R.Pakso elgesys kelia grėsmę Lietuvos saugumui
Prezidento pareigos ir teisės nurodytos Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 77, 82, 83,84, 85, 86, 87, 88, 89, 90
straipsniuose, taigi R.Paksas privalėtų laikytis šių Konstitucijos
nuostatų.
Akivaizdu, jog R.Paksas Konstitucijos įpareigojimų
nevykdo, o duotą priesaiką nuolat laužo:
- nebendradarbiavo su Seimo komisija ir nedavė
paaiškinimų, o važinėjo bei toliau važinėja po miestelius ir rajonus
su priešinga agitacine propaganda;
- pagal J.Borisovo nurodymus kursto nesantaiką
tarp žmonių, nes kartu su R.Paksu važiuoja taip pat specialūs agitatoriai
jo teiginiams skelbti viskas vyksta pagal buvusį komunistinį scenarijų.
Tuo rūpinasi J.Borisovas, kurio milijoniniu tiražu išleisti melo
laikraščiai platinami visoje Lietuvoje.
R.Paksas faktiškai jau ne Prezidentas, o jo titulas
yra tik formalus, nes jo veiksmai neturi nieko bendra su Respublikos
Prezidento pareigomis.
Iš to, kas jau plačiai žinoma visoje Lietuvoje
ir pasaulyje, užtenka susidaryti aiškią nuomonę ir išvadas, o apkaltos
procesas tai jau Seimo komisijos kompetencija, ir R.Paksas privalo
būti kuo greičiau nušalintas iš savo posto, kad nebedarytų žalos
ir gėdos lietuvių tautai ir valstybei.
R.Paksas piktnaudžiauja netgi tikėjimu, kad įgytų
šalininkų tarp tikinčiųjų, lengvabūdiškai suprantančių tikėjimo
tiesas. Turime priminti vieną pagrindinių tikėjimų tiesų: netark
savo Viešpaties vardo be reikalo. Ją R.Paksas iš esmės pažeidžia,
nes tikėjimas negali būti naudojamas propagandos tikslams. Pagal
Kristaus mokslą žmogus negali melstis demonstratyviai, kad visi
matytų ką darė fariziejai, kuriuos Kristus smerkė.
Privalome įsisąmoninti ir pažinti tikėjimo tiesas,
nesileisti apgaunami veidmaininga agitacija, nes tikrai tikintis
negali bendrauti su Rusijos mafijos atstovais. Kaip skelbė Kristus:
negalima tarnauti dviem ponams Dievui ir mamonai.
Dabar svarbiausia problema naujo Prezidento kandidatūra.
Kadangi tinkamo kandidato iškėlimas yra problemiškas, tai protingiausias
ir geriausias yra A.Kubiliaus pasiūlymas, vienijantis tautą, kuri
šiuo metu yra R.Pakso suskaldyta ir toliau skaldoma pagal Rusijos
mafijos ir slaptosios žvalgybos planą.
A.Brazauskas vieno kandidato idėją aiškino klaidingai
tariamai tai būsianti primesta kandidatūra ir galinti pažeisti
demokratijos principą. Toks A.Brazausko aiškinimas iš esmės yra
klaidingas. Iš praktikos žinome, jog per didelis neapgalvotų ir
atsitiktinių kandidatų skaičius yra žalingas valstybei. To išvada
atidaromas kelias sukčiavimams ir papirkimams, kaip, sakykim,
R.Pakso atveju. Taigi protingiausias yra A.Kubiliaus pasiūlymas,
užkertantis kelią karjeristams ir papirkimams, nes tik nepartinis
kandidatas gali būti objektyvus ir atsidavęs savo krašto ir tautos
gerovei, negu jau buvęs partinis, susijęs su tam tikra politine
kryptimi.
Privalome pagaliau suprasti, jog tautos skaldymas,
kurį dabar vykdo R.Paksas, yra žalingas ne vien visuomeniniu požiūriu,
nes gresia valstybės saugumui, juolab kad esame tokioje geografinėje
padėtyje, kokioje esame, - Rusijos gniaužtuose.
Stasys BARTULIS
Panevėžys
© 2003 "XXI amžius"
|