|
Kai kūčios būdavo tėvynės valanda
Vėl atsiverčiau dešimties metų senumo laikraštį.
1993 metų Kūčių dienos Lietuvos aide žinomas publicistas Valentinas
Ardžiūnas rašė: Visokių Kūčių teko Lietuvai. Ar sielotis, jei kieno
stalas bus skurdesnis, ar graužtis, kad kitų dovanos bus iškilmingesnės,
neverta. Žemės gėrybių visi niekad neturės po lygiai, bet nevienodai
turėsime ir džiaugsmo, kurio nupirkti negalima. Viskas, kas brangiausia
yra mūsų širdyse, ir tas turtas yra stebuklingas: jeigu daug atiduodi,
dar daugiau turi. (...)
Kūčių vakaras būdavo ir Tėvynės valanda - tiems,
kurie buvo apleidę ją ne savo valia. Atskirtųjų šeima tapdavo visa
Tauta, o šventės džiaugsmą apgaubdavo begalinis ilgesys. Už spygliuotų
vielų, nuošaliame barako kampe, lauždavo vakar sutaupytą duoną,
ir Kūčių stalas atrodė gausus. Duok Dieve, šiandien tėvynėje tokio
sielos jautrumo daugeliui. Ir tiek gero linkėjimo.(...)
O mes švęsime tie, kurie negaudydavo valgančių
Kūčias, bet patys valgydavo. Tie, kas tikėjo Dievą ir be Katedros,
kam Lietuva buvo šventa ir be pripažinimo. Švęsim beveik visi, nors
tik iš tradicijos, ir visiems pasklis kelrodės žvaigždės šviesa.
Paliksim savo rūpesčius šventės Šeimininkui ir nenusivilsim.
Nelaikykime savęs blogais, jei nemylime visų po
lygiai. Ir jei ko nors visai nemylime. (...)
Gerbiamojo V.Ardžiūno minėtą Tėvynės valandą išgyvenusieji
ir šiandien to nepamiršta. Esti pamokų visam gyvenimui. Kūčios
tai ne tik Viltis, o ir didysis egzaminas kiekvienam, o ypač tada,
kai Tėvynei būna sunku, kai tamsūs sumaišties debesys dangumi slenka.
Edmundas Simanaitis
Jonava
© 2003 "XXI amžius"
|