Pašventinta atnaujinta
rašytojos koplyčia
Židikai. Kovo 6-ąją,
minint rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos (1877-1930)
127-asias gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, pašventino
atnaujintą literatūros klasikės kapo koplyčią. Šv. Jono Krikštytojo
bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už rašytojos vėlę. Vyskupo
pamoksle švelniai susipynė Lietuvos globėjo šv. Kazimiero ir rašytojos,
pedagogės, švietėjos ir labdarės M.Pečkauskaitės gyvenimai. Pasak
vyskupo, neatsitiktinai Šventojo vardo diena ir, tikėtina, ateityje
pretendentės į palaimintosios ar net šventosios titulą gimimo diena
minimos pavasarį, pasirodžius žibutėms - pirmiesiems prisikėlimo
ženklams. Vyskupas J.Boruta ragino dažniau prisiminti palaimintuosius,
šventuosius ir kartu iškiliąją rašytoją. Jų asketiškas ir altruistiškas
gyvenimas visiems laikams ir visoms kartoms išliks graži humanizmo,
meilės ir pasiaukojimo Dievui, Tėvynei ir artimui mokykla. Į restauruotos
koplyčios pašventinimo iškilmes susirinko didelis būrys iškilios
rašytojos gerbėjų, kunigų, mokslininkų, bei vietinės, apskrities
ir Lietuvos valdžios atstovų. Deja, tarp gausybės svečių matėsi
tik vienas kitas židikiškis. Vėliau minėjimo renginiai persikėlė
į Židikų vidurinę mokyklą.
Apysakų Viktutė ir Sename dvare, daugelio
apsakymų, dramos Pančiai, kitų kūrinių autorė, psichologizmo ir
impresionizmo lietuvių prozoje pagrindėja, vertėja ir pedagogė M.
Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana Židikuose praleido paskutinius 15
savo gyvenimo metų. Čia rašytoja įsteigė pradžios mokyklą ir buvo
jos vedėja bei mokytoja, aktyviai rašė, savo kūrybą skelbė spaudoje
ir atskiromis knygomis, suorganizavo Šv. Vincento Pauliečio draugiją,
įsteigė senelių prieglaudą.
Po rašytojos mirties kun. Vaclovo Martinkaus rūpesčiu
virš jos kapo 1940-1941 metais buvo pastatyta mūrinė koplyčia. Tačiau,
vykdant statybos darbus, per neapsižiūrėjimą viena koplyčios siena
buvo pastatyta virš rašytojos kapo - jos palaikai pasiliko žemėje,
po koplyčios pamatais. Koplyčios sienoje yra paminklinė lenta. Po
keliolikos metų, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, koplyčioje
įrengtas M. Pečkauskaitės kapas.
2004-ųjų pradžioje baigtiems koplyčios priešavariniams
darbams apie 200 tūkst. Lt skyrė Kultūros vertybių apsaugos departamentas
ir Mažeikių rajono savivaldybė. Buvo permūryti ir iš naujo apdengti
skarda koplyčios bokšteliai, naujomis keraminėmis olandiško tipo
čerpėmis perdengtas koplyčios stogas, atstatyti suirę sienų mūro
plotai, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja
vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis
trinkelėmis, užsandarinti koplyčios langai, perdažyti pažeisto tinko
plotai koplyčios viduje. Kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta jų
bei grindų hidroizoliacija. Įrengiant grindų dangą, tokiomis pat
granito plokštėmis išklotas ir plotas, esantis po antkapiniu paminklu.
Atlikęs pagrindinius koplyčios atstatymo darbus,
skulptorius Arūnas Sakalauskas aiškino, ką jam reiškė prisilietimas
prie M.Pečkauskaitės. Jis prisipažino, kad jį su Židikais sieja
senelis, kuris devynerius metus čia dirbo vargonininku. Iš Uralo
parvežti balto marmuro luitai buvo atgabenti į Židikus ir, kaip
Marija labai mėgo, balta spalva atgimė marmurinis altorius su didele
Nukryžiuotojo figūra, kapavietės viršumi ir dar nebaigta M.Pečkauskaitės
skulptūra.
Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė
Diana Varnaitė pasidžiaugė iniciatyviais ir neabejingais krašto
kultūriniam paveldui žmonėmis, padėkojo paminklosaugininkei Eugenijai
Kupliauskienei už rūpestį rajono kultūros paveldu.
XXI, ELTA
© 2004 "XXI amžius"
|