Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Katalikų
    bendruomenėse
Ora et labora
Visuomenė
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Gimtas kraštas
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Teroristų paslauga
Ispanijos kairiesiems

Petras KATINAS

Po teroro akto Madride ispanė uždega žvakę prie improvizuoto altoriaus Vigo mieste, Ispanijos šiaurės vakaruose EPA-ELTA nuotrauka

Per 35 milijonai ispanų išsirinko naująjį parlamentą. Daugeliui ne tik Ispanijoje, bet ir ES šalyse bei Vašingtone rinkimų rezultatai buvo gana netikėti. Pralaimėjo aštuonerius metus gana sėkmingai valdžiusi šalį Liaudies partija ir jos lyderis premjeras Chosė Marija Aznaras. Beje, visi apklausų duomenys rodė, kad Liaudies partija užtikrintai laimės rinkimus. Rinkimus laimėjo socialistai, surinkę 42,6 proc. balsų. Liaudies partija gavo 37,6 proc. Taigi, nepaisant pergalės, socialistai privalės ieškoti koalicijos partnerių. Manoma, kad jais taps Ispanijos provincijos kairiųjų partijėlių atstovai, pakliuvę į parlamentą.

Rinkimai be staigmenų, sovietiniu stiliumi

Petras KATINAS

Į Tutujos kaimą Vakarų Sibiro Kemerovo srityje rinkimų dieną atvažiavo mobili parduotuvė ir atvežė duonos

Niekas net neabejojo, kad kovo 14-osios Rusijos prezidento rinkimai tebus tiktai, švelniai tariant, farsas. Juk faktiškai buvo vienintelis kandidatas – dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. Visi kiti – tiktai fonas, siekiant bent jau pasauliui parodyti, kad rinkimai lyg ir demokratiški. Tą faktą, kad rinkimai tėra tik vaidinimas, puikiai suprato net komunistų lyderis G.Ziuganovas. Komunistų kandidatu tik dėl akių buvo iškeltas mažai kam žinomas buvęs kagėbistas ir kolūkio pirmininkas Nikolajus Charitonovas. Netgi V.Žirinovskis kandidatu iškėlė savo asmens sargybinį – buvusį boksininką. Pati save iškėlusi dešinioji politikė Irina Chakamada, kaip pati prisipažino, tai darė norėdama patikrinti, kiek dar žmonių Rusijoje turi sveiko proto, kurie nepasiduoda V.Putino siekiui tapti naujuoju vienvaldžiu Rusijos caru.

Gruzijos draskymas

Separatistinės Adžarijos lyderis Aslanas Abašidzė, kaip ir kita Maskvos marionetė Čečėnijos „prezidentas“ A.Kadyrovas, dabar dažniau būna Maskvoje nei savo tėvynėje. Tiesa, yra ir skirtumų. Jeigu A.Kadyrovas tūno Maskvoje drebėdamas dėl savo kailio, tai A.Abašidzė tariasi, kokiais būdais prijungti Adžariją prie Rusijos Federacijos. Po naujojo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio išrinkimo, Maskva jau beveik neslepia savo ketinimų galutinai suskaldyti Gruziją, geriausiu atveju į vasalines savo statytinių valdomas dalis – Abchaziją, Adžariją ir Pietų Osetiją. Praėjusį savaitgalį tai buvo akivaizdžiai pademonstruota neįsileidus Gruzijos prezidento M.Saakašvilio į Adžariją. Tai jau ne vietinės kolaborantinės valdžios akibrokštas, o kur kas svarbesni dalykai. Batumio valdžia, be Maskvos leidimo ir nurodymo, jokiu būdu nebūtų ėmusis tokių veiksmų. A.Abašidzė puikiai žino, ką daro: Adžarijos gubernatoriaus postas jam garantuotas, taip pat nereikės bijoti, kai jo šeimyniniam klanui kils koks nors pavojus iš naujosios Gruzijos vyriausybės ir prezidento M.Saakašvilio, pradėjusio ryžtingą kovą su korupcija.