|
Lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui
2004-ieji Kalbos ir knygos metai
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Po 1863 metų sukilimo caro valdžia Lietuvoje uždraudė
raštą lotyniškais rašmenimis. Visi raštai turėjo būti spausdinami
rusiškomis raidėmis, net maldaknygės. Mokyklose įsakyta mokyti tik
rusų kalba. Prasidėjo neregėto masto rusifikacija, Lietuvos atskyrimas
nuo Europos šalių.
Kovoje už spaudos atgavimą pirmiausia minėtini
dvasininkai. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius tikintiesiems
įsakė knygų rusiškomis raidėmis nė į rankas neimti. Prasidėjo niekur
kitur negirdėtas reiškinys knygnešystė. Iš įvairių sluoksnių žmonių
valstiečių, amatininkų, inteligentų atsirado drąsių vyrų ir
moterų, kurie iš Mažosios Lietuvos didžiulio pavojaus sąlygomis
nešė lietuviškas knygas. 1883 metais Tilžėje pradėtas leisti laikraštis
Aušra, 1889 metais Varpas, 1891 metais Ūkininkas ir kt.
Knygnešius žandarai gaudė, sodino į kalėjimus,
varė į katorgą, trėmė į Sibirą. Atimtos lietuviškos knygos buvo
deginamos. Tačiau šio proceso jokios represijos sustabdyti nepajėgė.
Kunigų ir vyskupo M.Valančiaus remiami knygnešiai nesiliovė savo
tautiečiams nešę lietuvišką žodį, kuris neleido surusėti, gaivino
lietuvišką savimonę, artino lemiamą apsisprendimą dėl savanoriškos
valstybės atkūrimo.
Kuo represijos darėsi žiauresnės, tuo Mažojoje
Lietuvoje daugiau buvo spausdinama lietuviškų knygų. Nuo draudimo
pradžios iki Aušros pasirodymo 1883 metais buvo išspausdintos
484 knygos, nuo 1883-iųjų iki 1903 metų 1372 knygos. Caro valdžia
pasirodė bejėgė kovoti su knygnešiais. Be to, ne tik valdininkai,
bet ir pats caras buvo užverstas atskirų veikėjų, valsčių susirinkimų,
lietuvių kolonijų Rusijoje prašymais panaikinti spaudos draudimą.
Per 40 spaudos draudimo metų tauta nesurusėjo, o susitelkė ir susivienijo
bendram tikslui. To negalėjo nepastebėti ir caro valdininkai. Pagaliau
1904 m. gegužės 7 d. caras paskelbė lietuviškos spaudos laisvę.
Taigi šiais metais nuo šios svarbios datos sueina 100 metų.
2003 m. liepos 3 d. nutarimu Lietuvos Respublikos
Seimas 2004-uosius paskelbė Kalbos ir knygos metais. Kitu nutarimu
sudaryta Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio
minėjimo komisija iš 26 žmonių. Jos pirmininkas Seimo pirmininkas
Artūras Paulauskas, pavaduotojai Švietimo ir mokslo ministerijos
valstybės sekretorius Dainius Numgaudis ir Seimo Švietimo, mokslo
ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė, nariai žinomi mokslininkai
ir kultūros veikėjai: akademikas Antanas Tyla, akademikas Algirdas
Gaižutis, poetas Justinas Marcinkevičius ir kt.
Sausio 6-ąją Seimo meno galerijoje pristatyta
Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio minėjimo
programa, turėsianti ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę reikšmę.
Klaipėdoje balandžio mėnesį įvyks tarptautinė mokslinė konferencija
Georgas Sauerweinas ir lietuvių tautos atgimimas XIX a. pabaigoje,
Šiauliuose gegužės mėnesį taip pat vyks tokio pobūdžio konferencija
Lietuviškos knygos ir viešo žodžio kultūra: nuo draudimo iki demokratijos
ramsčio, Vilniuje lapkričio mėnesį konferencija Lietuviškos
knygos ir viešo žodžio kultūra: nuo draudimo iki demokratijos ramsčio.
Renginiai vyks JAV ir Kanados lietuvių bendruomenėse. Seminarai
bus organizuoti Lenkijos (Punskas) ir Baltarusijos (Gervėčiai) lietuvių
bendruomenėse. Paskelbtas užsienio lietuvių moksleivių konkursas
Tėvų ir senelių gimtoji kalba ir aš. Lietuviškos spaudos atgavimo
100-mečio minėjimo projektas bus įtrauktas į UNESCO minimų datų
sąrašą.
Programa apims visą Lietuvą, išjudins pedagogų
visuomenę, filologus. Komisijos narė Valstybinės lietuvių kalbos
komisijos pirmininkė doc. Irena Smetonienė sausio 6-ąją pristatė
originalaus lietuviško šrifto Palemonas kūrimo programą, susidedančią
net iš keturių versijų: mažosios, vidutiniosios, pagrindinės ir
didžiosios. Vis labiau įsigalint kompiuteriniam raštingumui, esamas
šriftas darosi nepakankamas, nosinės raidės ir kableliai pernelyg
suartėja, net susilieja. Atsiradęs šriftų mokslas turi padėti susivokti
naujoje realybėje. Vidutinioji versija tai kirčiuotas tekstas,
kuris bus baigtas gegužės mėnesį. Šriftas leis keistis su kitais
pasaulio universitetais baltistikos darbais.
Pasak I.Smetonienės, bus atgaivintos kompleksinės
istorikų, kalbininkų, tautosakininkų, archeologų ekspedicijos. Studentams
tai būsianti atgaiva nuo studijų, pagyvenusiems kaimo žmonėms
maloni bendravimo pramoga, mokslas praturtės monografijomis.
Rengiamos kompaktinės plokštelės Varnių ir Lietuvos
Didysis apie vyskupą M.Valančių kultūros istorijos ir Katalikų
Bažnyčios kontekste ir Europa Žemaitijoje (Žemaitijos europėjimo
raida).
Įvairūs nacionaliniai renginiai vyks ne tik sostinėje,
bet ir Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės,
Alytaus apskrityse. Tai mokslinės konferencijos, dailininkų plenerai,
teatrų premjeros, knygų mugės, stacionarinės ir kilnojamosios parodos,
poezijos skaitymai, mokinių rašinių konkursai, kalbos dienos, ekskursijos,
viktorinos, medžių sodinimo šventės ir t.t.
Šiais metais suaktyvės knygų leidyba. Bus išleisti
du tomai Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo (1863-1904 m.)
dokumentų, didžiosios knygnešių bylos, lietuvių raštijos slapyvardžiai
sąvadas iki 1990 metų, žinynas apie Lietuvos knygnešius ir daraktorius,
Jono Basanavičiaus bibliotekos katalogas ir daugelis kitų.
Šiais metais LRT bus daugiau laidų, skirtų lietuviškos
spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti, rengiama speciali televizijos
programa 100 sugrįžusio žodžio metų, kuriamas filmas Kalbotyros
galerija. Taip pat planuojamas paminklinių rūmų remontas ir atnaujinimas:
Vileišių Vilniuje, J.Basanavičiaus sodybvietės Ožkabaliuose, M.Jankaus
muziejaus Bitėnuose ir kt. Keliama idėja pastatyti paminklą laisvam
lietuviškam žodžiui Vilniuje, priešais M.Mažvydo biblioteką, inicijuotas
konkurso skelbimas paminklams Juozui Tumui-Vaižgantui, J.Basanavičiui,
Petrui Vileišiui ir kt. Kai kurie Vilniaus pastatai pasipuoš paminklinėmis
lentomis, skirtomis Naujosios Romuvos redaktoriui Juozui Keliuočiui,
spaustuvininkui Martynui Kuktai, spaustuvininkui Juozapui Zavadskiui
ir kt. Bus sutvarkytas Kauno karo muziejaus sodelio Knygnešių kiemelis.
Tikėkimės, kad šie Kalbos ir knygos metai bus
didelių darbų metai, ilgam priminsiantys spaudos lietuviškais rašmenimis
atgavimo šimtmetį.
© 2004 "XXI amžius"
|