|
Ekologinės katastrofos
nepamiršta ir po penkiolikos metų
Vytautas BAGDONAS
Kovo 20-ąją sukanka penkiolika metų, kai tuometiniame
Jonavos gamybiniame susivienijime Azotas (dabar AB Achema) įvyko
avarija.
Tądien, apie 11 val., įmonėje sprogo izoterminė
saugykla, iš kurios rezervuaro išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto
amoniako. Jis pasklido aplinkui saugyklą, smarkiai garavo ir nuo
atsitiktinių ugnies židinių užsidegė. Degantis amoniakas pasiekė
nitrofoskos cechą, užsidegė ir tas cechas, ir trąšų sandėlis. Dėl
aukštos temperatūros prasidėjo cheminis nitrofoskos skilimas, į
atmosferą išsiskyrė nuodingos cheminės medžiagos. Nuodingų cheminių
junginių debesys pradėjo kauptis aplink Jonavą, vėjas pradėjo debesis
nešti Ukmergės, Širvintų, Kėdainių link. Jau po poros valandų po
įvykusios avarijos Ukmergėje pradėjo jaustis stiprokas amoniako
kvapas, jo koncentracija ore buvo keturi miligramai kubiniame metre,
kai leidžiama didžiausia amoniako norma normaliomis sąlygomis yra
0,2 miligramo kubiniame metre. Aplinkinių rajonų vietovėse nuodingų
medžiagų koncentracija ore buvo itin didelė, žmonės ir gyvūnai duso,
alpo. Apie avariją tą patį vakarą buvo pranešta netgi per Maskvos
centrinės televizijos žinių laidą Vremia, nurodyta, kuria kryptimi
slenka nuodingų dujų debesys. Paprastai SSRS apie panašias avarijas
buvo dažnai nutylima, arba netiksli, dažnai pagražinta informacija
skelbiama tik po kelių dienų.
Likviduojant avarijos pasekmes, neišvengta žmonių
aukų, buvo daug sužeistų. Manoma, kad žuvo šeši ar septyni žmonės,
o apie 54-56 buvo sužeisti. Kiek prarado darbingumą, sveikatą, kiek
anksčiau laiko mirė nežinoma.
Kaltų nėra...
Jonavos rajono apylinkės prokuratūra iškėlė baudžiamąją
bylą, pradėjo tyrimą, buvo surinkta pirminė medžiaga, apklausti
liudytojai, nukentėję asmenys. Po mėnesio jonaviečiai visą medžiagą
perdavė į Generalinę prokuratūrą. Avarija labai domėjosi ir Lietuvos
sovietinis KGB juk Azotas buvo sąjunginio pavaldumo įmonė. 1990-ųjų
gegužės mėnesį baudžiamoji byla buvo nutraukta nepavykus nustatyti
kaltų asmenų. Vėliau buvo bandoma tyrimą atgaivinti, tačiau kaltųjų
taip ir nerasta. Buvo nustatyta, kad avarija įvyko dėl izoterminės
saugyklos konstrukcijos trūkumų. Tai gal buvo kalti konstruktoriai,
projektuotojai? O juk ši pastatyta saugykla buvo priimta netgi su
įvertinimu labai gerai. Gal priėmimo komisija pasirašė aktus net
neįsitikinusi, ar viskas tvarkinga? Gal buvo pažeisti darbų saugos,
priešgaisrinės apsaugos reikalavimai? Betgi dabar, net ir išaiškinus
kaltus asmenis, vargu ar juos galima būtų patraukti atsakomybėn.
Juk praėjo penkiolika metų, senaties terminas bus įsigaliojęs.
Avarijų Azote būta ir daugiau
1989 metais Azote įvykusią avariją žiniasklaida
plačiai nušvietė. Bet būta šioje įmonėje ir daugiau avarijų, apie
kurias nedaugelis žino. 1988 m. liepos 8 d. jonaviškiai išgirdo
kurtinantį sprogimą, išvydo akinančios ugnies stulpą. Tą rytmetį
metanolo sandėlyje užsidegė degūs skysčiai. Komisija vėliau nustatė,
kad dėl vinilacetato polimerizacijos padidėjo slėgis saugykloje,
vinilacetato garai ir skystis išsiveržė pro apsauginį vožtuvą, susprogdino
saugyklą ir užsiliepsnojo. Pasirodo, vinilacetato buvo sukaupta
daugiau negu reikėjo, buvo pažeisti jo saugaus sandėliavimo reikalavimai.
Azotas patyrė per 40 tūkst. rublių nuostolių, buvo nubausta penkiolika
darbuotojų.
Gaisrininkams teko ne tik gesinti tą saugyklą,
bet ir saugoti kitas saugyklas. Teko leisti išdegti visam rezervuarui,
nes vinilacetatas sunkesnis už orą, laisvas jis tekėtų žeme, užterštų
dirvožemį bei vandenį. Užtat net keletą valandų buvo teršiama atmosfera.
1990 m. spalio 17-osios vidurnaktį azoto rūgšties
ceche iš saugyklos išsiliejo apie 50 tonų azoto rūgšties. Jai garuojant,
į atmosferą pateko nuodingos medžiagos azoto oksidai ir dioksidai.
Vėliau žurnalistams, pradėjusiems kelti triukšmą dėl šios nuslėptos
nuo visuomenės avarijos, buvo aiškinama, jog tai ne avarija, o tiktai
technologinis brokas.
Pakeitė tik pavadinimą
1989 m. liepos 5 d. buvo priimtas Lietuvos SSR
Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Dėl avarijos Jonavos TSKP XXV
suvažiavimo gamybiniame susivienijime Azotas. Nutarime konstatuota,
kad Azote įvykusi avarija yra skaudi ir didelė nelaimė. Lietuvos
SSR Ministrų Tarybos 1989 m. kovo mėnesio potvarkiu sudarytos ekspertų
komisijos nuomone, amoniako saugyklos suirimo priežastis buvo labai
blogos konstrukcijos projektas. Įmonė avarijos padariniams likviduoti
nebuvo deramai pasirengusi.
Aukščiausioji Taryba nutarė paskelbti nelaimės
ištiktu Jonavos rajoną bei avarijos metu nukentėjusias Kėdainių
rajono Šėtos, Ukmergės rajono Deltuvos ir Veprių, Širvintų rajono
Gelvonų apylinkes. Nutarta uždrausti ekologiškai pavojingų objektų
statybą Jonavos, Kėdainių rajonuose bei nuo avarijos nukentėjusiose
apylinkėse. Lietuvos SSR Ministrų Taryba įpareigota kontroliuoti
avarijos nuostolių kompensavimo eigą, papildomai tiekti nelaimės
ištikto rajono bei nukentėjusių vietovių gyventojams medikamentų
ir maisto produktų, o Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta organizuoti
avarijos zonon patekusių gyventojų ilgalaikius sistemingus sveikatos
tyrimus, ypatingą dėmesį skirti asmenims, dalyvavusiems likviduojant
avarijos padarinius. Sanitarinė tarnyba turi kontroliuoti gamtinės
aplinkos būklę, šioje zonoje gaminamus maisto produktus. Respublikinei
profesinių sąjungų tarybai rekomenduota suteikti papildomų poilsinių
bei sanatorinių kelialapių nelaimės ištiktų vietovių gyventojams.
Azoto susivienijimas įpareigotas pasirūpinti, kad būtų kompensuojama
materialinė žala, padaryta susivienijimo dirbantiesiems, kitiems
nukentėjusiems nuo avarijos, taip pat atitinkamoms įmonėms, įstaigoms,
organizacijoms. Jeigu tasai ilgas nutarimas būtų bent didžiąja dalimi
įvykdytas, šiandien nukentėjusieji nesijaustų nuskriausti.
Kadangi tuo metu Azotas buvo sąjunginio pavaldumo
įmonė, po avarijos į Lietuvą iš Maskvos atkeliavo nemaža pinigų
suma apie pusę milijono tuomet dar vertingų rublių. Beveik pusė
tos sumos teko Kauno teritoriniam gamtos apsaugos komitetui. Beveik
pustrečio tūkstančio rublių skirta kažkokiai pašto dėžutei Nr.13-8878.
Tikriausiai tos lėšos pateko į karinį dalinį, nes iš Maskvos vis
atvykdavo aukšto rango kariškių, kurie itin domėjosi Azoto avarija,
jos likvidavimu, stengėsi, kad iš Jonavos ištekėtų kuo mažiau
informacijos. 3377 rubliai buvo skirti tuometiniam Ukmergės rajono
K.Požėlos kolūkiui už paminklo, žuvusiam likviduojant avariją, Alfonsui
Gudaičiui pastatymą. Ukmergės rajono liaudies švietimo skyriui nežinia
už ką skirta 789,50 rub. Žuvusiųjų artimiesiems įvairaus dydžio
išmokų skyrė Azoto gamykla.
Domėjantis padėtimi vietose, darosi aišku, kad
nedaug kas iš to nutarimo buvo įvykdyta. Nors buvo numatyta teikti
kompensacijas, lengvatas, žmonės nieko panašaus neregėjo. Niekas
neatliko išsamių vandens, žemės, atmosferos tyrimų, nesidomėjo gyventojų
sergamumu, mirtingumu, apsigimimais ir pan.
Greičiausiai buvo įvykdytas punktas dėl įmonės
pavadinimo pakeitimo. Buvo paskelbtas konkursas, už pirmą vietą
skirta 1000 rublių. Taip Azotas tapo Achema.
Vepriškių pagalbos šauksmas
Nuo Ukmergės rajono Veprių miestelio iki jonaviškės
įmonės tiesia linija tik 13 km. Todėl neatsitiktinai į šias apylinkes
greitai atslinko nuodingų medžiagų debesys.
Kaip šių eilučių autoriui pasakojo vepriškė Filomena
Gudavičienė, tądien ji buvusi lauke, tad prisikvėpavo nuodingų medžiagų,
labai prastai jautėsi. Vis duso, kreipėsi į gydytojus. Ilgai gydėsi,
tapo II grupės invalide. Negalinti nė dienos apsieiti be vaistų,
ir žiemą, ir vasarą turi ryšėti ant kaklo šaliką ar skarelę. Sunku
kvėpuoti, pjauna kosulys, silpna, nieko negalinti dirbti. O buvo
sveika, darbinga. Savo vyrą prieš kelerius metus palaidojo. Kazys
per visą gyvenimą nesirgo, buvo stiprus kaip ąžuolas. Tomis dienomis,
kai Vepriai skendėjo dujų rūke, dirbo lentpjūvėje. Po kurio laiko
pradėjo kamuoti bronchų ligos, stvėrė plaučių vėžys. Per ketvertą
metų stiprų vyrą liga įveikė. Pasak F.Gudavičienės, daug jos kaimynų,
jaunų, darbingų žmonių, anksčiau laiko mirė.
Jonui Guogiui nuolat tenka turėti reikalų su medikais.
Dirbo kolūkyje vairuotoju. Po avarijos Azote labai sušlubavo sveikata.
Pamena, pačią pirmą avarijos dieną net nualpęs buvo nuo baisios
smarvės. Jam gydytojai pripažino šimtą ligų ir kraujas prastas,
ir širdis nestipri, ir akmenligė su cukralige buvo pripažintos,
ir kvėpavimo takai pažeisti. O jo jauną dukrą net insultas griebė.
Pasak vepriškių, tomis dienomis daugelis buvo lauke, nes virte virė
darbas S.Nėries kolūkyje, įstaigose. Tiktai moksleiviai buvo paleisti
kelioms dienoms atostogų.
Ukmergės rajono civilinės gynybos darbuotojai
bandė organizuoti vepriškių evakuaciją. Buvo atsiųsta į Veprius
vienuolika autobusų. Pavežė gyventojus iš Veprių į Deltuvos pusę
keletą kilometrų, pralaukė pusketvirtos valandos kelyje ir parvežė
atgal. Niekas žmonėms nepasakė apie ekologinę katastrofą, apie gresiantį
pavojų sveikatai ir gyvybei, tik ramino, prašė nepanikuoti.
Kaip teigė Veprių ambulatorijos vedėja Gražina
Šaulienė, po avarijos Azote padaugėjo susirgimų bronchine astma,
lėtiniu bronchitu, skydliaukės susirgimais, plaučių ligomis, net
vėžinių susirgimų. Avarija turėjo įtakos ir vaikų sveikatai.
Vepriškiai jau daug metų rašo įvairioms instancijoms
peticijas, renka parašus, kreipiasi į šalies valdžios atstovus,
savo išrinktus parlamentarus. Žmonių prašymai, reikalavimai elementarūs:
reikia, kad valdžia atkreiptų dėmesį į avarijos padarinius, padėtų
nukentėjusiesiems, skirtų pinigines kompensacijas, socialines garantijas,
reguliariai tirtų vandenį, dirvožemį, gamtinę aplinką. Gauta daug
atsakymų su tuščiais pažadais, pasiteisinimais.
Todėl veiklūs sodiečiai susibūrė į nevyriausybinę
organizaciją SOS-Vepriuose. Organizacijos tikslas - padėti nukentėjusiesiems
nuo avarijos Azote, rūpintis jų buitimi, socialiniais klausimais,
neduoti ramybės valdininkams, kol į šią problemą nebus atkreiptas
kuo rimčiausias dėmesys.
SOS-Vepriuose direktorius Romas Petras Šaulys
džiaugėsi, kad palaikomi ryšiai su Achema ir prireikus gaunama
šiek tiek lėšų. Už gautus pinigus ambulatorijai buvo nupirkta šiuolaikinės
medicininės įrangos, tarnybinis automobilis, nupirkti namai avariniuose
butuose gyvenantiems vepriškiams.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Lietuvos
vėžio registro darbuotojai ketina išanalizuoti avarijos pasekmes,
atlikti tyrimus ir objektyviai įvertinti situaciją, parengti mokslinį
darbą. Registro darbuotojų iniciatyva prieš kurį laiką buvo išleista
studija apie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius.
Ketinama leisti knygą ir apie Azoto gamyklos avarijos padarinius.
Mokslininkai paprašė organizacijos SOS Vepriuose padėti atlikti
tyrimus, todėl mielai jiems bus talkinama.
Kaip sakė pašnekovas, iki šiol nieko konkretaus
nepadarė šalies vadovai, Seimo nariai, ministrai, nuo kurių sprendimų
daug kas priklauso. Tereikia galų gale pripažinti, kad avarija Azote
buvo ekologinė katastrofa, nuo kurios nukentėjo daugybė žmonių.
Dar R.P.Šaulys nuogąstauja, kad šalia vienos ekologinės bombos
Achemos Jonavoje greitai gali atsirasti nauja čia numatyta
čia statyti stambią celiuliozės gamyklą.
Paminės prieš žmones vykdomą genocidą
Praėjusių metų spalio 21-ąją įkurtas Lietuvos
žaliųjų judėjimo Jonavos klubas Gabija. Mūsų tikslas savo vandens
telkiniuose ir upeliuose Šešuvoje, Šventojoje ir Neryje - matyti
gyvenančius vėžius ir nebijančius vandenyje užsikrėsti ligomis,
drąsiai besimaudančius vaikus. Mūsų uždavinys visapusiškai padėti
žmonėms, nukentėjusiems nuo ekologinių avarijų, susirgusiems, mirštantiems
nuo jų ir negaunantiems jiems priklausančios socialinės paramos.
Sieksime visais būdais padėti įrengti naujus ir atstatyti per penkiolika
metų sugriautus ir išvogtus gamtos bei aplinkos teršimo židinių
apsauginius bei vandens nuotekų valymo įrenginius, išsaugoti geologinius
ir botaninius gamtos paminklus ir unikalius objektus... Mūsų uždavinys
padėti organizuoti ir dalyvauti teritorijų tvarkymo ir valymo,
augmenijos priežiūros bei sodinimo talkose ir apie viską atvirai
informuoti visuomenę, taip prisistato jonaviškiai žalieji. Šios
organizacijos veikla jau žinoma Jonavos rajone. Kaip tvirtino Gabijos
vadovas Vytautas Česonis, gamtosauginės problemos Jonavos krašte
panašios kaip ir Lietuvoje. Tačiau čia yra pūlinys Achema.
Pasak Gabijos vadovo, kovo 20-ąją Jonavoje bus paminėtos skaudžios
metinės, prisimintas prieš žmones vykdomas genocidas. Už avarijos
aukas bus aukojamos šv.Mišios, bus aplankyti žuvusiųjų kapai, prisiminti
visi anksčiau laiko išėjusieji, netekę darbingumo, pragyvenimo šaltinio.
Bus aptariama susidariusi situacija, kai bandoma
abejingai apeiti problemą, nutylėti prieš penkiolika metų vykusius
įvykius, likimo valiai paliktus nukentėjusius asmenis, stengiamasi
atkreipti šalies valdžios dėmesį į dabartinę ekologinę situaciją.
© 2004 "XXI amžius"
|