|
Vašingtono ryžtas
Petras KATINAS
Mes nepamiršime savo draugų
Dž.Bušas
Visas pasaulis nekantriai laukė JAV prezidento
Džordžo Bušo metinio pranešimo. Ir ne tik todėl, kad vis dar tebevyksta
Irako konfliktas bei nesiliauja teroristų išpuoliai. Mat šis prezidento
pranešimas jau yra paskutinis šioje kadencijoje prieš lapkritį vyksiančius
JAV prezidento rinkimus. Prezidento kalba truko beveik valandą.
Daugelis apžvalgininkų laukė, kad Dž.Bušas savo kalbą skirs daugiausia
ekonominiams klausimams. Tačiau, neapeidamas jų ir pirmiausia pažymėdamas
apie mokesčių mažinimo būtinumą, JAV prezidentas tvirtai gynė sprendimą
dėl karo Irake ir kovą su tarptautiniu terorizmu. O dėl mokesčių
mažinimo, su kuo nenori sutikti prezidento oponentai demokratai,
tai Dž.Bušas sakė: Jeigu valstybė nesugeba susidoroti su gaunamais
pinigais, tai reikia juos atiduoti žmonėms, o jie jau žinos, ką
su jais daryti.
JAV prezidentas tvirtino, kad po tragiškosios
2001 m. rugsėjo 11-osios Amerikos padėtis tebėra tvirta, o valstybė
kupina tikrumo dėl savo ateities. Apžvalgininkai ypač atkreipia
dėmesį, kad Dž.Bušas aiškiai leido suprasti, jog JAV neprašys kieno
nors jokio leidimo pastangoms užtikrinti savo valstybės ir piliečių
saugumą. Pasak Dž.Bušo, veiksminga diplomatija yra būtina, tačiau
žodžiai veiksmingi tiktai tada, jeigu juos remia jėga. Jis taip
pat pažymėjo apie JAV siekimą sparčiai panaudoti kosmosą ne tik
ekonomikos, bet ir gynybos tikslams. Kaip žinoma, Dž.Bušas pateikė
įspūdingą JAV kosmoso programą, numatančią įsteigti nuolatinę JAV
bazę Mėnulyje ir pastatyti kosmodromą pilotuojamiems erdvėlaiviams
ne tik į Marsą, bet ir į toliau esančius kosmoso objektus. Prezidentas
priminė žymių JAV mokslininkų tyrinėjimų duomenis, jog Mėnulyje
yra neišsemiamų atsargų vertingo bei ekologiškai švaraus branduolinio
kuro, kuris nepalieka radioaktyvių atliekų. Gavusios šį kurą JAV
galėtų nebepriklausyti nuo Saudo Arabijos bei kitų arabų šalių naftos
ir jų diktuojamų kainų.
Aišku, Dž.Bušo kalba buvo skirta ir būsimiesiems
prezidento rinkimams bei jo būsimajam oponentui Demokratų partijos
kandidatui. Jis sakė, jog Amerika ir toliau privalo žengti pirmyn,
o išrinkus demokratų kandidatą gali būti pasukta atgal.
Kaip žinoma, dabar įvairiose JAV valstijose vyksta
pirminiai rinkimai dėl Demokratų partijos kandidato. Kai bus susumuoti
pirminių rinkimų valstijose rezultatai, jų laimėtojas ir bus paskelbtas
Demokratų partijos kandidatu lapkričio mėnesį įvyksiančiuose rinkimuose.
Tarp pačių demokratų pretendentų vyksta arši konkurencinė kova,
kuri, žinoma, tik į naudą dabartiniam prezidentui. Kol kas, ypač
po buvusio Irako diktatoriaus Sadamo Huseino suėmimo, Dž.Bušo populiarumas
visuomenėje pakilo. Tik paskelbus apie diktatoriaus suėmimą, per
vieną dieną Dž.Bušo reitingas šoktelėjo nuo 52 iki 58 proc. Tiesa,
pagrindinė demokratų kritikos ugnis nukreipta į tai, kad iki šiol
Irake taip ir nerasta masinio naikinimo ginklų, taip pat į tai,
kad nuo praėjusių metų gegužės 1-osios, kai Dž.Bušas paskelbė apie
karo Irake pabaigą, Irake žuvo daugiau amerikiečių karių nei nuo
karinės operacijos pradžios.
Tad kas gi tie Demokratų partijos kandidatai,
pasirengę sukryžiuoti špagas su Dž.Bušu? Jų kol kas aštuoni. Aišku,
tarp šios aštuoniukės yra gana pilkų ir populistinių asmenybių.
Tarp rimčiausių Demokratų partijos kandidatų apžvalgininkai išskiria
Vermonto valstijos gubernatorių, gana ekscentrišką politiką Hovardą
Deaną, kuris save vadina visos Amerikos dekanu, o išgarsėjo tuo,
kad leido savo valstijoje tuoktis homoseksualams. Jis taip pat yra
Irako karo kritikas ir Dž.Bušo mokesčių sumažinimo programos priešininkas.
Pasak H.Deano, dėl mokesčių sumažinimo nukentės socialinės programos.
Kitas demokratų pretendentas į prezidentus buvęs
vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Veslis Klarkas.
Jis yra baigęs prestižinę Vest Pointo karo akademiją bei Oksfordo
universitetą, garsėja kaip nepriekaištingas kariškis. V.Klarkas
nekritikuoja Irako karo, tačiau kaltina Dž.Bušą neryžtingumu ir
teigia, kad, būdamas prezidentu, jis jau seniai būtų sučiupęs teroristų
grupuotės Al Qaeda lyderį Osamą bin Ladeną.
Trečiasis pretendentas yra senatorius Džonas Keris,
garsėjantis kaip užkietėjęs pacifistas ir gana turtingas žmogus.
Tačiau jo priešininkai pačioje Demokratų partijoje kritikuoja jį
už nenuoseklumą, nes Irako karo pradžioje jis palaikė Dž.Bušą, bet
vėliau savo nuomonę pakeitė.
Taigi kol kas rimtesnių konkurentų dabartinis
JAV prezidentas lyg ir neturi. Aišku, po poros mėnesių daug kas
gali pasikeisti. Ypač jeigu didės amerikiečių karių aukų skaičius
Irake. Na, o JAV sąjungininkai, ypač Rytų ir Vidurio Europoje, susilaukė
aukšto JAV prezidento įvertinimo. Jis nuoširdžiai padėkojo joms,
skirtingai nuo senosios Europos šalių, nepritarusių JAV karinei
operacijai Irake. Pasak Dž.Bušo, JAV niekada nepamirš tų šalių,
kurios pagal išgales padėjo JAV sunkią valandą.
© 2004 "XXI amžius"
|