Vos ne hamletiškas klausimas

„Delenda est Carthago“ („Kartagina turi būti sunaikinta“) – šis Senovės Romos senatoriaus Katono šūkis, kurį jis kartojo kiekviename žingsnyje, pagaliau privertė Romą įsiveržti į Šiaurės Afriką, sudeginti nepaklusnią Kartaginą ir paversti ją plynu lauku.
Šiandien panašūs raginimai vis dažniau girdimi po JAV Kapitolijaus kupolu, tik ne Kartaginos, o Irako adresu.
Žinoma, nepribaigtas 1991 m. „Dykumos audros“ operacijoje Irako diktatorius Sadamas Huseinas sugadino Amerikai daug nervų, savo užsispyrimu visokiais būdais trukdydamas kontroliuoti Irako branduolinius, raketinius, cheminius bei kitus masinio naikinimo ginklus. O čia dar Huseino atsisakymas pasmerkti rugsėjo 11-osios teroro aktų įkvėpėjus bei vykdytojus. Antra vertus, ne tik Amerikoje, bet ir pasaulyje vis dažniau kalbama, kad „Bagdado vagis“ prie šio neregėto teroro akto yra prikišęs nagus. Nors tiesioginių įrodymų ir nepateikiama, tačiau, sprendžiant iš S.Huseino ankstesnės veiklos, jo ryšiai su islamo teroristais pakankamai gerai žinomi. Todėl daugelis JAV politikų reikalauja galų gale baigti terliotis su Irako diktatoriumi visiems laikams.
Tačiau amerikiečiai dabar įspeisti į kampą dėl įvykių Palestinoje, kur konfrontacija tarp žydų ir palestiniečių pasiekė virimo temperatūrą. Vašingtonas privalo laviruoti, kad nenuteiktų prieš save daugumos arabų valstybių, palaikančių palestiniečius. Irako užpuolimas bet kokia forma, taip pat ir akcijos prieš Jemeną, apie visas irgi kalbama Vašingtone, sukeltų neprognozuojamus arabų pasaulio valstybių veiksmus. Aišku, ir Irakas, ir Jemenas, bent jau jų islamistinės organizacijos, palaiko glaudžius ryšius su O. bin Ladenu. Tačiau antiteroristinės operacijos išplėtimas gali turėti nenusakomų padarinių ir atstumti nuo Vašingtono beveik visas musulmoniškas valstybes. Netgi Saudo Arabiją. Neatsitiktinai JT generalinis sekretorius K. Ananas paragino Jungtines Valstijas nesiimti vienašališkų veiksmų prieš Iraką ir įspėjo apie galimus tokių veiksmų padarinius.
Kol kas Sadamas Huseinas gali būti ramus. Bent jau kol pasibaigs didžioji Osamos bin Ladeno ir mulos Omaro medžioklė su varovais Afganistano kalnuose. Baltuosiuose rūmuose vis aiškiau užsimenama, kad puolimo prieš Irako ir Somalio režimus vargu ar pavyks išvengti. Tuo labiau kad prezidentas Džordžas Bušas aiškiai leido suprasti, jog pasirengęs kovoti su terorizmu visame pasaulyje.
Visiškai tikėtina, kad pirmiausia gali būti smogta teroristų bazėms Somalyje. Tą rodo kalbos, jog Vokietijos karo laivų flotilė jau išplaukė prie Afrikos Somalio pusiasalio ir netrukus prisijungs prie čia jau esančių Didžiosios Britanijos karo laivų. Somalyje veikia fundamentalistinė islamistų organizacija „Al Ittihad al Islamiya“, kuri palaiko glaudžius ryšius su O.bin Ladeno „Al Qaida“, ir pasirodė pranešimai, jog iš Afganistano pasprukę „Al Qaidos“ smogikai jau yra atvykę į Somalį.
Nežinia, kodėl Vašingtonas faktiškai nutylėjo pranešimus apie tai, kad „Al Qaidos“ bazėse ir slėptuvėse rasta nepaneigiamų įrodymų, jog šios organizacijos teroristai turėjo labai pavojingų cheminių ginklų. Juos aptiko ne kokie nors specialiųjų tarnybų kariai, o žurnalistai. Paliktoje teroristų bazėje už 20 kilometrų nuo Pidalabado Ispanijos laikraščio „El Mundo“ žurnalistas Chulio Fuentesas ir jo kolegė iš Italijos laikraščio „Korriera della Sera“ Marija Gracia Kutuli rado keistas septynių centimetrų ilgio ampules su gelsvu skysčiu. Pasak Ch. Fuenteso, jie iš pradžių nesuprato, koks radinys atsidūrė rankose. Juos nukratė šiurpas, kai ant kartoninių dėžių su ampulėmis pamatė rusišką užrašą – „Zarin V gaz“. Kaip žinoma, zarinas V – vienas iš pačių baisiausių nuodingųjų medžiagų pasaulyje. Zarino lašelis, patekęs ant žmogaus odos, reiškia neišvengiamą mirtį. Nuodingoji medžiaga net 500 kartų galingesnė nei ciano kalis.
Žurnalistai teroristų paliktoje slėptuvėje suskaičiavo daugiau nei 30 dėžių su mirtinomis ampulėmis. Kaip jos pateko teroristams iš neva labai patikimai saugomų cheminio ginklo sandėlių Rusijoje, belieka tik spėlioti. Nors žinant, kad įvairi, net pati moderniausia ginkluotė, kurios Rusijos armija neturi, atsiduria įvairiuose „karštuose“ pasaulio taškuose, stebėtis nereikėtų. Negalima atmesti ir galimybės, kad zarinas likęs dar nuo Sovietų Sąjungos laikų, kai Maskva aktyviai rėmė, mokė ir finansavo viso pasaulio teroristus.
Be Afganistano, JAV laukia dar viena, ne ką mažesnė, problema – Izraelio ir Palestinos priešprieša. Nepaisant visų Vašingtono pastangų bent jau apraminti vėl pavojingai įsiliepsnojusį žydų ir palestiniečių konfliktą, jam galo nematyti. J. Arafatas pareiškė, jog kiekvienam Izraelio kareiviui palestiniečiai turi mažiausiai po 70 „šachidų“ („šventųjų kankinių“). „Dėl šventųjų islamo vietų mes kovosime tol, kol virš jų kabos judaizmo šešėlis“, – sakė palestiniečių lyderis. Izraelio ir JAV slaptosios tarnybos atkreipia dėmesį į glaudų dviejų teroristinių organizacijų „Islamo džihadas“ ir „Tanzim“ bendradarbiavimą. Apie „Tanzim“ organizaciją iki šiol nedaug kalbėta, nors žinoma, kad tai palestiniečių organizacijos FATH smogikų padalinys. Taip pat žinoma, jog „Islamo džihadas“ gamina ir parūpina sprogmenis ir bombas, o savižudžius teroristus rengia FATH. Dabar savižudžių rengimu rūpinasi ir „Tanzim“. Beje, teroru užsiima visos be išimties palestiniečių organizacijos. Skirtingi tik metodai. Dargi tos, kurios iki šiol vengė teroro veiksmų, po rugsėjo 11-osios to ėmėsi. Teroristams neoficialiai, bet labai aktyviai padeda ir Palestinos autonominė administracija.
O J. Arafato pagrindinis rūpestis – išgyventi. Jis jau nesugeba kontroliuoti situacijos ir priimti savarankiškų sprendimų. Šiandien Palestinoje komanduoja ne J. Arafatas, dar neseniai vadintas „palestiniečiu Nr.1“, o FATH ir „Tanzim“ lauko vadai.
Tad amerikiečių, siekiančių sunaikinti teroristų „Kartaginą“, laukia išties labai sunkūs uždaviniai.

Petras Katinas
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2002 "XXI amžius"