|
|
Ar
esame laisvės vaikai?
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Šiandien susirinkome paminėti keturioliktąsias
mūsų Valstybės išsilaisvinimo iš okupacijos metines. Atėjome į šventovę,
idant išgirstume Viešpaties Žodį. Ar esame pasirengę jį priimti
į savo širdį?
Šios dienos Dievo Žodis aštrus, anot šventojo
Pauliaus, kaip dviašmenis kalavijas. Tačiau aštrus yra ir žodis
laisvė. Šio žodžio įprasminimas pareikalauja kančios bei aukos.
Gyvenimas laisvėje ir laisve pareikalauja narsiai rinktis tarp gėrio
ir blogio. Todėl labai pravartu leisti Dievo Žodžiui perskrosti
mūsų sąžinę, kad pažintume savąjį apsisprendimą ir suprastume
nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar gyvensime laisvoje valstybėje,
ar būsime bevaliais
vergais.
|
|
|
Nepražudykime
Pilėnų dvasios
Vyskupas Jonas Kauneckas
Jūsų Ekscelencijos Prezidentai, Jūsų Ekscelencijos
Ambasadoriai, didžiai gerbiami Parlamentarai ir Vyriausybės nariai,
Svečiai, Ponios ir Ponai, visi, visi didvyrių žemės žmonės!
Taip, tai ne tušti himno žodžiai. Mūsų tautos,
lietuvių tautos didvyriškumas atvedė mus ir į Vasario 16-ąją, ir
į Kovo 11-ąją. Visada mūsų tauta buvo ypatinga, didvyrių tauta.
Štai Vyganto Marburgiečio kronika pasakoja: keturi
tūkstančiai Pilėnų gynėjų, matydami, kad pralaimi, nutarė susideginti.
Kryžiuočiai, pamatę degančius vyrus, pasibaisėję pabėgo: Kas gali
nugalėti šią tautą, jei ji greičiau eina į ugnį, negu
į nelaisvę?
|
|
|
Kovo
11-oji po keturiolikos metų
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Kovo 11oji geriausiai suprantama tiems, kurie
okupacijos metais kentėjo ir patyrė didžiausius praradimus. Jeigu
kas šito nepatyrė, siūlyčiau pažiūrėti neseniai sukurtą filmą Vienui
vieni. Kovo 11oji yra brangi kiekvienam lietuviui, kurio širdyje
rusena nors silpnutė meilė laisvai tėvų žemei.
Paskelbę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, mes
ryžomės ilgai savo širdyse nešiotą, kalėjimuose bei tremtyse nenumarintą
laisvės siekį paversti gyvenimu. Ačiū Dievui, kad dauguma anuometės
Aukščiausios Tarybos deputatų nesuabejojo dėl būtinumo paskelbti
nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Visi Lietuvos žmonės žvelgė į
ateitį, kurioje švietė nepriklausomos ir laisvos Tėvynės gyvenimo
viltis, nors buvo sunku net įsivaizduoti, jog Lietuvoje neliks svetimos
valstybės tankų ir jos mėlyno dangaus neraižys sovietų
lėktuvai.
|
|
|
Mūsų
dienos kaip šventė
Taip dainavo kovo 10-osios vakarą Sporto rūmuose
Vytautas Kernagis. Ir tai buvo tiesa. Tai rodė susirinkusios didžiulės
minios pakili nuotaika.
2004 m. kovo 10-oji išliks Lietuvos istorijoje
kaip diena, kada Seimas patvirtino NATO sutartį. Tai nepriklausomos
valstybės keturioliktojo gimtadienio išvakarės. Tą dieną Tėvynės
sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius spaudos konferencijoje Seime
pristatė Demokratinės politikos instituto ir TS užsakytą visuomenės
nuomonės tyrimą: kur mes atėjome ir kur einame. Kaip rodo ši apklausa,
Tėvynės sąjungos rėmėjas ryškiai išsiskiria iš visumos savo patriotiškumu,
šeimos vertybėmis ir žvilgsniu į ateitį. Būtent tokia dvasia kovo
10-osios vakarą pleveno Sporto rūmuose, kur žmones švęsti buvo pakvietusi
Tėvynės sąjunga. Rengėjai norėjo žmonėms padovanoti šventę, ir ji
įvyko. Į Vilnių žmonės suplaukė iš visos Lietuvos. Sporto rūmai
seniai nematė tiek daug žmonių jaunų ir ne tokių jaunų, užpildžiusių
visą erdvę, ne tik sėdimas vietas, bet ir visus stovėti įmanomus
tarpelius. Suėjo, suvažiavo ir tie, labiausiai tie, kuriems turtėjanti
ir blizganti Lietuva šiandien tampa vis labiau neprieinama tai
pensininkai.
|
|
|
Ar
geriau laisvė, ar nelaisvė?
Vytautas Landsbergis,
Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Persitvarkymo
Sąjūdžio tarybos pirmininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės
Akto signataras
Sveikinu visus, visą Lietuvą, ir ačiū Seimui,
kad galiu pasidalyti mintimis apie mūsų Kovo 11-ąją. Džiaugiuosi,
kad dalyvauja tiek užsienio ambasadorių ir Lietuvos visuomenės atstovų.
Leiskite man iš pradžių pacituoti vieną dokumentą.
Kadangi 1990 metų kovo 11 dienos deklaracija
dėl Lietuvos Respublikos visiško suverenumo ir nepriklausomybės
atkūrimo lėmė buvusios Sovietų Sąjungos suirimą;
Kadangi po to Lietuva sėkmingai kūrė demokratiją,
užtikrino žmogaus ir mažumų teises ir įstatymo valdžią, plėtojo
laisvos rinkos ekonomiką, įgyvendino pavyzdinius santykius su kaimyninėmis
šalimis ir nuosekliai žengė integracijos į laisvų ir demokratinių
tautų bendriją keliu, siekdama narystės Europos Sąjungoje ir Šiaurės
Atlanto sutarties
organizacijoje; (...)
|
|
|
Žmonės
padarė viską o valdžia?
Kazimieras MOTIEKA,
Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras
Prieš pradedant savo pasisakymą, leiskite visus
jus pasveikinti su Nepriklausomybės atstatymo 14-osiomis metinėmis.
Esu laimingas, kad iš šios tribūnos galiu išreikšti
padėką visoms partijoms, kurios Seime parodė lietuvišką vienybę
sprendžiant savo tėvynės laisvės saugumo klausimą padėkoti už
jūsų priimtą įstatymą dėl Lietuvos priėmimo į NATO sutarties ratifikavimo.
Už mūsų priėmimą į NATO aš dėkoju visoms NATO ir Vakarų demokratijos
šalims. Šio įstatymo didžiulę reikšmę aš sieju ne tiktai su Lietuvos
laisvės saugia ateitimi, bet ir su daugelio tūkstančių lietuvių
atmintimi, kurie už laisvę kovojo ir žuvo Lietuvos miškuose ir Sibiro
lageriuose.
|
|
|
Žengiant
į penkioliktuosius
Povilas Strapšys
Pavasaris. Artėja darganų ir šalčio pabaiga. Tirpstantis
purvinas sniegas grioviais nuneša žiemos suodžius į upelius ir upes.
Gamta pradeda laisvintis nuo ją kausčiusių patalų.
Šventėme jau kelioliktą kovo 11-ąją. Šios dienos
didingumas po truputį grimzta į istoriją. Kartu ryškiau matome ir
jos reikšmę. To meto sprendimai nūnai įgauna naują prasmę. Šiemet
Kovo 11-ąją pasitikome ne tik ES ir NATO prieangyje, bet ir susipykę
bei susiskaldę. Dvi Lietuvos, sako pesimistai ir ima vardyti socialinę
nelygybę įrodančius faktus. Viena Lietuva, sako jų oponentai ir
kalba apie vientisą tautą, sukiršintą žmonių širdžių ir protų drumstėjų.
Šis ginčas jau peraugo mandagaus ginčo rėmus. Kaista veidai, garsėja
šauksmai. Sunku patikėti, kad šiaurietiško temperamento tautiečiai,
gindami savo numylėto politiko autoritetą, gali išdrįsti mosuoti
ginklu (kaip tai jau atsitiko Utenoje). Tai
kas gi teisus?
|
|