|
Vietoje Kalėdų laukimo sodybų pelenai
Skaudžiai gyvi 1944 metų kalėdinio laikotarpio
prisiminimai. Mūsų šeimai, kaip ir daugeliui Lietuvos šeimų, Kalėdos
buvo skausmo ir netekčių dienos. Ne Betliejaus žvaigždė švietė padangėje,
bet gaisrų pašvaistės. Ne Kalėdų senelis vežiojo dovanas, bet NKVD
kariuomenė su vietiniais gynėjais vežė ir miestų bei miestelių
aikštėse guldė pusnuogius jaunuolius, bandžiusius apginti Lietuvos
laisvę. Vietoje Kūčių šventės vakarienės smilkstantys sodybų pelenai,
vietoje kalėdinių dovanų tėvų, brolių, sūnų netektys
Tų metų gruodžio 22-ąją buvo sudegintos Ariogalos
valsčiaus Grajauskų kaimo šešios sodybos, tarp jų ir mano tėvų.
Tėvas Kazimieras Žungaila buvo kaimo seniūnas Nepriklausomos
Lietuvos ir vokiečių okupacijos laikotarpiu. Tokius reikėjo likviduoti.
Neturėdami jokių duomenų apie tėvo nusikalstamą veiklą, pasinaudojo
partizanų likvidavimo akcija sudegino namus, tėvą areštavo. Per
tris mėnesius sukurpė tėvynės išdaviko bylą (be jokių įrodymų),
remdamiesi dviejų tariamų liudytojų parodymais (kurie net teisme
nedalyvavo). Nuteisiamas 20-iai metų lagerio. Dar keturis mėnesius
badu marinamas Kauno kalėjime. Liepos 30 dieną visiškai išsekęs,
mirštantis dar išvežamas darbams į lagerį. Bet, vos pervažiavus
Lietuvos sieną, tą pačią dieną vienoje Baltarusijos geležinkelio
stotelėje jo lavonas iškeliamas iš traukinio dlia pogrebenija
- taip užrašyta mirties liudijime, esančiame byloje. Kur? Jokios
žinios negauname.
Įdomiausia tai, kad po dvejų metų, būtent 1957-ųjų
balandį, LSSR liaudies teismo pirmininkui atsiunčiamas LSSR prokuroro
raštas, kuriuo bausmė, nesant įrodymų, sumažinama dešimt metų, t.y.
baudžiamasis straipsnis iš 58-1a keičiamas į 58-3. Ir tik dar po
metų, 1958-ųjų balandį, LSSR vidaus reikalų ministerijos raštas,
kad K.Žungaila miręs 1945 m. liepos 30 d. Taip bado mirtis be sovietinės
teisinės sistemos pastangų ir operatyvumo tėvui bausmę sumažino
visais 20 metų.
Julija ŽUNGAILAITĖ-AJAUSKIENĖ
Panevėžys
© 2003 "XXI amžius"
|