Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Katalikų
    bendruomenėse
Ora et labora
Visuomenė
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Gimtas kraštas
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Arkivyskupas iš Maskvos mato pasikeitusį katalikų gyvenimą Lietuvoje

Dievo Motinos arkivyskupijos Maskvoje arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius Autoriaus nuotrauka

Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko ir dekano kun. dr. Rimanto Gudelio kvietimu Aukštaitijos sostinėje viešėjo Dievo Motinos arkivyskupijos Maskvoje ir Rusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Tadeušas KONDRUSiEVIČIUS. Ganytojas dalyvavo šv. Kazimiero atlaiduose, Kristaus Karaliaus Katedroje aukojo šv. Mišias, sakė pamokslus. Arkivyskupas sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ korespondento klausimus.

Ar pirmą kartą lankotės Panevėžyje? Gal jame turite pažįstamų, draugų? Kokius įspūdžius apie Panevėžį išsivežate?

Panevėžyje lankausi ne pirmą sykį, tačiau tik šios viešnagės metu turėjau progą čia aukoti šv. Mišias. Su būsimuoju vyskupu Jonu Kaunecku susipažinau mokydamasis Kauno kunigų seminarijoje. Tuo metu aš buvau pirmame, jis – penktame kurse. Kartu klierikas J. Kauneckas buvo kambario, kuriame turėjau gyventi, prepozitas, kaip viršininkas ar auklėtojas. Daug kartų esu bendravęs su buvusiu Panevėžio vyskupu, dabar Kaune gyvenančiu ir dirbančiu vyskupu emeritu Juozu Preikšu. Švenčiant Sankt Peterburgo kunigų seminarijos įkūrimo dešimtmetį, artimiau susipažinau su šiose iškilmėse dalyvavusiu Panevėžio klebonu kun. dr. Rimantu Gudeliu. Iš pradžių su juo palaikiau ryšį telefonu.

Teroristų paslauga
Ispanijos kairiesiems

Petras KATINAS

Po teroro akto Madride ispanė uždega žvakę prie improvizuoto altoriaus Vigo mieste, Ispanijos šiaurės vakaruose EPA-ELTA nuotrauka

Per 35 milijonai ispanų išsirinko naująjį parlamentą. Daugeliui ne tik Ispanijoje, bet ir ES šalyse bei Vašingtone rinkimų rezultatai buvo gana netikėti. Pralaimėjo aštuonerius metus gana sėkmingai valdžiusi šalį Liaudies partija ir jos lyderis premjeras Chosė Marija Aznaras. Beje, visi apklausų duomenys rodė, kad Liaudies partija užtikrintai laimės rinkimus. Rinkimus laimėjo socialistai, surinkę 42,6 proc. balsų. Liaudies partija gavo 37,6 proc. Taigi, nepaisant pergalės, socialistai privalės ieškoti koalicijos partnerių. Manoma, kad jais taps Ispanijos provincijos kairiųjų partijėlių atstovai, pakliuvę į parlamentą.

Televizijos tiltas su Vatikanu

Popiežius kvietė universitetus išsaugoti Europos krikščioniškosios kultūros paveldą

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje su Vatikanu ir Europos miestais sujungė TV tiltas

Tiesioginis televizijos tiltas „Kristus - Europos Viltis” šeštadienį sujungė Vatikaną ir dešimt į Europos Sąjungą besijungiančių valstybių, tarp jų ir Lietuvą. Teletiltą tiesiogiai transliavo Lietuvos televizijos antroji programa. Europos universitetų dienai bei naujų šalių įstojimui į ES skirtame renginyje iš Vatikano studijos jungėsi Šventasis Tėvas.

Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje įsikūrusioje televizijos studijoje dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Europos Sąjungos reikalams Petras Auštrevičius.

Įsimintinas susitikimas

Tarp renginio dalyvių (iš kairės) - kun. Tomas Karklys, vyskupas Eugenijus Bartulis, kan. Juozas Gražulis, kun. Artūras Kazlauskas ir aktorius Egidijus Stancikas

Įdomus renginys Kovo 11-osios išvakarėse vyko Kauno menininkų namuose. Tai buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas vakaras, kuriame dalyvavo Lietuvos kariuomenės ordinaras Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, vyriausiasis kariuomenės kapelionas kan. Juozas Gražulis, kun. Artūras Kazlauskas, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius kun. Tomas Karklys. Vakaro vedėja aktorė Inesa Paliulytė pristatė svečius gausiai susirinkusiai Kauno visuomenei. Kauno styginių kvartetas visus šiltai nuteikė pagrojęs J.Naujalio „Svajonę”. I.Paliulytė, pradėjusi kalbą apie laisvę ir nepriklausomybę, pabrėžė, kad susitikime nebus ilgų kalbų apie patriotizmą, kovą už laisvę, nes tai visiems girdėta. Bus kalbama apie dvasingumą, jo tiesioginį ryšį su žmogumi, taip būtiną, kad sykiu su atgauta laisve atgimtų ir žmogaus dvasia. Juk tai bene svarbiausias „maistas“ mūsų jauniems kariams.

Pasaulio vizija
per dvasios grožio prizmę

Meninės programos atlikėjai su Alytaus dekanu kun. Arūnu Užupiu (kairėje), Miroslavo klebonu kun. Antanu Matusevičiumi (antroje eilėje, dešinėje)

ALYTUS. Šv.Angelų Sargų parapijos bažnyčioje po šv. Mišių vyko viešosios įstaigos „Dienos namai“ organizuota dvasinė konferencija. Šventojo Rašto studijoms vadovavo Miroslavo Švč.Trejybės parapijos klebonas kun. Antanas Matusevičius.

„...Dievo pasaulis dar nesukurtas...“ - citavo svečias poetą Jurgį Baltrušaitį. Tęsti Jo kūrybą Viešpats pašaukė žmones. Žmones, tvirtus savo dvasia, tikėjimu, nepasiduodančius pagundoms. Žvelgdami į žmonijos pradininkų - Adomo ir Ievos istoriją, jau pastebime šėtono (blogio simbolio) veikimą: Ieva uždraustą vaisių valgė pirmiausia ausimis, akimis, galiausiai užsigeidė ir paragauti. Tragiškai baigėsi pirmųjų tėvų neklusnumas, pasidavimas gundymui - jie buvo priversti palikti rojų.

Svečiavosi pas buvusius parapijiečius

Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. dr. Romualdas Vėlavičius susitikime su kvėdarniečiais

Kvėdarna. Kovo 7-ąją į Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčią gausiai rinkosi tikintieji. Mat Šilalės rajono „Artojo“ laikraštyje Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Julius Meškauskas paskelbė, kad Kvėdarnos bažnyčioje vyks Šv. Kazimiero atlaidai, kuriuos ves buvęs parapijos klebonas teologijos daktaras kun. Romualdas Vėlavičius, šiuo metu dirbantis Klaipėdoje ir statantis Šv. Kazimiero bažnyčią. Kvėdarniškiai kun. R.Vėlavičių labai gerbė už jo pastoracinę veiklą ir už sutvarkytą Kvėdarnos bažnyčią.

Kunigas su videokamera

Uliūnų klebonas kun. Algimantas Keina su videokamera

Nesistebi žmonės, jeigu susibūrimuose mato su videokamera ant peties besisukinėjantį vyriškį kunigo drabužiais. Tai Uliūnuose klebonaujantis kun. Algimantas Keina, kuriam toks užsiėmimas yra pomėgis.

Prieš mėnesį 67-ąjį savo gimtadienį pažymėjęs kun. A. Keina pasakojo, jog pirmiausia susidomėjo fotografija. Tuo metu tarnavo sovietinės armijos statybos bataliono ligoninės felčeriu. Medicinos žinių gavo iš ten dirbusio gydytojo. Pasitaupęs iš kareiviui mokamų rublių, nusipirko fotoaparatą „Zenit“. Juo įamžino gausybę to meto karių gyvenimo akimirkų. Išmoko daryti nuotraukas. Kartą dvi naktis nesudėjo bluosto, kad padarytų jų reikiamą kiekį.

Bažnyčia akcentuoja žiniasklaidos
atsakomybę tiesos ir gėrio tarnystei

Mindaugas BUIKA

Naujojo Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos sekretoriaus 51 metų vyskupo Renato Bokardo konsekracija Šv. Petro bazilikoje

Prasmingais popiežiaus Jono Pauliaus II linkėjimais Popiežiškajai socialinės komunikacijos tarybai padėti žurnalistams skleisti krikščioniškąsias ir ypač šeimos vertybes ši katalikiškos žiniasklaidos veiklą koordinuojanti Šventojo Sosto dikasterija paminėjo savo įkūrimo 40-metį. Kovo 8-12 dienomis vykusiame plenariniame jos narių susitikime taip pat buvo prisimintas prieš keturis dešimtmečius paskelbtas II Vatikano Susirinkimo dekretas „Inter mirifica“, kuriame išdėstytas Bažnyčios mokymas apie žiniasklaidos priemonių veiklos principus.

Rinkimai be staigmenų,
sovietiniu stiliumi

Petras KATINAS

Į Tutujos kaimą Vakarų Sibiro Kemerovo srityje rinkimų dieną atvažiavo mobili parduotuvė ir atvežė duonos

Niekas net neabejojo, kad kovo 14-osios Rusijos prezidento rinkimai tebus tiktai, švelniai tariant, farsas. Juk faktiškai buvo vienintelis kandidatas – dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. Visi kiti – tiktai fonas, siekiant bent jau pasauliui parodyti, kad rinkimai lyg ir demokratiški. Tą faktą, kad rinkimai tėra tik vaidinimas, puikiai suprato net komunistų lyderis G.Ziuganovas. Komunistų kandidatu tik dėl akių buvo iškeltas mažai kam žinomas buvęs kagėbistas ir kolūkio pirmininkas Nikolajus Charitonovas. Netgi V.Žirinovskis kandidatu iškėlė savo asmens sargybinį – buvusį boksininką. Pati save iškėlusi dešinioji politikė Irina Chakamada, kaip pati prisipažino, tai darė norėdama patikrinti, kiek dar žmonių Rusijoje turi sveiko proto, kurie nepasiduoda V.Putino siekiui tapti naujuoju vienvaldžiu Rusijos caru.

Žengiant į penkioliktuosius…

Povilas Strapšys

Pavasaris. Artėja darganų ir šalčio pabaiga. Tirpstantis purvinas sniegas grioviais nuneša žiemos suodžius į upelius ir upes. Gamta pradeda laisvintis nuo ją kausčiusių patalų.

Šventėme jau kelioliktą kovo 11-ąją. Šios dienos didingumas po truputį grimzta į istoriją. Kartu ryškiau matome ir jos reikšmę. To meto sprendimai nūnai įgauna naują prasmę. Šiemet Kovo 11-ąją pasitikome ne tik ES ir NATO prieangyje, bet ir susipykę bei susiskaldę. Dvi Lietuvos, sako pesimistai ir ima vardyti socialinę nelygybę įrodančius faktus. Viena Lietuva, sako jų oponentai ir kalba apie vientisą tautą, sukiršintą žmonių širdžių ir protų drumstėjų. Šis ginčas jau peraugo mandagaus ginčo rėmus. Kaista veidai, garsėja šauksmai. Sunku patikėti, kad šiaurietiško temperamento tautiečiai, gindami savo numylėto politiko autoritetą, gali išdrįsti mosuoti ginklu (kaip tai jau atsitiko Utenoje). Tai kas gi teisus?

Į penkioliktuosius Nepriklausomybės metus žengiant

Petras KATINAS

Jau net per Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo keturioliktųjų metinių minėjimą dauguma Seime kalbėjusių politikų neišvengė kalbų apie beveik penkis mėnesius trunkantį Prezidentūros skandalą ir įspėjo apie vis augančias grėsmes Lietuvos valstybei. Netgi premjeras A.Brazauskas, tradiciškai klastojantis naujausią Lietuvos istoriją ir priskirdamas Lietuvos valstybės atkūrimo nuopelnus jo vadovautai komunistų partijai, neišvengė kritikos R.Pakso atžvilgiu, pacitavęs buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus žodžius, jog, kol gerbsime Konstituciją, tol turėsime šalies ramybę. „Prezidento ypatinga pareiga, kaip pasakyta pačiame pasižadėjime, - saugoti Konstituciją“, - citavo K.Griniaus žodžius Premjeras. Visiems buvo pakankamai aišku, ką jis turėjo galvoje tai sakydamas. Tiesa, jis nepamiršo paminėti, jog kai kurie politikai (aišku, pirmiausia turėjo galvoje prof. V.Landsbergį) vis dar mato pavojų Lietuvai, kylantį už jos sienos. Tuo leista suprasti, jog Rusija nekelia jokio pavojaus. Tokius A.Brazausko žodžius paneigė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka, iš Seimo tribūnos visai Lietuvai ir užsienio diplomatams girdint bei matant pareiškęs, kad vykstanti apkalta prezidentui R.Paksui atskleidė, jog tuo naudojosi Lietuvos nepriklausomybės priešai.

Ar norite gauti veltui „XXI amžių“?

Jeigu jūs dirbate, tada paskirkite savo valstybei atiduodamo pajamų mokesčio (nuo darbo užmokesčio už 2003 metus) du procentus Viešajai įstaigai „Naujasis amžius“, ir mes galėsime užprenumeruoti jums „XXI amžių“ (ar „Kregždutę“) tam laikotarpiui, kurio prenumeratos kaina sudaro maždaug pusę jūsų mums skirtos paramos. Pavyzdžiui, jeigu jūsų mums paskirta pajamų mokesčio dalis sudaro 94 litus, mes jums užprenumeruosime „XXI amžių“ laikotarpiui, kurio prenumeratos kaina sudarytų apie 47 litus, t.y. trims mėnesiams.

Jeigu nedirbate ir pajamų mokesčio valstybei nemokate – ne bėda: jūs galite pakalbinti savo artimuosius, gimines, draugus, pažįstamus pagelbėti katalikiškos krypties laikraščiams, paskiriant valstybei mokamo pajamų mokesčio dalį minėtus laikraščius leidžiančiai Viešajai įstaigai „Naujasis amžius“.

Jeigu jūsų ar jūsų surasto darbuotojo pajamų mokesčio dalis (du proc.) nesiekia norimos prenumeratos vertės, jums reikia paieškoti daugiau pagalbininkų, kurie sutiktų paskirti „Naujajam amžiui“ savo pajamų mokesčio du procentus. Jų mokesčių dalių suma turėtų sudaryti dvigubą jūsų norimos „XXI amžiaus“ prenumeratos kainos dydį.

Yra paskaičiuota, kad darbuotojo, per visus 2003 metų mėnesius gavusio minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaitomas pajamų mokestis buvo toks, kad jo du procentai tėra tik 10 litų, todėl norint gauti, pavyzdžiui, trijų mėnesių nemokamą „XXI amžiaus“ prenumeratą, t.y. 47 Lt, jums reikia surasti dešimt tokių pagalbininkų (kad susidarytų ne mažiau nei 94 litai). Todėl jums geriau apsimoka ieškoti paramos teikėjų, gavusių didesnį atlyginimą. Pavyzdžiui, gavusio 1100 litų mėnesinį atlyginimą jo pajamų mokesčio du procentai sudaro apie 64 litus, ir tai jau pakaktų dviejų mėnesių prenumeratai (32 litai).

* * *

Jeigu jūs, surinkęs kuo daugiau labdaros teikėjų, atsisakysite jums nemokamos prenumeratos, mes būsime jums dar labiau dėkingi. Visa tai dar labiau prisidės prie katalikiškų laikraščių „XXI amžius“ ir „Kregždutė“ išlaikymo. Jau esame minėję, kad mūsų įsiskolinimas sudaro beveik 100 tūkstančių litų. Tai, aišku, mums sudaro didžiulius sunkumus, ir mes, kaip ir jūs, išgyvename dėl katalikiškų laikraščių likimo. Tad mes džiaugsimės bet kuriais jūsų kilniais krikščioniškais ketinimais ir darbais.

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai! Kaip matote, norint pagelbėti „XXI amžiui“ ir „Kregždutei“, reikia padaryti palyginti nedaug. Jūs arba kiti jūsų paprašyti asmenys, mokantys pajamų mokestį nuo savo darbo atlyginimo, pagal Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą galite to pajamų mokesčio du procentus paskirti leidyklai, leidžiančiai Jūsų skaitomus laikraščius „XXI amžius“ ar „Kregždutė“. Kad ta jūsų mokesčio dalis patektų į leidyklos labdaros fondą, jums reikia nueiti į savo rajono (ar apskrities) mokesčių inspekciją ir užpildyti formą FR0512. Formą užpildyti reikia būtinai iki 2004 m. balandžio 30 d., bet geriau tą padaryti anksčiau. Rašyti reikia didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Viršuje pateikiame formos FR0512 užpildymo pavyzdį. Norėdami paremti Viešąją įstaigą „Naujasis amžius“, anketoje įrašykite savo asmeninius (punktai 1 - 8) bei „Naujojo amžiaus“ (punktai 9 - 15) duomenis:

• 9 laukelyje įrašykite 1
• 10 laukelyje įrašykite „Naujojo amžiaus“ kodą – 3519348
• 11 laukelyje – VIEŠOJI ĮSTAIGA NAUJASIS AMŽIUS
• 12 laukelyje – adresą: 44275 PAPILIO 5 KAUNAS
• 13 laukelyje – banko pavadinimą: HANSABANKAS
• 14 laukelyje – banko kodą: 73000
• 15 laukelyje – sąskaitos numerį: LT747300010002262704
• 16 laukelyje – 2.00 proc.

Formos apačioje nepamirškite pasirašyti. Formą galima pasiimti vietos mokesčių inspekcijoje (būtinai paimkite kelis egzempliorius kitiems jūsų pažįstamiems) ir, ją užpildžius, paštu pasiųsti į savo rajono mokesčių inspekciją. Galima perduoti ir per užpildžiusiojo asmens darbovietę. Jei asmuo privalo pildyti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, tai prašymą dėl dviejų procentų pervedimo turi pateikti kartu su ja.

Tikimės ir laukiame jūsų visų geranoriško ir krikščioniško supratimo išlaikyti katalikišką laikraštį.