|
Mūsų dienos kaip šventė
Taip dainavo kovo 10-osios vakarą Sporto rūmuose
Vytautas Kernagis. Ir tai buvo tiesa. Tai rodė susirinkusios didžiulės
minios pakili nuotaika.
2004 m. kovo 10-oji išliks Lietuvos istorijoje
kaip diena, kada Seimas patvirtino NATO sutartį. Tai nepriklausomos
valstybės keturioliktojo gimtadienio išvakarės. Tą dieną Tėvynės
sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius spaudos konferencijoje Seime
pristatė Demokratinės politikos instituto ir TS užsakytą visuomenės
nuomonės tyrimą: kur mes atėjome ir kur einame. Kaip rodo ši apklausa,
Tėvynės sąjungos rėmėjas ryškiai išsiskiria iš visumos savo patriotiškumu,
šeimos vertybėmis ir žvilgsniu į ateitį. Būtent tokia dvasia kovo
10-osios vakarą pleveno Sporto rūmuose, kur žmones švęsti buvo pakvietusi
Tėvynės sąjunga. Rengėjai norėjo žmonėms padovanoti šventę, ir ji
įvyko. Į Vilnių žmonės suplaukė iš visos Lietuvos. Sporto rūmai
seniai nematė tiek daug žmonių jaunų ir ne tokių jaunų, užpildžiusių
visą erdvę, ne tik sėdimas vietas, bet ir visus stovėti įmanomus
tarpelius. Suėjo, suvažiavo ir tie, labiausiai tie, kuriems turtėjanti
ir blizganti Lietuva šiandien tampa vis labiau neprieinama tai
pensininkai. Galėjai matyti jų žilas galvas. Galėjai taip pat matyti
daug ir jaunų, netgi mažų, atėjusių su visa šeima. Galėjai girdėti
net ir nelietuviškai kalbančiųjų, bet šventusiųjų kartu su visais.
Vėl grįžo Sąjūdžio dvasia ir jausmas, kad mes esame, kad mūsų daug,
kad mes stiprūs. Apie tai buvo ir kalbos. Į susirinkusiuosius kreipėsi
prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis valstybės vadovas prof. Vytautas
Landsbergis ir Tėvynės sąjungos pirmininkas A.Kubilius.
,,Istorija kviečia šiandien jaunus ir senus telktis
į valstybę, kaip į etninę visuomenę, kalbėjo V.Adamkus. Esame
ir būsime skirtingi, įvairiai galvojantys ir gyvenimą įvairiai suprantantys.
Bet saugūs ir tvirti būsime tik tada, jei mūsų meilė Lietuvai bus
stipresnė už mūsų skirtybes. Brangieji, saugokime šiandien tai,
ką bendromis pastangomis esame laimėję, būtent tautos laisvę ir
tautos garbę. Būkime valstybės žmonėmis. Mūsų atstatyta Lietuvos
valstybė gyvuos per amžius. Sveikinu visus su dideliu dėkingumu
ir tuos pirmūnus, kad šiandien galime švęsti Kovo 11-ąją.
V.Landsbergis savo kalbą pradėjo eilėmis apie
sveikatą, teisybę, sniegą, vėją tarp miškų, sukrautą pumpurą ir
balandžio eiseną į vasarą
,,Čia vėl kaip Lietuvos atgimimo laikais, Sąjūdžio
didžiosios bangos laikais, sakė V. Landsbergis. Ir iš tiesų
mūsų Atgimimas tęsiasi. Sudėtingas kelias. Kelias nelygus, duobėtas,
bet mes juo einame. Mes toli jau nuėjome, kad atkurtoji nepriklausomybė
būtų saugi, kad mes būtume geroje kompanijoje Europos demokratijų
šeimoje. Sveikinu visus, čia esančius ir nesančius, kuriems bus
pranešta, kad laisvoji Lietuva gyva, kad ji nesutrikusi ir neišgąsdinta,
kad jau niekas nesuvaržys mūsų ryžto apginti šalies orumą.
Kovo 11-oji simbolizuoja dar sykį atgautą, prieš
keturiolika metų išsikovotą Lietuvos laisvę, o kartu ir atgautąją
tėvynę. Prasminga turėti tikrą tėvynę, tikrą Lietuvą neišplautame
pasaulyje. Kaip tame Marcelijaus Martinaičio eilėraštyje: ,,Užtrauksim
mes ant tilto Dauguvos, kad broliai mes iš Lietuvos
Ne iš kažkur,
ne benamiai sovietai, ne kokių vėjų blaškomos pagairių smiltys be
šaknų, ne. Mes iš Lietuvos. Todėl, broliai, toks pojūtis įpareigoja
ir įprasmina kuo esmi ir kam esmi.
Aš manau, šituose rūmuose šį vakarą nereikėtų
net klausti, ar mes iš Lietuvos. Tėvynės sąjunga pašaukta puoselėti
šią dvasios gyvybės liepsnelę vėjy, kad jos neužpūstų Lietuvos niekintojai.
Prisiminkime ir matykime, ką padarė anoji Kovo 11-oji , įgaliotieji
ir įgaliojusieji, daugybė piliečių, parėmusių Lietuvos nepriklausomybę.
Atidarėme nelyginant narvą ir pasiūlėm laisvę. Paskelbusi, kad Lietuvoje
nebeveikia sovietinė konstitucija ir kad svetimieji mums ne valdžia,
Lietuva pradėjo gyventi pagal savo pačios Laikinąjį pagrindinį įstatymą,
Laikinąją Konstituciją ir savo pačios įstatymus, kad būtų žmogų
ir save gerbianti teisinė valstybė. Kas kviečia šiandien nesilaikyti
šalies įstatymų, netgi yra už jų sulaužymą, iš tikrųjų stumia Lietuvą
iš Lietuvos, varo atgal į narvą. Laisvė mums atsivėrė kaip nepažįstama
erdvė, kurioje po pusės šimtmečio vėl reikėjo mokytis gyventi. Nuėjo
Lietuva drąsi, bet ir ten šen klupinėdama, stabčiodama, kartais
ir iš duobės vėl iškopdama, netrūko nė žabangų. Pasitaikė, ir šiandien
dar pasitaiko, dairymosi atgal: o gal nelaisvėje buvo geriau? Čia
aš neturiu klausti, kaip jūs manote, bet suvokiate, kad anoje nelaisvėje,
kai valdė Lionia Brežnevas, Povilo plaukai būtų žaibiškai nukirpti,
o Violetai būtų įsakyta apsivilkti palaidinukę (tai buvo užuomina
apie to vakaro koncerto dalyvius; salė į tai sureagavo linksmai.
- A.V. Š.). Tokios kalbos, kad nelaisvėje buvo geriau, iš tikrųjų
yra vargšų žmonių nelaimė. Tai net ir nesąmoningas tėvynės įžeidimas.
Savo namus privalu taisyti, gerinti, švarinti, neleistina jų niekinti,
o juolab padegti iš pykčio. Visų piliečių pareiga prižiūrėti ir
švarinti. Prisimenu kito rašytojo, Juozo Apučio, anų laikų apsakyme
ištartus seno lietuvio žodžius apie naujus sovietinius veikėjus:
jie taip gyvena, lyg po jų jau niekam nebereikės gyventi. Juk kitiems
po mūsų reikės gyventi, po mūsų gyvens to mažosios sesės, kurios
čia laksto su vėliavėlėmis.
Valstybę atkūrėme prieš keturiolika metų, atkūrėme
dar vienai istorinei galimybei ir laisvės išmėginimams. Jie pasirodė
nelengvi ir baigsis dar negreitai. Lengviau, ramiau bus įstojus
į NATO ir Europos Sąjungą. Bet, kaip Vincas Kudirka sakė, priešas
nestygsta. Tų žodžių kai kas nemėgsta, sako: jie ieško priešų. Mes
neieškom priešų, jie patys lenda. Deja, randa ir plyšių mūsų dar
netvirtose tvirtovėse. Todėl taip svarbu turėti savyje tėvynės vaikų
solidarumo ir santarvės. Puoselėti mažų mažiausiai sveiką protą
ir kuo daugiausia tėvynės meilės. To visiems ir linkiu. Tokie yra
dešimt V.Kudirkos įsakymų lietuviams, kuriuos dažnai giedame ir
šiandien dar giedosime, bet verta ir apmąstyti.
Šiandien buvau dviejose mokyklose, nuostabiuose
susitikimuose su mokiniais. Ten buvo ir visai nedidelių. Vienas
toks priėjo ir sako: kai jūs kovo 11-ąją paskelbėt nepriklausomybę,
tai tada ir pakeitėte pažymius, kad būtų iki dešimties? Jie politikai.
Ir, kaip man pasakė mokytojas, jie nemėgsta, kai jiems kas nors
ką nors draudžia, kai pradeda kalbėti apie savo valstybę, apie tai,
kas Lietuvoje dedasi. Jie svarsto. O aš jiems daviau užduotį, ir
vienoje, ir kitoje mokykloje. Dabar, sakiau, eisit ir parašysit
kiekvienas po rašinį. Išnagrinėkit, kur ten V.Kudirkos paslėpti
dešimt įsakymų lietuviams. Ir visiems siūlau tai padaryti, kalbėjo
V.Landsbergis.
Baigiantis šventei į susirinkusiuosius kreipėsi
TS pirmininkas A.Kubilius:
,,Sveikinu visus jaunus ir šiek tiek vyresnius,
atvykusius iš Šakių ir iš Kėdainių, o ypač atėjusius iš mano gimtojo
Antakalnio. Mielieji, noriu pasveikinti jus visus su visų mūsų šeimos
švente. Mes švenčiame tik keturioliktąjį savo gimtadienį, mes dar
visai jauni, tiesiog paaugliai. Bet pažiūrėkime, kokie per tuos
keturiolika metų mes užaugom. Mes esame Lietuvos šeima. Lietuva
keičiasi, keičiasi ir mūsų šeima. Kai man buvo keturiolika, mūsų
didžiausia svajonė buvo kartu su Benu nuplaukti į Nidą. Dabar keturiolikmečiai
jau drąsiai gali plaukti per visą Europą. Tarp mūsų yra ir tokių,
kurie su visais nespėja, todėl šeima turi jais pasirūpinti. Šeima
turi pasirūpinti ir tais, kurie pasiklysta. Tautos paauglystė yra
taip pat pavojingas amžius. Kai kas galvoja, kad tautą paauglystėje
galima lengvai gundyti ir apgaudinėti. Ypač malūnsparniais ar spalvotais
saldainėliais. Tie, kas taip galvoja, apsigauna. Esu tikras, kad
lietuviai du kartus ant to paties grėblio neužlips.
Būna šeimoje visko, būna ir sūnų palaidūnų, ką
padarysi, visiems gali pasitaikyti. Stipri šeima atlaiko, nesugriūna.
O mes - juk stipri šeima. Sveikinu visus ne tik su keturioliktuoju
gimtadieniu. Sveikinu su tuo, kad jau po 23 dienų būsime NATO, o
po 50 dienų ir ES. Šiuo keliu mus veda V.Landsbergis ir V.Adamkus.
Šiuo keliu mus vedė visi, kurie Kovo 11-ąją, prieš keturiolika metų,
turėjo drąsos balsuoti. Šiuo keliu mes atėjome iki tikslo tik todėl,
kad jūs, Kupiškyje ir Kaune, Šiauliuose ir Biržuose, visoje Lietuvoje,
ėjote kartu su mumis, šalia mūsų, priekyje mūsų. Ačiū jums.
Europoje mums atsiveria milžiniškos galimybės.
Mes būsime geriausi Europoje ne tik krepšinyje. Kita užduotis
pergalė Eurovizijoje. Dainuoti mes mokame. Europoje reikalinga dainuojanti
revoliucija. Mes ateiname.
Yra Europoje tautų, už mus turtingesnių, bet mes
esame alkani sėkmės. Mes esame ambicingi, nes esame lietuviai. Todėl
iš pradžių aplenksime Estiją, po to Portugaliją, o po to ir Airiją
su Vokietija. Sėkmės Lietuva bus geriausia Europoje. Tėvynės sąjunga
tam ir yra, kad tai pasiektume. Mes būsime geriausi, nes mes esame
laisvi. Mes iškovojome laisvę ir ją apginsime. Tegul niekam dėl
to nebūna jokių abejonių. Už Lietuvą galvas padėsime. Tėvynės sąjunga
tam ir yra, kad laisvė būtų apginta. Mūsų yra daug, ir mes esame
stiprūs, sakė A.Kubilius.
Kovo 10-osios vakarą sušildė ir nuspalvino puikūs
Lietuvos dainininkai, atlikę rimtas ir prasmingas bei linksmas dainas.
Jiems taip pat buvo šventė, nes jų klausė visa išsiilgusi šventės
Lietuva.
Tėvynės sąjunga vėl nori kalbėti, Tėvynės sąjungą
žmonės vėl nori girdėti. Ir tai ne pirmas toks Tėvynės sąjungos
susitikimas su Lietuva. Šiandien visos salės, į kurias kviečia Tėvynės
sąjunga, būna perpildytos.
A. V. Š.
© 2004 "XXI amžius"
|