Karas
Rugsėjo 11 dieną trys lėktuvai su
keleiviais trenkėsi į du aukščiausius Niujorko pastatus ir į Pentagono
rūmus Vašingtone. Lėktuvai, žinoma, sudužo, žuvo ir visi jais
skridę keleiviai, taip pat buvo sugriauti ir abu Niujorko dangoraižiai
bei dalis Pentagono. Pastatuose žuvo tūkstančiai ten pradėjusių
darbo dieną žmonių. Aišku, kad įvyko siaubingas niekuo nekaltų
žmonių žudymas.
Žuvo ir patys pasikėsintojai į žmonių gyvybes. Gal kas pasakys
sunaikinti ir pastatai. Po pirmųjų panikos minučių ir Amerikoje,
ir visame pasaulyje pasigirdo balsų, skelbiančių, kad toks iššūkis
naujo pasaulinio karo pradžia. Manau, kad ši nuomonė neturi
jokio pagrindo. Tai kas, kad žuvo daug žmonių, sugriauti keli
pastatai. Bet kas tas priešas? Su kuo turėtų kariauti JAV kariuomenė
ir NATO? Ar lėktuvų pagrobėjai paskelbė karą Amerikai? Ko nors
reikalavo? Ne!
Žinoma, kad šį siaubingą veiksmą įvykdė aštuoniolika žmonių. Tai
jau organizacija, kuri šiam žygiui kruopščiai rengėsi ir įvykdė
tai, ko siekė žiauriais veiksmais. Bet kodėl Amerikoje, o ne kur
nors Europoje ar net
Lietuvoje?
Jungtinės Amerikos Valstijos nuo panašių kovotojų rankos nukenčia
ne pirmą kartą. Amerikiečiai dar ir šiandien prisimena Antrojo
pasaulinio karo metu japonų smūgį Perl Harbore. Pokario metais
mažesnių smūgių jie sulaukė ne vieno. Net ir prezidento Džono
Kenedžio bei jo brolių žudymai buvo pakankama priežastis manyti,
kad su Amerika kažkas nori kariauti. Pati galingiausia, pati turtingiausia
pasaulio valstybė, o jos kažkas nekenčia ir įvairiais būdais,
net pačiais žiauriausiais, mėgina kenkti ir parodyti, kad ji nėra
nepažeidžiama galybė. O jeigu jau kas pažeidė, tai būtinai turi
sulaukti bausmės.
Amerika paskelbė surasianti ir nubausianti nusikaltėlius. Pasaulis
didžiausius nusikaltėlius baudžia nebe pirmą kartą. Prisiminkime
Niurnbergo procesą po Antrojo pasaulinio karo. Arba naujausią
Hagos teismą, norintį nubausti Jugoslavijos prezidentą Miloševičių.
Tačiau žmonija mato, kad baudžiami ne visi nusikaltėliai. Dažniausiai
tik tie, kurie neprilygsta didžiausiai pasaulio galybei. Tokie
kaip Stalinas, kaip dešimt metų trukusio Afganistano karo kaltininkai,
kaip čečėnų tautos naikintojai
Ak, būtų galima net XX amžiuje
rasti baisybių: turkų surengtos armėnų žudynės, tų pačių turkų
žygiai prieš kurdus, kinų veiksmai prieš tibetiečius, Indonezijos
ar Filipinų pasiųsti naikintojų būriai prieš krikščionis, Kambodžos
siaubas visur ir dar daug kur kitur, ypač Afrikoje, liejamas
nekaltų žmonių kraujas, o kaltininkai lieka nenubausti.
Visais minėtais ir dar neminėtais atvejais iškildavo turto reikalai.
Daug rečiau vyksta prievarta dėl idėjinių priežasčių. Bet ir jų
pakako XX amžiuje. O ir anksčiau.
Smūgis Amerikai irgi turi savo priežastis. Kai kas mano, kad pasaulyje
yra žmonių, kurie negali pakęsti Amerikos polinkio pasauliui nurodinėti,
jog šis savo gyvenimą tvarkytų paisydamas jos nurodymų ir pavyzdžio.
Pasklidęs mitas, kad Amerika yra aukščiausios demokratijos pavyzdys,
kad amerikiečiai yra doriausi pasaulio žmonės, kad Amerikoje didžiausia
laisvė, kad amerikiečiai turtingiausiai gyvena.
Reikėtų daug kalbėti, norint išsamiau paaiškinti, kaip yra iš
tikrųjų. Galima trumpai pasakyti, kad Amerika savo laimėjimais
labai skriaudžia likusį pasaulį. Štai ir po šio įvykio Amerikos
Senatas paskyrė 40 milijardų dolerių kaltininkams išaiškinti.
Daug kas sakys, kad jie turi pinigų. Bet tai taip pat mitas. Juk
JAV yra labiausiai prasiskolinusi pasaulio valstybė. Juk joje
50 milijonų amerikiečių gyvena žemiau skurdo ribos! Iš kur bus
paimti tie 40 milijardų?
Popiežius Jonas Paulius II prašė amerikiečių tautos nekeršyti.
Ar jie išgirs išmintingą Popiežiaus kerštautojų įvertinimą? Per
kupinus prievartos ir neapykantos filmus, ateinančius iš tos pačios
Amerikos, ir mūsų tėvynėje sklinda blogis, trukdoma mūsų širdyse
augti gėriui ir tikrajai meilei.
Laikraščiuose didelėmis raidėmis spalvotos antraštės skelbė, kad
sugriovę Amerikos pastatus teroristai smogė ir pasaulio demokratijai
bei civilizacijai. Bet ar ta demokratija bei civilizacija pati
savęs nenaikina? Juk nusikaltėliai pasinaudojo būtent civilizacijos
laimėjimais. To niekaip negalėjo padaryti nei Aleksandras Didysis,
nei Čingischanas, nei XX amžiaus siaubas Leninas. Ankstesnių amžių
tironai milijonus nekaltų žmonių žudė daug paprasčiau: kuokomis,
ietimis, turkai armėnus peiliais
O demokratija? Ar tai demokratija, kai net mokyklinio amžiaus
vaikai savo bendraamžius žudo šaunamaisiais ginklais? O gal demokratija,
kai pasaulyje viešpatauja narkotikų gamintojai ir pirkliai? Kuo
geresni rūkalai, svaigieji gėrimai, įvairios kavos, kurias verslininkai,
pasinaudodami demokratija, platina po pasaulį?
Deja, deja. Mažas esu ir pakeisti nieko negaliu, pasakys kiekvienas,
ant savo pečių užsikrovęs civilizacijos ir demokratijos naštą.
Juozas Papartis
© 2002 "XXI amžius"