|
VALSTYBINGUMO IŠLIKIMAS, INDIVIDUALI RAIŠKA
IR AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA
Kalbėti apie saugią visuomenę galima
tik tuomet, jei jos gyvenimo ir kūrybinės veiklos garantas valstybė
turi pakankamai išvystytą ūkį, normaliai funkcionuojančią ekonomiką
bei finansų cirkuliaciją, susietą su kaimyninėmis šalimis ir dominuojančiais
bankininkystės centrais. Deja, mūsų kraštas dar neturi tokių savybių
ir atitinkamų parametrų. Todėl saugos problema yra ne vien tik
labai opi, bet ir sunkiai sprendžiama, o galbūt net ir neišsprendžiama.
Ir vis dėlto būtų įdomu tai svarstyti, pažvelgus į pasaulinių
įvykių panoramą.
Šiandien ryškėja dvi dėka informacinių technologijų plėtros įsivyraujančios
civilizacijos raiškos tendencijos. Tai globalizacija ir jos alternatyva
lokalizacija. Apie tai verta kalbėti, nes esame nestabilios,
pasimetusios, ekonomiškai silpnos visuomenės nariai. Kaip žinia,
nestabili sistema yra sunkiai prognozuojama. Net nedideli atsitiktiniai
poveikiai gali tokioje sistemoje sukelti nevaldomus, į griūtį
panašius procesus. Įvertinus teroristinį Niujorko bei Vašingtono
antpuolį (2001 09 11) ir jo pasekmes, galima sakyti, kad ir ekonomiškai
išsivysčiusi, turtinga šalis taip pat nėra patikimai veikianti
sistema. Staigus ir netikėtas smūgis, sukrėtęs struktūrų darnią
veiklą, gali valstybės galias nukreipti kita veiklos kryptimi.
|
Naujos technologijos skverbiasi į visas gyvenimo
sritis. Nuotraukoje: Microsoft ir Gateway Computers kompanijų
vadovai pristato naują Gateway kompiuterį su Microsoft operacine
sistema Windows XP
|
|
Nepalaužiama amerikiečių dvasia
Regis, rugsėjo 11-osios katastrofa
gerokai pakeitė amerikietiškąją šventės sampratą.
Jie įkalino gražiausias mūsų laisves, teigia žurnalistė Suzana
Fylds (Suzanne Fields). Priartėję prie Baltųjų rūmų turistai nebemato
įstabių šventinių dekoracijų, kurios, kaip ir anąmet, turėtų džiuginti
pirmosios poros akis. Per šiemetines Kalėdas jos nederėjo.
Švytinčias dekoracijas keičia barikados. Linksmas šventadienio
pobūvis viceprezidento rezidencijoje labiau panašėja į naktį oro
uoste: rankinės, kišenės, portfeliai tikrinami lig menkiausio
siūlelio, asmens dokumentai peržiūrimi per didinamąjį stiklą.
Ir jokių vokų! Pobūvio svečiai, išsirikiavę vorele, kantriai laukia
savo eilės įeiti į prabangų kambarį, kur ištaigos pojūtį gožia
baimė ir susikaustymas. Vėliau svečiams rodomas spektaklis, kuriuo,
deja, džiaugiasi ne visi.
|
Amerikiečiai pagerbia teroro aukas
|
|
Teisėtas karas
2001 m. spalio 5 d., dar neprasidėjus
JAV vadovaujamai karinei kampanijai prieš Afganistano talibų režimą
ir teroro tinklą Al Qaida, Niujorke, Nacionaliniame spaudos
klube, įvyko diskusijakonferencija. Pew forume, skirtame religijos
ir viešojo gyvenimo tematikai, buvo diskutuojama teisėto karo
perspektyvos klausimu. Amerikiečiai iš naujo permąstė karo doktriną
rugsėjo 11-osios įvykių ir jų padarinių kontekste, svarstė apie
karo tradicijos kilmę bei principus, apie būdus, kaip tuos principus
pritaikyti karui su terorizmu.
Diskusijoje dalyvo:
profesorė Jean Bethke Elshtain, (Čikagos ir Chochairo universitetas,
Pew forumas religijos ir visuomenės gyvenimo tematika) politikos
filosofė, kurios užduotis parodyti ryšį tarp JAV politinių ir
etinių principų. Paminėtini jos darbai: Augustinas ir Politikos
ribos (Augustine and the Limits of Politics), Teisėto karo teorija
(Just War Theory) bei Naujas vynas senuose induose: tarptautinės
politikos etika (New Win in Old Bottles: International Politics,
an Ethical Discourse);
profesorius Stanley M. Hauerwas,
(Duke kunigų seminarija). Nors prof. Hauerwasas nagrinėja disciplinarines
problemas, pagrindinis jo rūpestis atkreipti šiuolaikinės krikščionių
bendruomenės dėmesį į moralinę dalykų esmę. Tarp jo plačiai spausdinamų
darbų paminėtini šie: Taikos karalystė (The Peaceable Kingdom)
bei Po krikščioniškojo pasaulio: kaip Bažnyčia privalo elgtis
tuo atveju, kai tokios sąvokos kaip laisvė, teisingumas ir krikščioniška
tauta tampa nepriimtinos (After Christendom: How the Church is
to Behave if Freedom, Justice and a Christian Nation are Bad Ideas);
profesorius James Turner Johnson,
(Rutgers universitetas). Prof. Johnsonas tyrinėja su karu, taika
bei valstybės valdymo meno praktika susijusių moralinių tradicijų
istoriją bei jų pritaikymą. Jis yra autorius daugelio knygų, tarp
kurių paminėtinos Kryžius, pusmėnulis ir kalavijas: Vakarų
ir islamo karo tradicijų pateisinimas ir apribojimai (Cross, Crescent,
and Sword: The Justification and Limitation of War in Western
and Islamic tradition), Teisingas karas ir džihadas: Vakarų ir
islamo pasaulio karo ir taikos istorinės bei teologinės perspektyvos
(Just War and Jihad: Historical and Theological Perspectives on
War and Peace in Western and Islamic Traditions), Teisėto karo
tradicija (Just War Tradition), Karo apribojimas (Restraint of
War), Ar gali būti teisėtas modernus karas? (Can
Modern War Be Just?).
|
Bet kokiame kare visada yra nukentėjusiųjų
ir patiriančių karo sunkumus. Nuotraukoje: Afganistano pabėgėliai
traukiasi į Pakistaną
|
|
Belaukiant naujojo frankenšteino
Lietuvos žemės ūkio akademijos
profesorė Dalia Brazauskienė yra viena iš Lietuvos ekologinės
žemdirbystės bendrijos Gaja įkūrėjų, jau beveik 20 metų ji domisi
ekologijos problemomis. Pagal profesiją chemikė, 1995-1999 metų
Kauno Sveiko miesto projekto dalyvė, sudarytoja ir bendraautorė,
knygų Sveikai mitybai saugus maistas(2000) , Žaliosios minties
ratas (1998), daugelio straipsnių ekologijos klausimais autorė.
Apsilankiau pas profesorę jos jaukiuose namuose Kauno Žaliakalnyje,
kur mane pasitiko jauniklis Brazauskų katinukas Ladenas, dėl savo
karingo būdo ir sugebėjimo slėptis pavadintas tarptautinio teroristo
vardu. Kol kačiukas įnirtingai šturmavo mano popieriaus lapu vikriai
judantį rašiklį, pradėjome pokalbį apie šių dienų realijas.
Neseniai pasaulis pradėjo kalbėti
apie Osamą bin Ladeną kaip apie šių laikų frankenšteiną. Kokią
žalą atneš juodligės užkratas, teroristų išplatintas JAV ir kitose
šalyse, niekas nežino. Akivaizdu, kad šios juodligės sporos
išaugintos laboratorijoje. Ką jūs, besidominti ekologija, genų
inžinerija ir biotechnologijomis, galėtumėte mums apie tai papasakoti?
Juodligė Lietuvoje yra seniai žinoma,
tebėra gyvulių kapavietės. Tai natūrali juodligės rūšis, o spėti,
kokios bus laboratorijose išaugintų juodligės bakterijų paskleidimo
pasekmės, sunku, nes nežinia, ką ir kokiu būdu konkrečiai darė
šį ginklą kūrę asmenys. Jau dvidešimt metų kalbama, kad genų inžinerijos
laimėjimų keliama grėsmė gali prilygti atominio ginklo pavojui.
Domėjausi genetinėmis modifikacijomis, kurios tapo šių dienų realybe
auginant kai kuriuos augalus ar gyvūnus maistui. Tai daroma norint
padidinti derlių, o kartu ir pelną.
|
Prof. Dalia Brazauskienė
|
|
Globalizacija: saulėlydis
be saulėtekio
Dažnai vadinamieji antiglobalistai
(o ypač antikapitalistiniai antiglobalistai) savo teorijai apie
liūdnas globalizacijos pasekmes pasauliui ir tautinėms valstybėms
patvirtinti pateikia argumentą, jog dvi didžiosios valstybės,
JAV ir Rusija (anksčiau - JAV ir SSRS), veikia susitarusios mažųjų
valstybių nenaudai. Išeitų, kad šių didžiųjų valstybių, užėmusių
vadovaujamas pozicijas ir, dar blogiau, atliekančių savotiškų
žandarų vaidmenį, vadovaujantieji sluoksniai turėjo vieni kitais
pasitikėti, visapusiškai remti, stiprinti bičiulystės ryšius,
laikytis abiem pusėm naudingos politikos ir nepaprastai pasitikėti
vieni kitais.
Tačiau realioje politikoje tas ne taip jau dažnai pasitaiko. Greičiau
priešingai.
Neseniai Amerikoje pasirodžiusioje buvusio CŽV direktoriaus Roberto
Geitso knygoje Iš šešėlio yra toks epizodas, niekaip netelpantis
į antiglobalistų gražiai sudėstytas teorijas apie pasaulinę globalinę
politiką.
|
|
Tauta ir tautiškumas: lietuviškosios realybės
kontūrai
Atkuriant Lietuvos valstybingumą
(1990-aisiais metais) dalyvavo bemaž visa tauta, vildamasi ne
tik ekonominių bei politinių laisvių, bet ir savo autentiškesnės
saviteigos ir tautiškumo, atitinkančio modernųjį pasaulį, puoselėjimo.
Tačiau realybė pasirodė piktesnė. Ekonominės bei politinės laisvės
nedavė laukiamų vaisių, o į valstybės ir tautos gyvenimą vis gilesnes
šaknis ėmė leisti supranacionalinės, netgi kosmopolitinės (tautiškumo
nepripažįstančios, atvirai jį ignoruojančios) struktūros ir akivaizdus
tautinės sąmonės, savimonės nykimas, ypač palietęs jaunąją kartą.
Nereti atvejai (o jie dažnėja!), kai tauta, tautiškumas ir tautinė
orientacija atvirai vertinami kaip atgyvena, kaip į praeitį
nueinantys arba į nuostolius nurašytini dalykai ir net kaip
šalia politinio ekstremizmo atsidūrę reiškiniai. Tokia nuostata
pakankamai ryški net universitetuose pagrindiniuose jaunimo
ugdymo židiniuose ir kvalifikuotų specialistų rengimo kalvėse.
Tai akivaizdžiai matyti iš parinktų studijų modulių (dėstomų disciplinų)
bei jų turinio, iš gausėjančių stažuočių užsienyje, iš organizuojamų
tarptautinių konferencijų tematikos (ir siekio ten vartoti tik
anglų kalbą), iš vadovėlių leidybos, etc.
|
|
Karas
Rugsėjo 11 dieną trys lėktuvai su keleiviais
trenkėsi į du aukščiausius Niujorko pastatus ir į Pentagono rūmus
Vašingtone. Lėktuvai, žinoma, sudužo, žuvo ir visi jais skridę keleiviai,
taip pat buvo sugriauti ir abu Niujorko dangoraižiai bei dalis Pentagono.
Pastatuose žuvo tūkstančiai ten pradėjusių darbo dieną žmonių. Aišku,
kad įvyko siaubingas niekuo nekaltų žmonių žudymas.
Žuvo ir patys pasikėsintojai į žmonių gyvybes. Gal kas pasakys
sunaikinti ir pastatai. Po pirmųjų panikos minučių ir Amerikoje,
ir visame pasaulyje pasigirdo balsų, skelbiančių, kad toks iššūkis
naujo pasaulinio karo pradžia. Manau, kad ši nuomonė neturi jokio
pagrindo. Tai kas, kad žuvo daug žmonių, sugriauti keli pastatai.
Bet kas tas priešas? Su kuo turėtų kariauti JAV kariuomenė ir NATO?
Ar lėktuvų pagrobėjai paskelbė karą Amerikai? Ko nors reikalavo?
Ne!
|
|
Vos ne hamletiškas klausimas
Delenda est Carthago (Kartagina
turi būti sunaikinta) šis Senovės Romos senatoriaus Katono
šūkis, kurį jis kartojo kiekviename žingsnyje, pagaliau privertė
Romą įsiveržti į Šiaurės Afriką, sudeginti nepaklusnią Kartaginą
ir paversti ją plynu lauku.
Šiandien panašūs raginimai vis dažniau girdimi po JAV Kapitolijaus
kupolu, tik ne Kartaginos, o Irako adresu.
Žinoma, nepribaigtas 1991 m. Dykumos audros operacijoje Irako
diktatorius Sadamas Huseinas sugadino Amerikai daug nervų, savo
užsispyrimu visokiais būdais trukdydamas kontroliuoti Irako branduolinius,
raketinius, cheminius bei kitus masinio naikinimo ginklus. O čia
dar Huseino atsisakymas pasmerkti rugsėjo 11-osios teroro aktų
įkvėpėjus bei vykdytojus. Antra vertus, ne tik Amerikoje, bet
ir pasaulyje vis dažniau kalbama, kad Bagdado vagis prie šio
neregėto teroro akto yra prikišęs nagus. Nors tiesioginių įrodymų
ir nepateikiama, tačiau, sprendžiant iš S.Huseino ankstesnės veiklos,
jo ryšiai su islamo teroristais pakankamai gerai žinomi. Todėl
daugelis JAV politikų reikalauja galų gale baigti terliotis su
Irako diktatoriumi visiems laikams.
|
|
|