Atnaujintas 2004 m. sausio 28 d.
Nr.8
(1211)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Juodojo scenarijaus repeticijos

Petras KATINAS

Jau pradėta skaičiuoti, kiek dienų liko iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, - mažiau kaip šimtas. Premjeras ta proga pasveikino ministrų kabineto narius ir palinkėjo per tas likusias dienas efektyviai ir sutartinai padirbėti. Todėl ir dirbama iš peties. Ypač Prezidentas ir jo štabas. Tik, deja, tas darbas vyksta daugiau negu keistai. Ir ne euroatlantinių struktūrų link, o atvirkščiai. Kasdieniai pasivažinėjimai po Lietuvos miestus, aišku, už mokesčių mokėtojų pinigus, tie patys, jau daugelio atmintinai išmokti, skundai apie „sąmokslą“, nepaliaujamos užuominos, kad „sąmokslininkai“ anksčiau ar vėliau atsidurs už grotų, jog nebus jiems senaties termino, niekaip nesiderina su tais reikalais, kokių dabar labiausiai reikia valstybei.

Tiesa, Prezidentas buvo sukvietęs Vilniuje reziduojančius užsienio valstybių diplomatus ir bandė patikinti juos, jog jis deda visas pastangas, siekdamas pateisinti užsienio šalių pasitikėjimą bei užtikrinti užsienio politikos tęstinumą. Žodžiu, mandagiai išklausiusiems Prezidento eilinę tiradą, mažai kuo besiskiriančią nuo tų, kurias kasdien skelbia savo gerbėjams Lietuvos provincijoje, Rolandas Paksas diplomatams dar kartą parodė, kad jam svarbiausia asmeniniai dalykai – išlikimas savo poste bet kokiomis priemonėmis. Visa kita nesvarbu. Dar daugiau, tarsi kokį užkeikimą R.Paksas vis kartoja, jog nėra jokios Lietuvos diplomatinės izoliacijos, ir įsakmiai patarė politikams bei žurnalistams liautis apie tai kalbėti. Tai sukėlė dar vieną pagrįstą įtarimą, kad Prezidentas arba nežino, ką kalba, arba visiškai nebesuvokia susidariusios situacijos rimtumo. Tą dalyką diplomatiškai mandagiai susitikime su Prezidentu pažymėjo ambasadorių vardu kalbėjęs diplomatų dekanas Šventojo Sosto nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, pareiškęs: „Mes, ambasadoriai ir diplomatinių misijų vadovai Lietuvoje, esame optimistiškai nusiteikę dėl ateities, tačiau negalime nepastebėti, kad dabar ši valstybė atsidūrusi šiek tiek įtemptoje ir sudėtingoje padėtyje“. Pasakyta pakankamai aiškiai.

O dėl diplomatinės izoliacijos, tai ji didėja kasdien. Štai, be Italijos prezidento, ir Slovakijos prezidentas Rudolfas Šusteris atsisakė anksčiau numatyto oficialaus vizito į Lietuvą. Gerai nors tiek, kad užsienio reikalų ministras Antanas Valionis bando gelbėti padėtį ir, nuvykęs į Vašingtoną, susitiko su JAV Kongreso ir Senato nariais, o svarbiausia – su valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu. Šis URM vadovo vizitas labai svarbus, ypač ryškėjant Rusijos planams paimti savo kontrolėn visą posovietinę erdvę. Apie tai aiškiai kalba ne tik Kremliaus strategai ir vadinamasis prezidento V.Putino „čekistinis sparnas“, dabar galutinai įsitvirtinęs Rusijos prezidento administracijoje. Lietuvoje gerai žinomas imperijos atkūrimo šauklys Dmitrijus Rogozinas pareiškė, jog nekantriai laukiąs netrukus atvykstančio į Maskvą JAV valstybės sekretoriaus K.Pauelo, su kuriuo esą bus derinami įtakos sferų pasidalijimo klausimai tarp JAV ir Rusijos. Žodžiu, kažkas panašaus į Jaltos ir Potsdamo susitarimus, kainavusius Lietuvai ir visai Rytų bei Vidurio Europai ilgus dešimtmečius vergovės Maskvai. Beje, V.Putinas atleido D.Rogoziną iš savo asmeninio atstovo Kaliningrado sričiai pareigų, nes, pasak Rusijos prezidento, jis jau atliko savo pareigas ir tai padarė labai gerai. Kalbama, kad dabar D.Rogozinas kuruos Baltijos valstybių reikalus. Kaip tai bus daroma, irgi pakankamai aišku. Apie tai be jokių diplomatinių užuolankų pareiškė tas pats jau puikiai Lietuvoje žinomas S.Belkovskis, sakęs, kad, perimant visą posovietinės erdvės, pirmiausia buvusių sovietinių „respublikų“, kontrolę ir darant jose įtaką, bus naudojamasi prorusiškai nusiteikusio elito parama. O jeigu to „elito“ nepakaks, bus papildomai formuojamos naujos tos „elito“ pajėgos. Kokiu būdu formuojamas tas elitas, kasdien matome Lietuvoje. Pirmiausia – rusiškais pinigais, nes, anot S.Belkovskio, „Rusijos ekonominis potencialas labai didelis“.

Na, o pagrindinis rusiškojo „elito“ branduolys jau suformuotas. Aišku, tai ne vien prezidentas R.Paksas ir jo aplinka. Jis bus paliktas tiktai fasadui pridengti. Tikruoju Lietuvos šeimininku rengiamas visai kitas asmuo, netgi ne J.Borisovas, o V.Uspaskich. Gal net mafijos veikėjas ir pretendentas į kaimyninio Kaliningrado gubernatorius Anzoris Aksentjevas-Kikališvilis bus pakviestas. Apie šį veikėją Seimo Apkaltos komisijai užsiminė ir buvęs R.Pakso patarėjas R.Ačas. Paklaustas, ar R.Paksas pernai rugsėjo mėnesį vykusio vizito į Gruziją metu susitiko su tuo garsiuoju Anzoriu, R.Ačas sakė jo asmeniškai nematęs, bet pripažino, kad pokalbio su buvusiu Gruzijos prezidentu E.Ševardnadze metu trečiuoju asmeniu buvo Kikališvilis.

Tačiau, be abejonės, visos Maskvos viltys dabar siejamos su oligarchu V.Uspaskich, kiekvieną dieną rengiančiu įspūdingus pažadų dalijimo spektaklius, toli pralenkiančius R.Pakso ir jo patarėjų rengiamus „vakarėlius“. V.Uspaskich, praeitą savaitę sukvietęs į Kauno sporto halę tūkstančius savo gerbėjų, be jau įprastų pažadų, tiesiai išdėstė savo veiksmų planą. Esą nors jis ir užjaučia R.Paksą, tačiau Prezidentas turėtų būti tyras kaip krištolas. (Na, kaip tas, kuris gaminamas Baltarusijoje.) O R.Paksas, anot V.Uspaskich „galėtų apvalyti Lietuvą nuo visų ir nuo savęs“. Tokiu būdu leista suprasti, jog, nepaisant, kuo baigsis Prezidento apkalta, V.Uspaskich jau pasirašė jam nuosprendį. Neatsitiktinai tarp V.Uspaskich gerbėjų pasirodo vis tie patys „patriotai“ – buvęs sovietinis milicininkas, dar tais laikais pagarsėjęs savo brutaliu elgesiu, V.Mažonas, „respublikonas“ K.Petraitis, gana prieštaringai vertinamas verslininkas J.Urbaitis ir, aišku, šustauskininkai. Visi jie dalyvauja ir R.Pakso „vakarėliuose“. Tačiau, atrodo, kad visi šie marginalai vis labiau linksta prie Kėdainių feodalo. Mat tas turi kur kas daugiau galimybių numesti nuo savo, tiksliau, nuo Maskvos, stalo pasilikusius likučius.

Per pastaruosius metus Lietuva tarptautinėje arenoje kasdien praranda sunkiai pasiektą įdirbį einant į euroatlantines struktūras. Ne dienomis, o valandomis prarandamas pasitikėjimas Lietuva. Netgi Japonijos spaudoje pasirodo pranešimai, kad politinė krizė Lietuvoje nėra tiktai laikinas nesusipratimas. Todėl nereikia apšaukti pesimistais tų, kurie kalba, kad jeigu ir tapsime ES ir NATO narėmis, tai tik trečiaeilėmis. Vašingtone ir Briuselyje puikiai matoma, kas vyksta. Taip pat ir vis didėjantys grėsmės debesys, plaukiantys iš Rytų. Jeigu politinė sumaištis Lietuvoje nesibaigs artimiausiu metu, o tam vilčių kasdien vis mažėja, nestabilumas garantuotai atbaidys užsienio investuotojus. Kitas dalykas, kas gi gali paneigti, kad paskutinę akimirką kvietimai Lietuvai į ES ir NATO gali būti ir atidėti. Netgi tuo atveju, jeigu būsime pakviesti, tai pasitikėjimas Lietuva bus minimalus. Būsime palikti vadinamojoje pilkojoje zonoje. O tai yra tas pats, kaip Rusijos provincijoje. Nors, tiesą sakant, jau ir dabar esame toje zonoje, ypač žinant, kad faktiškai visas Lietuvos energetikos sektorius atsidūrė Rusijos kontrolėje. Tačiau tai dar ne viskas.

Didžiuliame pavojuje atsidūrė „Mažeikių nafta“. Mat Rusijos generalinė prokuratūra paskelbė dar trijų „Jukos“ kompanijos bendrasavininkių tarptautinę paiešką. Tarp jų ir Michailo Brudno – „Mažeikių naftos“ valdybos pirmininko ir „Jukos“ kompanijos vieno stambiausių akcininkų. Tai reiškia viena – Kremlius užsimojo sunaikinti „Jukos“. Tokiu atveju, „Mažeikių nafta“ pereis Rusijos valdžios kontrolėn, netgi ne „Lukoil“. Todėl reikėtų visiškai pritarti Seimo pirmininkui A.Paulauskui, kuris pareiškė, kad reikia kuo greičiau spręsti „Mažeikių naftos“ klausimą ir, nepaisant nemažų išlaidų, išpirkti iš „Jukos“ „Mažeikių naftos“ akcijas. Tam, kaip jau įpratęs, nepritaria premjeras A.Brazauskas, teigdamas, jog kol kas dar nejaučiąs didelio pavojaus.

Taigi, anot daugelio politikos apžvalgininkų, Lietuvoje jau vykdomas juodasis scenarijus. Scenarijaus autoriai – Maskvoje, o aktoriai ir statistai – Vilniuje ir Kėdainiuose. Spektaklis vyksta. Pagrindinis personažas Prezidentas jau keli mėnesiai nebevykdo savo tiesioginių pareigų. Belieka tikėtis, kad jau ranka pasiekiama narystė ES ir NATO nenuplauks pro šalį. Juk absurdiška kalbėti, kad Lietuva galėtų tapti kokių nors Vakarų saugumo struktūrų nare, jeigu ji bus padaryta Rusijos kontroliuojamu „Šiaurės vakarų kraštu“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija