|
Laikas išeiti
Petras KATINAS
Pamenate tą garsųjį šūkį Vilniaus centre, Atgimimo
metais atsiradusį ir pastatytą aikštėje prieš buvusius LKP centro
komiteto rūmus: Lietuva be suvereniteto Lietuva be ateities!?
Lozungas buvo išrašytas ne ant raudonos, o ant žalios spalvos lakšto,
tai, matyt, turėjo reikšti Lietuvos komunistų sudemokratėjimą. Nors,
kaip rašė to meto spauda (Respublika), pradėjus aiškintis, kaip
Lietuvos komunistų partijos centro komitetas ir jo vadovai A.Brazauskas,
V.Beriozovas bei kiti supranta tą suverenitetą, jie aiškindavo kažką
apie vieningą ūkio kompleksą, ekonominių ryšių su SSRS nustatymą
bei panašius dalykus. Tik jokiu būdu nekalbėdavo apie nepriklausomybę.
Tai, aišku, nieko nuostabaus, ypač žinant, kad Lietuvos kompartijos
vadui, kai jau visoje Rusijoje, ypač Maskvos, spauda visais balsais
šaukė apie kompartijos nusikaltimus, LKP organas Tiesa rašė
apie socializmą žmogišku veidu, vadovaujantį komunistų partijos
vaidmenį bei pan. Ir taip iki pat 1990 m. kovo 11-osios, kada prasidėjo
tikros (po daugelio metų pertraukos) Lietuvos istorijos laikotarpis.
Ir ne tik Lietuvos. Štai, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Maskvos
savaitraštis Novoje vremia savo komentaruose rašė: Jeigu kovo
11-ąją Vilniuje nebūtų buvusi paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika,
įvykiai mūsų šalyje (SSRS) klostytųsi visai kitaip. Sąjunginės respublikos
nebūtų priėmusios deklaracijų dėl suvereniteto, Rusijos parlamentas
būtų likęs priklausomas nuo centro. SSKP XXVIII suvažiavimas nebūtų
atakavęs šalies vadovybės, pagreitinto perėjimo į rinkos ūkį ir
visuotinio valstybinio pertvarkymo programos dar glūdėtų rašalinėse
(Novoje vremia. 1990, Nr.42). Ir štai, praėjus keturiolikai metų,
praėjusį savaitgalį LNK televizijos surengtame kelių valandų trukmės
šou, pavadintame Gerumo diena, šio renginio vedėjas, irgi nepakeičiamas
ir amžinas kaip ir pats Premjeras bei valdančiosios partijos vadas,
paskelbė A.Brazauską didžiausiu Lietuvos geradariu
O Baltijos
tyrimai tą bemat patvirtino, paskelbę, kad dauguma Lietuvos gyventojų
labiausiai pasitiki Socialdemokratų partija ir jos vadu. Tiesa,
jai ant kulnų lipa kitas geradarys V.Uspaskich su savąja Darbo partija.
Tačiau tai nė kiek negąsdina nei A.Brazausko, nei Č.Juršėno politbiuro.
Atėjus metui, susigiedos. Juk to paties lizdo paukščiai.
Ir štai Premjeras, ilgai manipuliavęs prezidentinio
skandalo mėnesiais, pagaliau metė naują šūkį, kone atvirai pareiškęs,
jog būtina kuo greičiau pradėti R.Pakso apkaltą, nes Lietuva su
R.Paksu Lietuva be ateities. Taigi nuosprendis pažeidusiam Konstituciją
bei priesaiką, keliančiam grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui
Prezidentui lyg ir pasirašytas. Tačiau nebūkime naivūs. Juk ne be
reikalo S.Daukanto aikštės rūmų pilkasis kardinolas, kuris, kaip
ir jo šeimininkas, atvirai spjaudo į Lietuvos įstatymus, G.Šurkus
ėmė aktyviai susitikinėti su Premjero ir partijos vado aplinkos
žmonėmis, tarp jų ir buvusiu A.Brazausko pavaduotoju V.Beriozovu.
Tai, aišku, ne šiaip sau. Juk V.Beriozovas kartu su liberaldemokratų
lyderiu V.Mazuroniu, prezidentinės partijos Seimo nariais H.Žukausku
ir D.Barakausku minimi Valstybės saugumo departamento pažymose,
kurias pasigrobė R.Paksas kartu su Alytaus VSD Alytaus apygardos
skyriaus vadovu Albertu Sereika. Pastarąjį netgi atsitempė į Prezidentūrą,
pagerbė jį kaip nacionalinį didvyrį, pažadėjo aukštas ir pelningas
pareigas. Tiesa, ta proga galima priminti, kad A.Sereika tik palyginti
neseniai tapo žmogumi tokia pavarde. Mat tikroji jo pavardė ne Sereika,
o Sereičikas. Tokia pavarde jis studijavo Vilniaus universitete
istoriją. Be to, dienraštis Lietuvos rytas atskleidė dar vieną
įdomų faktą. Studijuodamas istorijos mokslus A.Sereičikas (Sereika)
organizavo studentų protesto kreipimąsi į Istorijos fakulteto vadovybę
dėl dėstytojos I.Tumavičiūtės netinkamumo. Esą ji buvusi neobjektyvi
vertindama studentų žinias. Dėstytojai, kaip ji teigė dienraščio
žurnalistei, dėl šio A.Sereičiko organizuoto skundo, nepaisant to,
jog jau buvo 1989-ieji Atgimimo metai, kaip buvusiai tremtinei
teko iškęsti labai daug nemalonumų. Iš kur A.Sereičikas (Sereika)
sužinojo apie nepatikimos dėstytojos biografiją, dabar galima
tik spėlioti. Tačiau tai yra gana įdomus faktas, ypač matant, su
kokia pagarba ir meile jis buvo priimtas Prezidentūroje. Juk ten
tokių pilna. Pakanka paminėti sovietinės milicijos veteraną R.Senovaitį,
kuris kartu su VSD Alytaus apygardos vadovu ir atsivežė Prezidentūron
VSD dokumentus. Tai dar kartą parodo, kad Prezidentūra, kaip svarbi
valstybės institucija, jau galutinai paskendo destrukcijos, sąmoningo
įstatymų pažeidinėjimo baloje. Institucija faktiškai nustojo egzistavusi,
nes, užuot rūpinęsis valstybės reikalais, R.Paksas ir jo komanda
ėmė griauti tos pačios valstybės pamatus.
Pagaliau kovo 8-ąją Seimas pradėjo įžanginę Prezidento
apkaltos proceso dalį. Kada prasidės pati apkalta, niekas nežino.
Bus laukiama Konstitucinio Teismo sprendimo. Taigi valdantieji socialdemokratai,
kalbėdami apie apkaltos proceso paspartinimą, bent jau iki šiol
darė viską, kad procesas būtų kaip galima ilgiau uždelstas. Ir dabar,
paskyrus įžanginės apkaltos proceso dalies trumputį pristatymą Seime,
kairieji, o ypač neatsižadėję principų, nusistebėjo, kaip galima
tokią reikšmingą tarptautinės moters dieną (sugalvotą komunistų
klasikės Rozos Liuksemburg) užsiiminėti tokiais niekais kaip apkalta.
Juk apvytusių raudonųjų tulpių dieną privalu linksmintis ir švęsti,
o ne pulti liaudies išrinktą Prezidentą, kuris taip šiltai pasveikino
Lietuvos moteris. Aišku, neatsiliko ir partijos bei jos pagrindinių
švenčių minėjimus puikiai išmanantis pirmasis Seimo vicepirmininkas
Česlovas Juršėnas. Keliolika Seimo narių netgi išleido specialią
kompaktinę plokštelę, kurioje skamba A.Puškino, lietuvių sovietinių
poetų eilės ir dainos, skirtos bendrapartietėms tarybinėms moterims
kovo 8-osios proga. Nieko nepadarysi, komunistiniai įpročiai ir
sovietinės tradicijos Lietuvos neokomunistams kaip buvo, taip ir
tebėra neatskiriama ritualo dalis. Arba, kaip dainavo toje kompaktinėje
plokštelėje vienas Seimo narys, menu akimirką žavingą. Išties
įdomu, kaip Č.Juršėnas, Vasilijus Popovas, Sergejus Dmitrijevas
numato švęsti dar vieną artėjančią komunistinę šventę gegužės
1-ąją. Teks gerokai pasukti galvas, nes tą dieną Lietuva jau turi
būti visateise ES ir NATO nare, faktiškai gavusia tokias saugumo
garantijas, kokių Lietuva dar nėra turėjusi niekada. Nieko Č.
Juršėnas ką nors sugalvos. Tuo labiau kad laiko tam bus į valias.
Nes, kaip pasakė apkaltos proceso pirmininku išrinktas Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, procesas Seime gali užtrukti
kelias savaites, belaukiant Konstitucinio Teismo išvadų. Taigi dar
vienos komunistinės šventės R.Paksas su bendražygiais tikrai sulauks
ir tinkamai paminės. O iki to laiko Šiaulių patriotas Mindaugas
Murza tikriausiai jau ir savo skustagalvių skinų kovinį būrį sukurs.
Ir kodėl gi nekurti, jeigu tokie kaip M.Murza bei panašūs dabar
puikuojasi laikraščių puslapiuose bei televizijos ekranuose ir tik
atvirai šaiposi iš vidaus reikalų ministro V.Bulovo miglotų samprotavimų,
kad tokių kovinių būrių kūrimas yra neteisėtas. Tačiau kas gi
dabar kreipia dėmesį į tokius niekus kaip teisė ir įstatymai, jeigu
pats vyriausiasis Konstitucijos ir įstatymų sergėtojas tai atvirai
niekina ir nepaiso.
Kaip pažymėjo rašytojas Markas Zingeris, jis esąs
visiškai tikras, kad antiglobalizmas, antiamerikietiškumas, antisemizmas
ir ekstremizmas yra tie mygtukai, kuriais Lietuvoje, reikalui esant,
operuoja vyresnysis brolis. Tą, aišku, žino ne tik M.Zingeris.
Visiškai akivaizdu, kad Kremliuje įsitvirtinę KGB ir GRU veikėjai
bando kuo tvirčiau apglėbti Lietuvą. Ir apglėbia ją ne kokių nors
ivanovų ar petrovų rankomis, o nupirktų už pinigus žmonių su lietuviškomis
pavardėmis. Geresnio varianto kaip politinis chaosas Lietuvoje Maskvos
meškinas tiesiog negalėjo ir tikėtis. Tuo labiau kad pats nepriklausomos
Lietuvos Prezidentas galanda tam meškinui nagus. Juk kaip kitaip
galime pavadinti tai, kad R.Paksas nusprendė suteikti teisę Valstybės
gynimo tarybos posėdžiuose dalyvauti savo patarėjams A.Medalinskui,
A. Norkui ir R.Senovačiui, taip pat neatsitiktinai R.Paksas taip
aktyviai ragina kuo skubiausiai sušaukti jo vadovaujamos Valstybės
gynimo tarybos posėdį prieš pat Lietuvai tampant NATO nare. Mat
jau beveik visiškai aišku, kad tame posėdyje R.Paksas bandytų iš
anksto, dar Lietuvai nesant Aljanso nare, pateikti NATO savotišką
ultimatumą nesteigti Lietuvoje NATO bazių. Ir tai norima padaryti
skubiai naujojo NATO generalinio sekretoriaus J.de Jupo Scheferio,
pirmą kartą atvykstančio į Lietuvą su oficialiu vizitu, apsilankymo
išvakarėse.
Taigi kuo ilgiau vilkinamas R.Pakso apkaltos procesas,
tuo geriau vyresniajam broliui ir jo globos išsiilgusiesiems Lietuvoje.
Visa bėda, kad bijoma ryžtingai pasakyti S.Daukanto aikštės rūmų
komandai: susivyniokite, vyrukai, meškeres.
© 2004 "XXI amžius"
|