Pirmasis puslapis
Krikščionybė
     ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Darbai
Atmintis
Literatūra
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorija
      ir dabartis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Pagerbiamas garsus
dailininkas modernistas

Tapytojui Viktorui Vizgirdai – 100

Lina KLUSAITĖ

Garsaus dailininko modernisto Viktoro Vizgirdos sūnus Rimtautas Vizgirda parodoje Radvilų rūmuose šalia tėvo autoportreto Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Sausio mėnesį Lietuvos visuomenė minėjo garsaus išeivijos dailininko Viktoro Vizgirdos 100-ųjų gimimo metinių jubiliejų, kurį lydėjo gausūs Lietuvoje ir emigracijoje kūrusiam menininkui atminti skirti renginiai.

Renginiai prasidėjo Kaune, gimtajame dailininko mieste. Sausio 14 dieną (dailininko gimimo dieną) Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje buvo atidaryta V.Vizgirdos gimimo 100 – mečiui skirta paroda „Dangus pro medžių šakas“. Parodoje eksponuojami žinomi ir mažiau matyti dailininko tapybos ir pastelės darbai, sukurti įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Dailininko kūrybą parodoje papildo fotografo A.Baltėno nuotraukų ciklas, gimęs viešint V.Vizgirdos studijoje Keip Kode, JAV.

Kultūros etiudai

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

1999 m. birželio 5-ąją Kauno Dainų slėnyje vėl buvo atliktos prieš 75 metus pirmojoje Dainų šventėje skambėjusios dainos. Jubiliejinėje miesto dainų šventėje keliatūkstantinis choras suvienijo dainininkus iš Alytaus, Birštono, Jurbarko, Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų Ramūno Guigos (ELTA) nuotrauka

1.Ištakos

Lietuva dainuoja šimtus metų. Tai pati prasmingiausia tautos tradicija. Jos ištakos – kasdieniuose darbuose, kovos žygiuose, šventadienio poilsyje. Daina būrė žmones, įkvėpė kūrybai. Su daina buvo einama per visą gyvenimą: nuo lopšinės iki gedulingos raudos prie kapo. Lietuvių tautoje daina tapo gerumo, taurumo, nuoširdumo ir šeimos jungties simboliu. Todėl per ilgą laiką, sekant estų ir latvių dainų švenčių tradicijomis, jos pasiekė Lietuvą ir netrukus prigijo. Mėgėjiškumo banga, prasidėjusi rusų carizmo priespaudos metais, nacionalinio išsivadavimo metu, spaudos uždraudimo laikotarpiu, plito, pasiekė kaimus ir bažnytkaimius, miestelius ir parapijas.

Atsigręžę veidu į Lietuvą

Lina KLUSAITĖ

Pirmą kartą išsamiau pristatoma išeivijos dailė

„Išeivijos dailė. Tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo“ – taip vadinasi naujasis Kultūros, filosofijos ir meno instituto leidinys, apžvelgiantis lietuvių menininkų, pasitraukusių į Vakarus po Antrojo pasaulinio karo, ir kelių vėlesnių emigrantų kartų kūrybą, apimančią laikotarpį nuo 1944 iki 1990 metų. „Nuo Freiburgo iki Soho“, „Australijos lietuviai dailininkai“, „Tradicijų tąsa avangardo apsuptyje“, „Lietuvių išeivijos grafika ir tautinis tapatumas“ – tai tik kelios šios knygos publikacijos, kurias pristatė leidinio autoriai menotyrininkai: JAV gyvenantis Stasys Goštautas, Australijos lietuvė Genovaitė Kazokienė bei Lietuvoje gyvenantys Ingrida Korsakaitė, Viktoras Liutkus, Laima Laučkaitė ir Elona Lubytė. Knygos pristatymas, į kurį atvyko tik Lietuvoje gyvenantys jos autoriai, vyko Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.