|
Bekraujė aksominė revoliucija
Gruzija mėgina pasinaudoti
dar vienu šansu demokratinei valstybei sukurti
Gražina MINKAUSKAITĖ
Viso pasaulio dėmesį pastaruoju metu sukaustė
įvykiai Gruzijoje ir šalies prezidento E.Ševardnadzės atsistatydinimas.
Lapkričio viduryje atrodė, kad oficialioji Gruzijos valdžia bei
opozicija suras bendrą kalbą. E.Ševardnadzė sutiko pripažinti opozicinių
politinių jėgų pergalę kai kuriuose regionuose, kur buvo paskelbta
neva laimėjęs provyriausybinis blokas.
Viena opiausių problemų šiandieninėje Gruzijoje
yra Adžarijos autonominės respublikos klausimas. Adžarijos lyderis
A.Abašidzė kaip įmanydamas palaikė E.Ševardnadzės kovą prieš opoziciją.
Prieš pat prezidento atsistatydinimą A.Abašidzė aplankė kaimynines
Armėniją ir Azerbaidžaną, kur buvo priimtas šių valstybių vadovų.
Politikai mano, kad tokiu būdu E.Ševardnadzė mėgino griebtis paskutiniojo
pagalbos šiaudo, ieškodamas paramos ne tik iš armėnų ar azerbaidžaniečių
paramos, bet ir Rusijos. Artimesnių ryšių su Kremliumi, beje, ieško
ir dabar jau atsistatydinusio prezidento opozicija.
Ne be Kremliaus pagalbos falsifikuoti rinkimų
rezultatai
Netrukus paaiškėjo, kad prezidento opozicijos lyderis
M.Saakašvilis slapta vedė derybas su vienu ministrų kabineto nariu.
Derybose tikėtasi atšaukti rinkimų rezultatus tuose regionuose,
kur gyventojų daugumą sudaro nacionalinių mažumų atstovai, t.y.
ten, kur didžiule balsų persvara laimėjo E.Ševardnadzės rėmėjai.
Gruzijoje gyvenantys armėnai bei azerbaidžaniečiai suskubo pareikšti,
jog toks sprendimas jiems būtų nepriimtinas. Kito būdo Gruzijoje
galiojanti Konstitucija paprasčiausiai nepasiūlė. Tuo tarpu proprezidentinio
bloko Už naująją Gruziją lyderis V.Rčelišvilis viešai suabejojo
opozicijos lyderių psichine sveikata. Na, o daugiatūkstantinės į
sostinės Tbilisio gatves išėjusios minios tvirtino siekiančios išvaduoti
šalį nuo E.Ševardnadzės režimo, o ne apie daugumą parlamente.
Apie pažeidimus rinkimų metu prakalbo ir Rusijoje
gyvenantys Gruzijos piliečiai. Maskvoje buvo įrengta šešiolika rinkimų
apylinkių. Pasak nepriklausomų stebėtojų, būtent šios apylinkės
ir nulėmė galutinę rinkimų baigtį. Maskvoje užfiksuoti bene grubiausi
rinkimų procedūros pažeidimai, daugelis potencialių rinkėjų net
nebuvo informuoti, kurioje apylinkėje gali atiduoti savo balsą.
Teigiama, kad blokas Už naująją Gruziją pasirūpino, jog rinkimuose
negalėtų dalyvauti dešimtys tūkstančių Maskvoje gyvenančių gruzinų.
Pasak oficialių rezultatų, skirtumą tarp laimėjusių ir pralaimėjusių
tesudarė vos 25 tūkstančiai rinkėjų balsų. Rusijoje buvo įrengtos
32 balsavimo apylinkės, t.y. tiek pat, kiek ir kitose pasaulio valstybėse.
Pačioje Gruzijoje rinkimų kampanija buvo gana uždara. Kandidatų
plakatai pasirodė likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, kai kur
tik rinkimų dieną. Daugeliui iš užsienio šalių atvykusių nepriklausomų
stebėtojų nepavyko gauti rinkimų komisijų telefonų numerių. Abejonių
kėlė ir rinkėjų sąrašų tikslumas. Papildomi sąrašai buvo sudarinėjami
ir rinkimų dieną, taip pažeidžiant Gruzijos konstituciją.
Kaimyninės valstybės gali pasekti Gruzijos pavyzdžiu
Tai, kas Gruzijoje įvyko lapkričio 22-23 dienomis,
žiniasklaida pavadino bekrauje aksomine revoliucija. Manoma, kad
tai turės didžiulės įtakos kitoms Centrinės Azijos bei Kaukazo respublikoms.
Pavyzdžiui, Kirgizijoje panašių pokyčių tikėtasi net tris kartus
vien per 2002-uosius metus. Analitikai tikina, kad ko ne visose
posovietinėse respublikose vyksta panašūs procesai. Respublikų lyderiai
renkasi tarp komunistinės diktatūros ir autoritarinio režimo. Klesti
korupcija, falsifikuojami prezidento bei parlamento rinkimų rezultatai.
Prieš opoziciją griebiamasi represijų, pažeidžiamos žmogaus teisės.
Kadangi opozicija Kirgizijoje gana stipri, ši Centrinės Azijos respublika
gali netrukus pasekti Gruzijos pavyzdžiu. Kai kurie stebėtojai sako,
kad tai anksčiau ar vėliau įvyks.
Tuo tarpu Armėnijos politikai linkę svarstyti nuverstosios
Gruzijos valdžios klaidas. Šios valstybės užsienio reikalų ministras
viena grubiausių E.Ševardnadzės klaidų įvardija netikusį partnerių
pasirinkimą bei neapsisprendimą, su kuo norima glaudesnių santykių:
suRusija ar Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Panašios klaidos galimos
tik pirmaisiais nepriklausomos valstybės gyvavimo metais. Tokių
bėdų buvo iškilusių ir kaimyniniame Azerbaidžane prieš kelerius
metus, tačiau jas pavyko greitai išspręsti.
Pasigirsta nuomonių, kad pastarųjų savaičių įvykiai
Gruzijoje šią valstybę tam tikra prasme supriešino su kaimyniniu
Azerbaidžanu. Abi kaimynės beveik tuo pat metu pasirinko skirtingus
ateities planus, vienoje jų buvo nuversta, regis, nepajudinama valdžia,
kitoje prezidento postas paskirtas buvusio prezidento įpėdiniui.
Kazachai stengiasi likti neutralūs. Beveik visi
perversmai ar revoliucijos kyla valstybių sostinėse ar klestinčiuose
didmiesčiuose. Kazachus šiandien džiugina Alma Atos prekybos centrai
ir kiek pagerėjęs viduriniosios klasės gyventojų pragyvenimo lygis.
Eiliniai kazachai nelinkę kištis į politiką.
Žiniasklaida laukia naujienų iš Gruzijos ir analizuoja
politikų klaidas
Iškart po Gruzijos prezidento atsistatydinimo amerikiečių
laikraštis Washington Post suskubo daryti išvadas esą buvusios
Sovietų Sąjungos teritorijoje kurti demokratijos beveik neįmanoma.
Valdžią Azerbaidžane užsitikrino buvusio šalies lyderio sūnus, o
autokratinę valdžią turintys Centrinės Azijos bei Kaukazo lyderiai
neskuba palikti savi postų. Gruzija mėgina pasinaudoti dar vienu
šansu ir tampa išimtimi šiame regione. Kalbama, kad tai lemia Gruzijos
ypatumai: šalies teritorija palyginti nedidelė, ją sudaro atskiri
regionai, be to, opozicijos lyderiams pavyko susivienyti. Nereikėtų
pamiršti ir buvusiojo Gruzijos prezidento E.Ševardnadzės politinės
patirties bei diplomatiškumo. Vargu ar kuris nors kitos Centrinės
Azijos respublikos vadovas būtų ryžęsis atsistatydinti, o tokiu
atveju būtų neišvengta karinių susirėmimų bei žmonių aukų.
Rusijos žiniasklaida skuba apkaltinti E.Ševardnadzę
silpnumu ir skelbia neva derėjo į protestuojančias minias nukreipti
tankų vamzdžius. Primenamos ir kaimyninių valstybių realijos: Kazachijos,
Kirgizijos ir Turkmėnijos prezidentai nepabūgo įkalinti savo politinių
oponentų.
Laikinai einanti Gruzijos prezidento pareigas N.Burdžanadzė
suskubo susitikti su Adžarijos lyderiu. Nuo gruodžio 9-osios Rusija
įvedė vizų režimą norintiesiems atvykti į šią autonominę sritį.
Kiek anksčiau vizų režimas įvestas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Gruzija šiame Rusijos žingsnyje įžvelgia nedraugiškumą, nors ir
sakosi, jog tai neturės didesnės naudos patiems rusams. Adžarijos
gyventojai naudojasi Tbilisyje išduodamais Gruzijos piliečių pasais.
Be to, Rusija neturi sienos su šia respublika, kurioje gyvena apie
400 tūkstančių gyventojų. Adžarijoje nuo 10 valandos vakaro įsigalioja
vadinamoji komendanto valanda, kurios laikomasi neva norint išvengti
destabilizacijos regione. Visa valdžia sutelkta A.Abašidzės rankose.
Jis jokiu būdu neleis pasikartoti Gruzijos įvykiams. Kalbama, jog
A.Abašidzę finansiškai remia ne tik Rusija, bet ir nusikalstamo
pasaulio struktūros. Gruodžio 1-ąją išvykusi į pirmąjį vizitą užsienyje
Mastrichte vykusio susitikimo metu N.Burdžanadzė viešai apkaltino
Rusiją griaunat Gruzijos suverenitetą ir pareikalavo, kad iš Gruzijos
teritorijos būtų kuo skubiau išvesta Rusijos armija. Pasak jos,
Rusija turėtų pripažinti Gruziją kaip lygiavertį partnerį, o ne
silpnesnę valstybę, vertą būti stipresniosios karinių bazių dislokacijos
vieta.
Europa rems rinkimų organizavimą
Naujajai Gruzijos valdžiai teks spręsti ne vieną
problemą. Trijų į Gruzijos sudėtį įeinančių autonominių sričių klausimai
bus toli gražu ne vienintelis rūpestis: kur kas didesnį susirūpinimą
kelia šalies ekonominė padėtis bei politinių jėgų susiskaidymas.
Oficialioji Maskva į kaltinimus, neva dėl pastarųjų savaičių įvykių
Gruzijoje kalta Kremliaus politika, nereaguoja. Tiesa, ji ir toliau
žada suteikti ekonominę pagalbą autonominėms respublikoms, kurios
esą nuo Tbilisio atsiskyrė jau seniai.
Centrinė Gruzijos rinkimų komisija jau pradėjo
registruoti kandidatus į šalies prezidento postą. Savo ketinimus
jau pareiškė penkiolika kandidatų, kurių realiausiais laikomi Vieningojo
nacionalinio judėjimo lyderis M.Saakašvilis bei buvęs Imeretijos
gubernatorius T.Šašiašvilis. Rinkimai įvyks 2004-ųjų sausio 4-ąją.
Kiti kandidatai laimėti rinkimus šansų beveik neturi, o kai kurie
nėra netgi susipažinę su šalies problemomis. Europos Saugumo ir
Bendradarbiavimo Organizacija parlamento ir prezidento rinkimams
Gruzijoje skiria daugiau nei penkis milijonus eurų. Europa įsitikinusi,
kad po E.Ševardnadzės atsistatydinimo Gruzija žengė žingsnį Europos
link.
Naujieji Gruzijos vadovai privalės būti kur kas
principingesni nei atsistatydinęs prezidentas. Lengva nebus. Gruzijos
autonominių sričių piliečiai vis mažiau pasitiki politikais, nes
jau ne kartą spėjo įsitikinti, kad daugelio oficialiųjų sutarčių
nė nebandyta laikytis. Manoma, kad Adžarijos gyventojai artimoje
ateityje gali sukilti prieš autonominės respublikos lyderį A.Abašidzę,
kuris vis dar bando įtikinti, jog po penkiolika metų trunkančių
sunkumų išauš diena, kai abchazai ims gyventi geriau.
© 2003 "XXI amžius"
|