Atnaujintas 2004 m. kovo 12 d.
Nr.21
(1224)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Pašventinta atnaujinta
rašytojos koplyčia

Židikai. Kovo 6-ąją, minint rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos (1877-1930) 127-asias gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, pašventino atnaujintą literatūros klasikės kapo koplyčią. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už rašytojos vėlę. Vyskupo pamoksle švelniai susipynė Lietuvos globėjo šv. Kazimiero ir rašytojos, pedagogės, švietėjos ir labdarės M.Pečkauskaitės gyvenimai. Pasak vyskupo, neatsitiktinai Šventojo vardo diena ir, tikėtina, ateityje pretendentės į palaimintosios ar net šventosios titulą gimimo diena minimos pavasarį, pasirodžius žibutėms - pirmiesiems prisikėlimo ženklams. Vyskupas J.Boruta ragino dažniau prisiminti palaimintuosius, šventuosius ir kartu iškiliąją rašytoją. Jų asketiškas ir altruistiškas gyvenimas visiems laikams ir visoms kartoms išliks graži humanizmo, meilės ir pasiaukojimo Dievui, Tėvynei ir artimui mokykla. Į restauruotos koplyčios pašventinimo iškilmes susirinko didelis būrys iškilios rašytojos gerbėjų, kunigų, mokslininkų, bei vietinės, apskrities ir Lietuvos valdžios atstovų. Deja, tarp gausybės svečių matėsi tik vienas kitas židikiškis. Vėliau minėjimo renginiai persikėlė į Židikų vidurinę mokyklą.

Apysakų „Viktutė” ir „Sename dvare”, daugelio apsakymų, dramos „Pančiai”, kitų kūrinių autorė, psichologizmo ir impresionizmo lietuvių prozoje pagrindėja, vertėja ir pedagogė M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana Židikuose praleido paskutinius 15 savo gyvenimo metų. Čia rašytoja įsteigė pradžios mokyklą ir buvo jos vedėja bei mokytoja, aktyviai rašė, savo kūrybą skelbė spaudoje ir atskiromis knygomis, suorganizavo Šv. Vincento Pauliečio draugiją, įsteigė senelių prieglaudą.

Po rašytojos mirties kun. Vaclovo Martinkaus rūpesčiu virš jos kapo 1940-1941 metais buvo pastatyta mūrinė koplyčia. Tačiau, vykdant statybos darbus, per neapsižiūrėjimą viena koplyčios siena buvo pastatyta virš rašytojos kapo - jos palaikai pasiliko žemėje, po koplyčios pamatais. Koplyčios sienoje yra paminklinė lenta. Po keliolikos metų, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, koplyčioje įrengtas M. Pečkauskaitės kapas.

2004-ųjų pradžioje baigtiems koplyčios priešavariniams darbams apie 200 tūkst. Lt skyrė Kultūros vertybių apsaugos departamentas ir Mažeikių rajono savivaldybė. Buvo permūryti ir iš naujo apdengti skarda koplyčios bokšteliai, naujomis keraminėmis olandiško tipo čerpėmis perdengtas koplyčios stogas, atstatyti suirę sienų mūro plotai, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti koplyčios langai, perdažyti pažeisto tinko plotai koplyčios viduje. Kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta jų bei grindų hidroizoliacija. Įrengiant grindų dangą, tokiomis pat granito plokštėmis išklotas ir plotas, esantis po antkapiniu paminklu.

Atlikęs pagrindinius koplyčios atstatymo darbus, skulptorius Arūnas Sakalauskas aiškino, ką jam reiškė prisilietimas prie M.Pečkauskaitės. Jis prisipažino, kad jį su Židikais sieja senelis, kuris devynerius metus čia dirbo vargonininku. Iš Uralo parvežti balto marmuro luitai buvo atgabenti į Židikus ir, kaip Marija labai mėgo, balta spalva atgimė marmurinis altorius su didele Nukryžiuotojo figūra, kapavietės viršumi ir dar nebaigta M.Pečkauskaitės skulptūra.

Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė Diana Varnaitė pasidžiaugė iniciatyviais ir neabejingais krašto kultūriniam paveldui žmonėmis, padėkojo paminklosaugininkei Eugenijai Kupliauskienei už rūpestį rajono kultūros paveldu.

XXI, ELTA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija