Atnaujintas 2003 m. gruodžio 19 d.
Nr.97
(1201)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS


PRIEDAI


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdis

Popiežius siūlo
„sąžinės patikrinimą“
dėl reformų liturgijoje

Skyrimai ir įvilktuvės

Pašventinta kapinių žemė
ir kryžius

Vietoje Kalėdų laukimo –
sodybų pelenai

Liūdnos pokario Kūčios

Dėl Seimo laikinosios
tyrimo komisijos
AB „Mažeikių nafta“
privatizavimo aplinkybėms
ištirti veiklos

Dėl Dirbtinio
apvaisinimo įstatymo

Kur du pešasi…

R.Pakso elgesys kelia
grėsmę Lietuvos saugumui

Ginčai per ilgai užsitęsė

Atsikvošėjimas po rinkimų

Adventas

Žodis adventas kilęs iš lotyniško adventum, kuris reiškia „atėjimą, atvykimą“. Adventas apima dvi krikščioniškojo tikėjimo prasmes ir tikroves.

Pirma, jis išreiškia antrojo Kristaus atėjimo į žemę pasaulio pabaigoje ir pasirengimo susitikimui su Kristumi – Teisėju laukimą. Tai gali atsitikti bet kurią akimirką: Viešpats yra arti.

Antra, Adventas taip pat suteikia galimybę dvasiškai pasirengti Kristaus Gimimo šventei – Kalėdoms. Dievas tapo žmogumi, atėjo pas mus, todėl ir žmogus turėtų pasitikti Dievą, atsukti Jam savo veidą ir kreipti savo žingsnius link Jo, kad galėtų susitikti su Juo.


Prastas įstatymas yra blogiau negu jokio

Kuo ydingas „Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymas“?

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Didžiosios Britanijos reprodukcinės etikos
konsultavimo agentūros vadovė
Džozefina Kvintaval
Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotraukos

Parengtas ketvirtasis „Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo” projekto variantas. Tikimasi, kad jis bus priimtas ir įsigalios 2004 m. sausio 1 d. Kodėl taip skubama? Į šį klausimą atsako Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacijos pareiškimas „Dėl dirbtinio žmogaus apvaisinimo mėgintuvėlyje įstatymo projekto”, kuriame rašoma: „Dėl šio įstatymo įteisinimo gimstamumo mažėjimas nebus sustabdytas. Akivaizdus yra didelio uždarbio siekis, noras padidinti pacientų skaičių įteisinus apvaisinimą donorų sėklomis. Be to, spaudžia duoklė ir paskolos už įsigytą brangią aparatūrą, bendradarbiaujant su Izraelio, Didžiosios Britanijos ir kitomis privačiomis struktūromis, neatmetant nė farmacijos koncernų. O ir momentas palankus, nes yra Vyriausybės pritarimas dėl šeiminių interesų”. Pabrėžiama, jog leidybos ir informacijos centras „Už gyvybę” nepaneigia moralių, modernių, natūralių metodų, padedančių apvaisinimui, bet tik tokių, kurie vykdomi moters organizme, tik šeimoje, tik sujungiant tikros motinos ir tikro tėvo lytines ląsteles. Tokia yra popiežiaus Jono Pauliaus II, Katalikų Bažnyčios ir gydytojų, prisiekusių Hipokrato priesaika, pozicija šiuo klausimu.


Sugrįžtant prie ištakų

Kun. Robertas Pukenis
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Tai atsiliepimas į Tėvynės šauksmą. Aš jį visada savy nešiojau ir buvau neramus. Aš norėjau, kad būtų giedras tėviškės dangus ir augtų kryžiaus medis, o lietuvaitė jį papuoštų rūtų vainiku.
Kartais mano žodžiai virsdavo strėlėmis, kurias taikiau į slibino nasrus. O kartais tokie skurdūs ir prislėgti jie būdavo. Mane traukė politika, aš žaidžiau su ugnim, bet man buvo malonu vyti velnią šalin.

Tai kun. Roberto Pukenio knygos „Teesie“, išleistos 1993 metais Kaune, „Aušros“ spaustuvėje, eilutės. Su juo, dviem doktoratais grįžusiu iš Romos ir vadovaujančiu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto Teisės katedrai, skaitytoją supažindinome pavasarį (žr. „Istorinė krikščionio atsakomybė“, „XXI amžius“, Nr. 22). Paskutiniais to rašinio žodžiais pažadėję pratęsti pokalbį apie širdžiai mielas kūrybines versmes ilgokai tylėjome, nes kun. R.Pukenis vasarą praleido Italijoje, o grįžęs Panevėžio vyskupo buvo paskirtas Panevėžio vyskupijos generalvikaru. Darbas VDU ir pirmieji žingsniai Panevėžio kurijoje atima daug laiko, todėl mūsų pokalbis epizodinis. Atsiprašome skaitytoją, jei ne viską čia ras, ko tikėtųsi, tačiau drįstame pateikti autentišką pokalbį. Tai kiek neįprastas kunigo pokalbis apie rašymą, tautos ir asmenybės kūrybos ištakas.


Pagaliau!

Geležine ranka valdęs Iraką beveik ketvirtį
amžiaus Sadamas Huseinas mėgo
mojuoti ginklu
EPA-ELTA nuotraukos

Praėjusį sekmadienį visas pasaulis prigludo prie televizorių ir radijo aparatų pasklidus žiniai, kad Tikrite, gimtajame buvusio Irako diktatoriaus mieste, suimtas gyvas ir sveikas Sadamas Huseinas. Pirmoji tą žinią paskelbė Irano nacionalinė informacijos agentūra, kuri, remdamasi Irako kurdų vadovybe, sekmadienio rytą pranešė apie S.Huseino suėmimą. Pentagonas iš pradžių atsisakė patvirtinti šią informaciją, bet nepaneigė jos. Tuo tarpu paprastai gerai informuota arabų televizijos „Al Jazaerra“ stotis jau skelbė apie suėmimo smulkmenas, jog S.Huseinas buvo sučiuptas netoli Tikrito miesto esančiame rūsyje ir suimamas nesipriešino, nors ne kartą tvirtino gyvas nepasiduosiąs. O BBC radijo stotis paskelbė, jog suimtasis gali būti ne S.Huseinas, o vienas iš buvusių keliolikos diktatoriaus antrininkų. Tačiau po kelių valandų Irako civilinės administracijos vadovas Polas Bremeris specialiai sušauktoje spaudos konferencijoje oficialiai patvirtino žinią, kad suimtas JAV paskelbtas tarptautinis nusikaltėlis Nr.1. Buvo parodytos suimtojo nuotraukos. Iš jų matyti, kad S.Huseinas buvo užsiauginęs ilgą barzdą ir plaukus. O atliktas DNR testas patvirtino, jog tai tikrai devynis mėnesius ieškotas S.Huseinas.


Liūdnos „kanonizacijos“ pasekmės

Petras KATINAS

Netgi ne kasdien, o beveik kas valandą iš Prezidentūros, o konkrečiai, iš paties Prezidento, pasigirsta vis keistesni pareiškimai bei įvykių vertinimai. „Kalėdų senelis“, nežinia ką patariantis patarėjas Sigutis Jačėnas,visiškai nusiplūkė. Tai bara žurnalistus, tai užtrenkia duris prieš pat jų nosį. Naujoji Prezidento spaudos atstovė rytą praneša Lietuvos radijui, kad įvyks Prezidento susitikimas su VSD vadovu, o jau po poros valandų skelbia, kad susitikimas neįvyks, nes Saugumo departamento vadovas... susirgo. Taip buvo praėjusį penktadienį. Nors M.Laurinkus sveikas kaip ridikas buvo darbe, rengėsi vykti į Prezidentūrą ir labai nustebo sužinojęs, jog pasiligojo... Teko išreikšti tiktai „nusistebėjimą“, kad Prezidentūra nebežino ką daro. Neatsitiktinai žinomi psichiatrai, vieni nebijoję skelbti savo pavardės, kiti dėl viso pikto to nepanorėję, ėmė visai rimtai kalbėti, jog Prezidento psichikos sveikata (sprendžiant iš jo daugiau nei nesuprantamų veiksmų, veido išraiškos, primenančios kaukę, gestikuliacijos ir pan.) turėtų kelti rimtą susirūpinimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija