Pirmasis puslapis
Krikščionybė
     ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Darbai
Atmintis
Literatūra
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorija
      ir dabartis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys

Tikroji žmogaus
didybė – atlikti pareigą

Apie rezistentę Janiną Vytautę Lukšytę-Januškienę

Po tėvelio žūties: Janina Vytautė ir mama Ona Lukšienė. 1949-1950 metai. Klaipėda

Atleisk man, Visagali!.. Mano geriausias draugas neiškentė kankinimų ir išdavė mane. Dabar mane kankins. Nebijau kančių! Tyčiosis iš manęs, niekins mane. Nebijau paniekos! Karo tribunolas nuteis mane sušaudyti. Nebijau šūvių!

Tik, Dieve mano, vieno bijau: kad mano Tauta neprarastų atminties. Kad niekas niekados neminės mano vardo, kad nueisiu į užmarštį, į juodą nežinią... Todėl vis meldžiausi: Dieve, neatimk iš mūsų tautos atminties!.. Tai Lietuvos partizano, einančio mirti, žodžiai, ištarti politinio kalinio rašytojo Antano Paulavičiaus lūpomis (Kraujo upeliai tekėjo. – Kaunas, 1990. – P.170-171).