Kuriame istoriją
|
Prieš 40 metų išeivija kovojo ir už tautą,
likusią
okupuptame krašte, ir už savo identiteta.
Nuotraukoje Amerikos lietuvės iš tautinių šokių ratelio
(iš kairės): Regina Marčiukaitė, Vilija Baukytė,
Viktorija Bajalytė, Austė Pečiūraitė, Asta Banionytė,
Vida Reklytė, Rūta Baublytė, Viktorija Ratnikaitė,
Valytė Misiūnaitė, Sigita Duobaitė. 1965 m.
Lietuvių išeivijos instituto archyvo nuotrauka
|
Ar įsivaizduotume savo šalies žmones, visus kalbančius
gryna lietuvių kalba, su visomis aukštaičių, žemaičių, dzūkų ir
kitų regionų tarmėmis, dainuojančius savo tautos dainas, kurtas
ir aranžuotas čia, Lietuvoje, dainuojančius senelius, jaunimą, mažus
vaikus.... prie žaidimo, prie darbo, draugijoje? Ir rūbas savas,
su raštais, spalvomis, modeliais: be mergaičių nuogų bambų ir orių
ponių dekoltė... (Gal aš sapnuoju? Juk tai viduramžiai!)
Jei sugrįžtume prie papročių Bažnyčios, tautos
ir valstybės švenčių paminėjimo iškilmingai, dalyvaujant visoms
kartoms jose pagarbiai ir aktyviai... Gal savaime sugrįžtų artimesnis
sambūvis, nebūtų tokios didelės prarajos tarp milijonierių ir benamių,
tarp politikų ir visuomenės, tarp valdininkų (mintančių biudžetu)
ir dirbančiųjų (iš kurių varganų atlyginimų ir sudaromas tas
valstybės biudžetas).
|
Prieškario Lietuvos atstovai
užsienyje
Lietuvos diplomatijai 85-eri metai
Lietuvos diplomatija gana jauna, palyginti su
didžiųjų Europos valstybių, turinčių šimtametes diplomatijos tradicijas.
Nors, kita vertus, net ne pats stropiausias mokinys prisimins iš
istorijos, kaip dar XIV amžiuje didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas
diplomatiškai siekė palaikyti gerus santykius su krikščioniškų
šalių valdovais.
|