|
Ar kairieji padės išbristi iš skurdo?
Rusijos Dūmos rinkimai nežada didelių permainų,
kurių tikėjosi dešinieji politikai
Gražina MINKAUSKAITĖ
Gruodžio pradžioje Rusijoje įvykę parlamento
rinkimai dar sykį patvirtino faktą, kad šioje šalyje valdančiosios
daugumos nebetenkina esama demokratija. Užsienio politikai nė nebando
slėpti savo nusivylimo.
Dešiniesiems stinga vienybės
Žymus amerikiečių žurnalistas bei politologas Deividas
Sateras teigia, neva Rusijoje iki šiol stinga pliuralizmo. Borisas
Jelcinas, įkurdamas prezidento instituciją, sukūrė naują valdžios
modelį. Jo valdymo laikotarpiu parlamento opozicija bent jau turėjo
progą išreikšti nepasitenkinimą valdžios sprendimais. Dabartinis
prezidentas Vladimiras Putinas mieliau bendrauja su prieštaringai
vertinamais oligarchais ir visais įmanomais būdais opoziciją tildo.
Pasak amerikiečių žurnalisto, Rusijoje absoliučiai nėra demokratijos,
mat neužtenka valstybės piliečiams užtikrinti teisę dalyvauti rinkimuose,
būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir nepainioti politinių procesų
su valdančiuoju režimu. Paskutinieji rinkimai atskleidė beribę valdžios
savivalę. Išeitimi galėtų tapti skirtingų politinių jėgų vienijimasis.
Pavieniui beveik neįmanoma peržengti 5 proc. barjero. Dešiniosios
pakraipos rinkėjus galėjo atbaidyti vieningos opozicinės partijos
nebuvimas ir dešiniųjų politikų susiskaidymas. Tačiau net ir nesėkmės
Dūmos rinkimuose netrukdo dešiniesiems iškelti savo kandidato būsimuosiuose
prezidento rinkimuose. Juo galėtų tapti ir Grigorijus Javlinskis.
Be abejo, šansai laimėti gerokai padidėtų, jei jo atstovaujama partija
būtų gavusi balsų daugumą Dūmoje. D.Sateras linkęs abejoti, ar Kremliaus
interesams atstovaujančios politinės partijos sugebės tinkamai pasinaudoti
savo įtaka parlamente, t.y. ar bus priimtos tam tikros Konstitucijos
pataisos, ar bus daromas spaudimas dabartinei vyriausybei. Rusijos
vyriausybė nenori perleisti valdžios į kitas rankas. Nė vienas šiandieninės
vyriausybės narių nenori karo Čečėnijoje tyrimų bei nėra suinteresuoti
naujų politinių jėgų atsiradimu. Būtent dėl pastarosios priežasties
buvo nuspręsta suimti naftos magnatą Michailą Chodorkovskį, mano
D.Sateras.
Vakarietiškos demokratijos gali tekti palaukti,
tačiau tai neturės įtakos Rusijos rinkai
Kai kurie analitikai tvirtina, jog bloko Vieningoji
Rusija pergalę didžiąja dalimi nulėmė M.Chodorkovskio areštas.
Visa tai primena 2000-ųjų scenarijų, kai rinkėjų nuotaikos buvo
nukreiptos prieš čečėnų kovotojus. Šįkart skurstančios liaudies
pyktis buvo nukreiptas į oligarchus, kuriuos, beje, palaiko dabartinė
Rusijos valdžia. M.Chodorkovskis tapo auka. Jis pirmasis iš oligarchų
įkūrė skaidria veikla užsiimančią kompaniją, kuri atitiko visus
Vakaruose priimtus standartus ir tuo sukėlė kitų oligarchų įtūžį.
Tuo tarpu lenkų politikas Aleksandras Malachovskis
teigia, kad demokratijai įgyvendinti toli gražu neužtenka vienerių
ar dvejų metų. Rusijai reikia daugiau laiko nei kitoms posovietinėms
respublikoms, nes čia stalinizmo šmėkla buvo stipriausiai įsišaknijusi.
Įstatymai buvo kuriami taip, kad valdžios struktūros galėtų piktnaudžiauti
savo padėtimi. Istorijos neįmanoma pakeisti, o žmonės keičiasi ne
per vieną dieną. Visuomenės pokyčiai dar lėtesni. Be galo sunku
priprasti prie naujos demokratinės sistemos ilgus dešimtmečius gyvenus
totalitarinėje valstybėje.
Dešiniųjų partijų pralaimėjimas Dūmos rinkimuose
neturėtų atsiliepti Rusijos investicijoms. Tiesa, ekspertai baiminasi,
kad valdantysis režimas nesiimtų naujų išpuolių prieš verslininkus
ir dėl to nesustotų šalies liberalizacijos procesas. Po rinkimų
Rusijos biržose situacija iš esmės nepasikeitė. Nenukrito ir rublio
kursas. Tiesa, JAV doleris kiek atpigo, tuo tarpu Europos šalių
valiutų kursai nežymiai padidėjo. Tai reiškia, jog finansinės rinkos
nelaukia milžiniškų permainų, kaip būtų, pavyzdžiui, pasikeitus
vyriausybei ar šalies prezidentui. Užsienio valstybių investuotojai
ramiai laukia kovo mėnesio bei naujosios Dūmos vykdomų reformų.
Apie ekonomines reformas kol kas kalbama gana atsargiai. Ekonomistai
siūlo kiek palaukti. Kai kurie jų mano, jog vyriausybė ir toliau
stengsis valdyti beveik visą šalies infrastruktūrą, oficialiai prezidentui
V.Putinui tikinant, neva būtina skatinti valstybines įmones privatizavusius
verslininkus skirti kuo daugiau investicijų. Naujoji Dūma, be abejonių,
pritars prezidento siūlomiems įstatymų projektams dėl ekonominių
reformų, o Kremlius beveik visiškai kontroliuos Dūmos darbą. Neaišku,
ar bus tęsiama administracinė reforma, nes dauguma bloko Vieningoji
Rusija narių atstovauja biurokratinėms struktūroms.
Ekonomistams nerimą kelia ir tai, kokį žingsnį
nuspręs žengti vienas iš dešiniųjų lyderių Anatolijus Čiubaisas.
Šis politikas prarado savo įtaką, daugelis laukia jo atsistatydinimo.
Sunku pasakyti, ar Dūmos nariai, rinkimų agitacijos metu žadėję
pasidomėti oligarchų turtų kilme, tesės pažadus. Jei valdžios nemalonėn
pateks ne tik Jukos, bet ir kitos įtakingos Rusijos kompanijos,
šalies ekonomika gali pakrypti neigiama linkme. Tiesa, prezidentas
V.Putinas ne kartą viešai pareiškė, kad politikams dera užsiimti
politika, o verslininkams verslu. Skeptikai sako, jog Rusijoje šiandien
įmanomas ir autoritarinio režimo grįžimas. Verslo rykliai nusilpę,
jie bijo naujų valdžios puolimų. Esant tokiai situacijai, gali nustoti
gerėjusi reali šalies rinkos padėtis, nepaisant gerų makroekonominių
rodiklių.
Rinkimuose neišvengta nesklandumų,
o eiliniai rinkėjai geresniu gyvenimu nebetiki
Tuo tarpu Heritage fondo atstovas Arielis Koenas
linkęs sugretinti Jabloko bei dešiniųjų politinių jėgų nesėkmes.
Pasak jo, Jabloko visą dėmesį sutelkė į savo lyderį G.Javlinskį,
o dešinieji politikai tikėjosi kur kas aktyvesnio viduriniosios
klasės jaunimo palaikymo.
Jei nebus pasimokyta iš klaidų, vargu ar būsimuosiuose
rinkimuose balsų daugumą gaus demokratines idėjas propaguojanti
politinė jėga. Tam būtinas visuomenės palaikymas bei pilietiškumas.
Šiandien eiliniams rusams patrauklesnė Vladimiro Žirinovskio liberaldemokratų
partija, kuri iš tikrųjų neatstovauja nei liberalams, nei demokratinėms
idėjoms. A.Koenas mano, kad Jabloko su savo lyderiu G.Javlinskiu
bei ekologinėmis idėjomis patraukliausia skurstantiems rusų inteligentams.
Dešiniąsias jėgas palaiko tie rinkėjai, kuriems teko tiesiogiai
susidurti su reformomis. Deja, nusivylimas negerėjančiu pragyvenimo
lygiu daugelį jų rinkimų dieną sulaikė namuose. Dešiniesiems nepadėjo
ir A.Čiubaiso elgesys. Šio politiko reitingas pastaruoju metu neįtikėtinai
nukrito. Beje, dešinieji tikina priešingai, neva trečiuoju sąrašo
numeriu jų rinkimų sąraše tapus A.Čiubaisui, dešiniųjų pozicijos
labai sustiprėjo. Dešinieji tikėjosi be jokio vargo peržengsiantys
5 proc. ribą. Tačiau, iki rinkimų likus vos mėnesiui, paaiškėjo,
kad partijos lyderiai klydo. Laiko ištaisyti klaidoms paprasčiausiai
nebeužteko. A.Čiubaisas lengva ranka mėtė kaltinimus į kairę ir
į dešinę tikindamas, neva liaudis neišmokusi vertinti laisvės.
Iškart po rinkimų prezidentas V.Putinas paragino
pralaimėjusiuosius pamiršti nuoskaudas ir dirbti tėvynės labui.
Tiesa, taip ir nebuvo įvardyta, su kuo iš pralaimėjusiųjų bus mieliausiai
bendradarbiaujama. Skeptikai teigia, jog tokiomis frazėmis siekiama
apgauti Vakarus. Greičiausiai visus ministrų portfelius patyliukais
išsidalys Vieningosios Rusijos atstovai.
Rinkimus stebėję užsienio valstybių stebėtojai
tvirtina, esą rinkimų metu būta daug pažeidimų, kurie netoleruotini
Europos Sąjungoje bei demokratinėse valstybėse. Dauguma šių pažeidimų
įtakos rinkimų rezultatams neturėjo. Nepriklausomi stebėtojai buvo
linkę nutylėti apie vienmandatėse apylinkėse kilusius grasinimus
nepageidaujamiems kandidatams, kurių ne vienas buvo vos ne jėga
priverstas atsiimti savo kandidatūrą. Rusijoje visi televizijos
kanalai pavaldūs šalies valdžiai, ko nėra nė vienoje Didžiojo septyneto
valstybėje. Informacija televizijos laidose prilygo nebent pranešimams
apie rinkimus kažkur tolimoje Meksikoje ar Venesueloje.
Rusijos visuomenė išvarginta dešimtmečius vykusių
nesutarimų, ji paprasčiausiai išsiilgo ramybės. Daugelis savo balsą
rinkimuose į Dūmą atidavusiųjų blokui Vieningoji Rusija tikisi
normalaus, nekrečiamo politiniais skandalais gyvenimo. Už kairiuosius
balsus atidavė tie, kurie taip norėjo išlieti susikaupusį pyktį
dėl nesibaigiančio skurdo. Jungtinės Amerikos Valstijos vargu ar
skirs didesnį dėmesį naujajai Rusijos Dūmai. Ši supervalstybė beveik
visą dėmesį skyrė nesibaigiančiam karui Artimuosiuose Rytuose. Amerikiečiams
būtini stabilūs darbiniai santykiai su Rusijos prezidentu. Jei karas
Irake pakryptų netikėta linkme, o situacija Artimųjų Rytų regione
galutinai destabilizuotųsi, amerikiečiams tektų naftą pirkti iš
Rusijos. Tai žinodami, amerikiečiai pernelyg neprotestuoja nei dėl
M.Chodorkovskio suėmimo, nei dėl rinkimų rezultatų, kurie patvirtina,
jog paskutinysis dešimtmetis Rusijos nė per nago juodymą nepriartino
prie Vakarų. Ekonomika toli gražu neklesti, įstatymų nesilaikoma,
demokratija nelaikoma vertybe. Rusija neskuba integruotis į karines
ir politines Europos valstybių organizacijas ir neskuba liberalizuoti
šalies ekonomikos.
© 2003 "XXI amžius"
|