|
Dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo
LR Prezidentui Rolandui Paksui
LR Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui
Sveikatos apsaugos Ministrui Juozui Olekai
Tarptautinės mokslinės konferencijos ,,Medicininiai,
teisiniai ir etiniai dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje aspektai,
įvykusios 2003 m. gruodžio 13 d. Vilniaus rotušėje,
REZOLIUCIJA
1. Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas
(Nr.4) griauna šeimos institucijos vertybes, žemina žmogaus orumą.
2. LR Dirbtinio apvaisinimo įstatymas negali būti
svarstomas Seime, kol nėra priimtas LR Embrionų apsaugos įstatymas.
Tai ypač aktualu, nes jau šiandien Lietuvoje yra vykdomi nusikalstami
eksperimentai su žmogaus embrionais, o tuo pačiu ir su jų motinomis.
3. Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo
projektas yra neskaidrus, nes:
a) jame gausu prieštaravimų;
b) daugelis klausimų numatyta spręsti sveikatos
apsaugos ministro poįstatyminiais teisiniais aktais;
c) nenumatyta įteisinti paaiškinamuosiuose raštuose
priimtos nuostatos, kad išlaidos dirbtiniam apvaisinimui nebus imamos
iš valstybės biudžeto;
d) įteisinamas donorinių embrionų naudojimas apvaisinimui,
nors sveikatos apsaugos ministro paaiškinamajame rašte ir rašte
Vyriausybei tai neigiama;
e) įstatymo projekte vartojama daugybė neapibrėžtų
terminų (pagrindinių sąvokų skyrius kritikuotinas iš esmės; Įstatymo
teiginiai praktiškai pateisintų ir eugeniką).
4. Įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta baudžiamoji
atsakomybė už nustatytos tvarkos pažeidimus ir baudžiamosios atsakomybės
taikymo mechanizmai.
5. Įstatymu numatyta kiaušialąsčių donorystė, įteisinanti
kraštutines priemones, kurios daugelyje šalių yra draudžiamos.
6. Įstatymas numato žmogaus embrionų pertekliaus
kūrimą, jų užšaldymą bei naikinimą, kas įstatymiškai laiduoja žmogaus
gyvybės nuvertinimą, kuris pasitarnautų įteisinant ir žmogaus embrionų
naudojimą kamieninių ląstelių gamybai. Tokios planuojamos nusikalstamos
praktikos įdiegimas akivaizdžiai buvo pademonstruotas prieš pora
dienų Lietuvos spaudoje.
7. Pasaulyje, norint išvengti naujagimių ir apvaisinamos
motinos patologijos rizikos bei su tuo susijusių didelių gydymui
skiriamų išlaidų, siūloma įsodinti vieną embrioną. LR Dirbtinio
apvaisinimo įstatymo kūrėjai to nepaiso, demonstruodami ne tik etinių,
moralinių nuostatų nepaisymą, bet ir mokslo tyrimo duomenų ignoravimą.
8. Rengiant LR Dirbtinio apvaisinimo įstatymą Lietuvos
spaudoje visuomenei buvo pateikiama tik reklaminė informacija, nenurodant
pavojų, kurie tyko dirbtinio apvaisinimo metu būsimo vaiko ir motinos.
9. Paaiškinamuosiuose raštuose nurodomi tikslai
dirbtinio apvaisinimo būdu gerinti demografinę situaciją yra nerealūs
ir tarnauja tik reklamai. Tokie teiginiai yra aiškiai šališki
tarnauja suinteresuotų asmenų biznio interesams, taip pat atspindi
Lietuvos sveikatos apsaugos politikos bejėgiškumą.
10. Niekuo nepagrįsti yra teiginiai, kad nebus
neigiamo poveikio valstybės finansams, nes tai prieštarauja pasaulio
praktikai. Tokia neatsakinga politika labai brangiai kainuotų motinai,
šeimai, valstybei.
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos
dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas turi būti atmestas.
Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Moterų konservatorių bendruomenės pirmininkė
Lijana Gvaldaitė,
Visuomeninės organizacijos Socialinės tarnystės
savanoriai (SOTAS) vadovė
Vidas Abraitis,
Katalikų tėvų asociacijos pirmininkas
Regina Šilinskienė,
Lietuvos teisininkų sąjungos Už šeimą ir gyvybę
pirmininkė
Jūratė Paulauskaitė,
Kauno arkivyskupijos šeimos centro atstovė
Jūratė Šaumanienė,
Panevėžio vyskupijos šeimos centro direktorė
Audrilė Laurinavičienė,
Panevėžio vyskupijos Anykščių dekanato šeimos centro
vadovė
Danguolė Nekrašienė,
Vilniaus arkivyskupijos Caritas
Vijoleta Valantiejūtė,
Lietuvos šeimos centro direktorė
Alina Šaulauskienė,
Pasaulinės gydytojų federacijos Už žmogaus gyvybę
Lietuvos asociacijos pirmininkė
Algirdas Petronis,
Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro direktorius
Rima Kurtinaitienė,
Ateitininkų federacijos atstovė
© 2003 "XXI amžius"
|