginami kaip ir žmonės.

Konferencijoje dalyvavo keletas LR Seimo narių, aptariamo įstatymo kūrėjų. Išgirdome pažadą „LR Dirbtinio apvaisinimo įstatymą” tobulinti. Reikia tikėtis, kad šio įstatymo svarstymas ir priėmimas bus nukeltas vėlesniam laikui.

Tarptautinę mokslinę konferenciją „Medicininiai, teisiniai ir etiniai dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje aspektai” globojo Lietuvos Vyskupų Konferencija.

© 2003 "XXI amžius"