Atnaujintas 2004 m. sausio 28 d.
Nr.8
(1211)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Atsigręžę veidu į Lietuvą

2004-ieji – Kalbos
ir knygos metai

Kaip atrodys
Lukiškių aikštė?

Konservatoriai svarsto socialinius klausimus

Likimo vedami

Tikroji žmogaus
didybė – atlikti pareigą

Pareigūno garbės
ir partizano tautinės
savigarbs santykis

Dėl V.Petkevičiaus knygos „Durnių laivas“

Vašingtono ryžtas

„Obels žiedų ašaros“

Izraelio vyriausiųjų rabinų
pirmasis apsilankymas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Malda prie Raudų sienos Jeruzalėje

Sausio viduryje Romoje vykusį popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimą su Izraelio vyriausiaisiais rabinais – aškenazių („vokiškosios“) tradicijos žydų vyriausiuoju rabinu Jona Mecgeriu ir sefardų („ispaniškosios“) tradicijos žydų vyriausiuoju rabinu Šlomu Amaru – kai kurie stebėtojai laiko „istoriniu“: abu Šventosios Žemės judėjų dvasiniai vadovai Vatikane lankėsi pirmą kartą. Tai buvo jų atsakomasis pagarbos vizitas, atsiliepiant į Popiežiaus jubiliejinių 2000 metų piligrimystę Palestinoje. Šiuo apsilankymu taip pat siekta toliau stiprinti Izraelio vyriausiojo rabinato santykius su Katalikų Bažnyčia. Be to, rabinai kartu su musulmonų ir įvairių konfesijų krikščionių dvasininkais dalyvavo sausio 17 dieną Vatikane surengtame Susitaikinimo koncerte, kuriuo norėta pabrėžti krikščionybės, judaizmo ir islamo išpažinėjų dialogo plėtros reikšmę.


Kultūros etiudai

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

1999 m. birželio 5-ąją Kauno
Dainų slėnyje vėl buvo atliktos
prieš 75 metus pirmojoje Dainų
šventėje skambėjusios dainos.
Jubiliejinėje miesto dainų šventėje
keliatūkstantinis choras suvienijo
dainininkus iš Alytaus, Birštono,
Jurbarko, Klaipėdos ir kitų
Lietuvos miestų
Ramūno Guigos (ELTA) nuotrauka

1.Ištakos

Lietuva dainuoja šimtus metų. Tai pati prasmingiausia tautos tradicija. Jos ištakos – kasdieniuose darbuose, kovos žygiuose, šventadienio poilsyje. Daina būrė žmones, įkvėpė kūrybai. Su daina buvo einama per visą gyvenimą: nuo lopšinės iki gedulingos raudos prie kapo. Lietuvių tautoje daina tapo gerumo, taurumo, nuoširdumo ir šeimos jungties simboliu. Todėl per ilgą laiką, sekant estų ir latvių dainų švenčių tradicijomis, jos pasiekė Lietuvą ir netrukus prigijo. Mėgėjiškumo banga, prasidėjusi rusų carizmo priespaudos metais, nacionalinio išsivadavimo metu, spaudos uždraudimo laikotarpiu, plito, pasiekė kaimus ir bažnytkaimius, miestelius ir parapijas.


Skulptūra, skleidžianti
tautai prometėjišką šviesą

Apie skulptorių ir poetą Albertą Donatą Belevičių

Prof. Ona VOVERIENĖ

Skulptorius Albertas Belevičius
(kairėje) ir tremtinys Vytautas
Masauskas Merkinėje prie
paminklo A.Ramanauskui-Vanagui

Šiemet būtume minėję skulptoriaus ir poeto Alberto Donato Belevičiaus 70-ąsias gimimo metines, jeigu ankstyva mirtis nebūtų jo išplėšusi iš tautos kultūros ir artimųjų rato.

Nedaug Lietuvoje turime skulptorių, savo kūryba taip mokėjusių išreikšti tautos idėjas ir pajautas, nacionalinį pasaulio suvokimą. A.Belevičiaus kūrybos savitumas ryškus visuose jo darbuose, nepriklausomai iš kokios medžiagos – medžio, pasidabruoto aliuminio, bronzos ar šamoto – jie būtų sukurti.


Pagerbiamas garsus
dailininkas modernistas

Tapytojui Viktorui Vizgirdai – 100

Lina KLUSAITĖ

Garsaus dailininko modernisto
Viktoro Vizgirdos sūnus
Rimtautas Vizgirda parodoje
Radvilų rūmuose
šalia tėvo autoportreto
Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Sausio mėnesį Lietuvos visuomenė minėjo garsaus išeivijos dailininko Viktoro Vizgirdos 100-ųjų gimimo metinių jubiliejų, kurį lydėjo gausūs Lietuvoje ir emigracijoje kūrusiam menininkui atminti skirti renginiai.

Renginiai prasidėjo Kaune, gimtajame dailininko mieste. Sausio 14 dieną (dailininko gimimo dieną) Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje buvo atidaryta V.Vizgirdos gimimo 100 – mečiui skirta paroda „Dangus pro medžių šakas“. Parodoje eksponuojami žinomi ir mažiau matyti dailininko tapybos ir pastelės darbai, sukurti įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Dailininko kūrybą parodoje papildo fotografo A.Baltėno nuotraukų ciklas, gimęs viešint V.Vizgirdos studijoje Keip Kode, JAV.


Sugebėjusi pagauti laimės paukštį

Bronius VERTELKA

Šventė ar renginys mieste
retai vyksta be Zitos Rimkuvienės

26-erius metus Panevėžyje dirba Zita Rimkuvienė. Baletmeisterės pedagogės diplomą turinti moteris juokauja, jog ji išaugino du vaikus – ansamblius „Grandinėlė“, „Linas“ ir įvaikį – „Juostos“ ansamblį. Iš Tauragės rajono kilusi Z. Rimkuvienė parengė beveik tūkstantį koncertų.

 

Savaitė – kaip diena, mėnuo – kaip savaitė

Z. Rimkuvienės gyvenimas sukasi tarp šių trijų pagrindinių ansamblių, nors ji yra septynių kolektyvų meno vadovė ir baletmeisterė. Repeticijose jos klauso 200 žmonių – nuo darželinuko iki sulaukusio garbaus amžiaus. Po visų darbų jie ateina šokti. Yra šeimų, kuriose šoka ir senelis, ir tėvai, ir vaikaičiai.


Plačiašakis Lietuvos ąžuolas

Rašytojui, žurnalistui, kompozitoriui,
dirigentui Antanui Paulavičiui sukako 80 metų

Poetas Petras Palilionis
(kairėje) sveikina jubiliatą
Antaną Paulavičių 80-ųjų
gimimo metinių proga

Tuoj po Trijų Karalių šventės, Kauno įgulos karininkų ramovėje susirinkę Antano Paulavičiaus talento gerbėjai, įvairiausių kultūros dirvonuose nuveiktų darbų vertintojai, rezistencijos kovų dalyviai, rašytojai, žurnalistai, politiniai kaliniai paminėjo šio iškilaus Lietuvos patrioto 80-ąsias gimimo metines.

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, pirmasis pasveikinęs jubiliatą, sakė, kad „A.Paulavičius visu savo gyvenimu, kūryba, veikla rodė ir rodo savo ištikimybę Tėvynei, savo tautai, katalikiškajam tikėjimui. Pavydėtinas šio pareigingo žmogaus darbštumas, pasiaukojimas patriotizmo skleidimui Lietuvoje. Tai ryškiai pastebima iš jubiliato parašytų knygų, straipsnių, dainų“.


Nauja pažintis su kunigu
Ričardu Mikutavičiumi

Knygos autorius Viktoras
Rudžianskas pasirašo skaitytojoms
Ričardo Šaknio nuotrauka

Neseniai knygynuose pasirodė visuomeninės organizacijos „Consilia Academica“, kurios moto – Ričardo Mikutavičiaus žodžiai „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, leidinys – Viktoro Rudžiansko knyga „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“. Knygos pristatymas gausiai susirinkusiems klausytojams vyko sausio 20 dieną Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Knyga „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“ – tai bandymas po penkerių kunigo R.Mikutavičiaus tragiškos žūties metų naujai pažvelgti į šią iškilią asmenybę, bandymas praskleisti nejaukią tylos uždangą, kuri apgaubė kunigo, poeto, visuomenininko, kolekcininko likimą.


Tautinių mažumų problemų
sprendimas Lenkijoje...

Rezistencinės kovos dalyvis,
Vyčio kryžiaus ordino kavalierius
Antanas Suraučius

Pernai vasarą, liepos mėnesį, Lenkijoje, Myslibožo (buvusio Soldino) miestelio apylinkėje, kur, nugalėję Atlanto platybes, žuvo mūsų drąsūs lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, legendinio skrydžio 70-mečio proga laikraščio „XXI amžius“ korespondentas Kazimieras Dobkevičius susipažino su įdomiu žmogumi, Lietuvos rezistencinės kovos dalyviu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, beje, ir šiuo metu gyvenančiu Lenkijoje, Antanu Suraučiumi. Pasirodo, tai įdomaus likimo žmogus. Praėjusių metų pabaigoje A. Suraučius korespondentui atsiuntė laišką, kuriame, be kita ko, rašo: „Mano nuomone, dabartinėje Lietuvoje laikraštis „XXI amžius“ yra vienas iš nedaugelio laikraščių, kuriuos laikau savais, - veikiančiais tikram Lietuvos atgimimui. Aš pats prieškariu, dar 1939 metais, bendradarbiavau „XX amžiuje“. Buvau tuomet jaunuolis, Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje abiturientas, žengęs į gyvenimą, o patekęs į Antrojo pasaulinio karo audras, pokario rezistenciją“.


Juodojo scenarijaus repeticijos

Petras KATINAS

Jau pradėta skaičiuoti, kiek dienų liko iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, - mažiau kaip šimtas. Premjeras ta proga pasveikino ministrų kabineto narius ir palinkėjo per tas likusias dienas efektyviai ir sutartinai padirbėti. Todėl ir dirbama iš peties. Ypač Prezidentas ir jo štabas. Tik, deja, tas darbas vyksta daugiau negu keistai. Ir ne euroatlantinių struktūrų link, o atvirkščiai. Kasdieniai pasivažinėjimai po Lietuvos miestus, aišku, už mokesčių mokėtojų pinigus, tie patys, jau daugelio atmintinai išmokti, skundai apie „sąmokslą“, nepaliaujamos užuominos, kad „sąmokslininkai“ anksčiau ar vėliau atsidurs už grotų, jog nebus jiems senaties termino, niekaip nesiderina su tais reikalais, kokių dabar labiausiai reikia valstybei.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija