Atnaujintas 2004 m. kovo 12 d.
Nr.21
(1224)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Vaikas – vaško gabalėlis

Labai dažnai kalbama apie jaunąją kartą, jos auklėjimą, ateitį. Jaunimas pakeis mus, todėl svarbu išauginti jį dorą, tobulą. Jaunimo auklėjime didelį vaidmenį vaidina mokykla, tačiau tėvai, visuomenė – dar didesnį. Mokykla turi mokyti gyvenimo teorijos, o tėvai, visuomenė – gyvenimo praktikos. Praktika, manau, gyvenime turi didesnį poveikį. Ypač bloga aplinka, blogi pavyzdžiai.

Dar dirbdamas mokytoju su mokiniais remontavome mokyklą. Vienas berniukas atsisakė dirbti, nes namie jo darbas laukia. Vėliau paaiškėjo, kad jis melavo. Paklaustas, kodėl taip pasielgė, atsakė: „Nemeluosi – negyvensi“. Nelengva buvo įtikinti, kad jis neteisus, kad meluoti nedora.


Nepažinto nepamilsi

Žmogų galima pažinti iš išorės, kalbos, elgesio, jo gyvenimo ir darbų. Dievo neapžiūrėsi, nepačiupinėsi, kaip ir šalčio ar šilumos. Visa tai tik jaučiame. Pirmąsias žinias apie Dievą turėtume gauti šeimose dar ankstyvoje vaikystėje, sakyčiau, gal net kūdikystėje. Tikėjimo neišmokoma, jis perduodamas širdimi iš kartos į kartą. Tačiau sovietiniais metais dėl įvairių priežasčių kai kuriose šeimose tas perdavimas nutrūko. Taip išaugo jau dvi kartos: dabartiniai tėvai ir jų vaikai, jaunimas. Jų gyvenimas tapo neaiškus, beprasmis. Paskendome materialiniuose dalykuose, užmiršdami pagarbą, meilę, gerumą, pagalbą vienas kitam, ypač silpnesniam.


Mergina spindinčiu veidu

Kauno VIII gimnazijos
(dab. „Saulės“) 1943 metų
abiturientai su klasės
auklėtoju kapelionu
kun. P.Šniukšta.
Elena Spirgevičiūtė -
pirmoje eilėje viduryje

Įsimintinas šaltas 1944 metų sausio mėnesio rytas – karo metas. Mūsų gimnazijos (dab. „Saulės“) patalpose įsikūrė karo ligoninė, o mes, Kauno VIII gimnazijos mokiniai, mokėmės trimis pamainomis mus priglaudusio Aklųjų instituto patalpose. Buvau abiturientė, bet tuo pačiu metu dirbau gimnazijos raštinėje sekretore.

Tą rytą į gimnazijos raštinę skubiai įėjo labai susijaudinęs gimnazijos vyresniųjų klasių kapelionas kun. P.Šniukšta ir beveik rėkte išrėkė: „Ar girdėjai?!“ Taip, girdėjau kraupią, žiaurią, Kauną sukrėtusią žinią – praeitą naktį nužudyta buvusi mūsų gimnazijos abiturientė Elena Spirgevičiūtė. Gimnazijos mokytojai ir mokiniai buvome sukrėsti iki sielos gelmių. Apiplėšimo metu, naktį, savo namuose Tvirtovės alėjoje nužudytos dvi niekuo nekaltos jaunos moterys. Gindamos moterišką orumą nuo budelių rankos žuvo buvusi mūsų bendramokslė, praeitų mokslo metų mūsų gimnazijos abiturientė devyniolikmetė Elenutė ir jos teta Stasė Žukaitė.


Šventovė vis dar nebaigta,
nors stato ją visa tauta

Arch. Apolonija NISTELIENĖ

Atstatoma Paminklinė
Prisikėlimo bažnyčia
Gedimino Žilinsko (ELTA)
nuotrauka

Tautos nepriklausomybės simbolis – Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia – pradėta projektuoti prieš septyniasdešimt penkerius metus, o statyti – 1934 metais. Buvo iškeltos sienos, bokštas, uždengtas stogas. Bet statyba – sustabdyta liūdnąjį 1940 metų birželį.

Ištisą dešimtmetį būsimoji bažnyčia išbuvo sandėliu ir net keturiasdešimt metų – fabriku. Vėl atgavus nepriklausomybę, norint bažnyčios statybą tęsti ir baigti, pirmiausia reikėjo ją, surištą ir nuskriaustą, išlaisvinti iš pančių. Tas laisvinimas buvo brangus ir nelengvas – atsakingas statybininkams. Atstatymo komitetai ir jų pirmininkai klebonai buvo keičiami. Lėšos plaukė netolygiai. Bet ir anos Nepriklausomybės metais vyriausybė bažnyčios statybos nerėmė – tikintieji patys išgalėjo ją statyti. Šiandien jos baigti jie nebepajėgia. Ir jau keliolika metų ji tarsi priekaištas, nors jau išnirusi iš pastolių ir naktimis žėrinti. Bet šiandien nebėra nė vienos tokios statybvietės – tokio laužyno ir netvarkos aplinkui. Jau kelerius metus retkarčiais joje vyksta šventinės pamaldos ir koncertai, o aplinka tarsi tyčiojasi iš čia ateinančiųjų. Būsimą skverą ir prieigas prie bažnyčios prieš kelerius metus miesto Savivaldybės užsakymu suprojektavo architektas Eugenijus Miliūnas. Jis savo lėšomis pagamino didžiulį to projekto maketą, o jam net ekspozicijai nerasta vietos.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija