Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
     ir pasaulis
Susitikimai
Credo
Laikas
Kultūra
Visuomenė
Mums rašo
Žvilgsnis
Nuomonės
Pasaulis
Istorija ir dabartis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Nepalikite Viešpaties už durų

Brangūs broliai ir seserys,

Leonardas Gutauskas. Angelai (iš parodos „Rojaus kalno“ galerijoje Vilniuje) Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotrauka

kodėl šv. Kalėdų šiandien Lietuvoje laukia net ir tie, kurie akli pas Viešpatį vedančiai žvaigždei, kurie kurti šlovinančiai dangaus kareivijos giesmei? Todėl, kad kiekvienam žmogui suprantamas grįžimas iš tamsos į šviesą, vaikelio gimimo nešamas džiaugsmas. Kiekvienas bent slapčia trokšta stebuklų. Tačiau šv. Kalėdos palieka skirtingą žymę dvasioje bei namuose tų, kurie pasirengę iki širdies gelmių išgyventi Jėzaus Gimimą, ir tų, kurie švenčia minios ar įpročio nešami. Pirmieji patiria Gyvojo Kristaus padrąsinimą ir atgaivina savo ryžtą lydėti Išganytoją Jo kelyje nuo nesvetingo Betliejaus per rūsčiąją Golgotą iki visas žaizdas išgydančio dangiškojo Tėvo glėbio. Antrieji, praėjus kelioms poilsio dienoms, pasijunta apsupti dovanų popieriaus skiaučių ir dar nykesnės kasdienybės.

Kad Lietuvos ir Europos neištiktų
Kalėdų eglutės likimas

Kęstutis TRIMAKAS

Kad daugelio Europos sostinių centrinėse aikštėse jau visą mėnesį pastatytos žalios eglės, tai dar nereiškia, kad jau Kalėdos. Kad Lietuvos teritorijoje yra Europos geografinio vidurio taškas, tai nebūtinai Lietuva yra Europos centras. Kad Europos valstybės „stumdydamosi“ stoja į Europos Sąjungą, tai dar toli gražu jos nesivienija. Ko dar trūksta? Ko dar nėra?

* * *

Kiekvienas metas yra ypatingas. Kiekvienas laikotarpis turi savo atspalvį. Taip pat kiekvienos Kalėdos, kaip Dievo Sūnaus atėjimas į žmoniją, atsiliepia į to laikotarpio žmonių problemas, lūkesčius ir trūkumus.

Kas nemyli, tas nepažino Dievo

Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė (1 Jn 4,8).

Jūs gerai darote laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė (2 Pt 1,19).

Prieš du tūkstančius metų baigėsi didysis žmonijos laukimas. Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, atėjo į žemę, į žmonijos istoriją. Ir Betliejaus žvaigždė nušvietė ano meto istorijos tamsią naktį. „Kaip nėra tautos be Dievo, be laimės troškimo, taip nėra tautos be išganymo ilgesio” (T.Tomas Žiūraitis, OP). Kinų religiniai padavimai liudija laukimą Dievo Tarpininko - Išganytojo, kuris savo kančia atlygins Dievui už žmonių nusikaltimus. Senovės graikai ilgėjosi ateinančio gelbėtojo iš dangaus. Konfucijus, gyvenęs šeši šimtai metų prieš Kristų, išpažįsta: „Aš, Konfucijus, girdėjau, kad Vakarų krašte kils šventas vyras, kuris visą vandenyną pripildys gerais, nuopelningais darbais.

Kai kūčios būdavo tėvynės valanda

Vėl atsiverčiau dešimties metų senumo laikraštį. 1993 metų Kūčių dienos „Lietuvos aide“ žinomas publicistas Valentinas Ardžiūnas rašė: „Visokių Kūčių teko Lietuvai. Ar sielotis, jei kieno stalas bus skurdesnis, ar graužtis, kad kitų dovanos bus iškilmingesnės, neverta. Žemės gėrybių visi niekad neturės po lygiai, bet nevienodai turėsime ir džiaugsmo, kurio nupirkti negalima. Viskas, kas brangiausia yra mūsų širdyse, ir tas turtas yra stebuklingas: jeigu daug atiduodi, dar daugiau turi. (...)

Kūčių vakaras būdavo ir Tėvynės valanda - tiems, kurie buvo apleidę ją ne savo valia. Atskirtųjų šeima tapdavo visa Tauta, o šventės džiaugsmą apgaubdavo begalinis ilgesys. Už spygliuotų vielų, nuošaliame barako kampe, lauždavo vakar sutaupytą duoną, ir Kūčių stalas atrodė gausus. Duok Dieve, šiandien tėvynėje tokio sielos jautrumo daugeliui. Ir tiek gero linkėjimo.(...)