Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Katalikų
    bendruomenėse
Ora et labora
Visuomenė
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Gimtas kraštas
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Bažnyčia akcentuoja žiniasklaidos
atsakomybę tiesos ir gėrio tarnystei

Mindaugas BUIKA

Naujojo Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos sekretoriaus 51 metų vyskupo Renato Bokardo konsekracija Šv. Petro bazilikoje

Prasmingais popiežiaus Jono Pauliaus II linkėjimais Popiežiškajai socialinės komunikacijos tarybai padėti žurnalistams skleisti krikščioniškąsias ir ypač šeimos vertybes ši katalikiškos žiniasklaidos veiklą koordinuojanti Šventojo Sosto dikasterija paminėjo savo įkūrimo 40-metį. Kovo 8-12 dienomis vykusiame plenariniame jos narių susitikime taip pat buvo prisimintas prieš keturis dešimtmečius paskelbtas II Vatikano Susirinkimo dekretas „Inter mirifica“, kuriame išdėstytas Bažnyčios mokymas apie žiniasklaidos priemonių veiklos principus.

Popiežius pabrėžia sielovadinės paramos žiniasklaidai reikšmę

Kreipdamasis į kovo 9 dieną audiencijoje priimtus Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos narius Šventasis Tėvas drąsino juos semtis įkvėpimo iš „Inter mirifica“, kad jie atliktų savo misiją pagelbėdami plačiosios žiniasklaidos darbuotojams persmelkti ją „humaniškumo ir krikščionybės dvasia“. Primindamas savo kreipimąsi šiemetei Pasaulinei žiniasklaidos dienai Popiežius sakė, kad tokiu būdu ji geriau galės panaudoti savo turimą didžiulį potencialą „pagrindinėms žmogiškosioms šeimos vertybėms skatinti ir tuo prisidėti prie visuomenės atsinaujinimo“.

Kaip nurodė Jonas Paulius II 1988 metais paskelbtoje apaštalinėje konstitucijoje „Pastor Bonus“, Popiežiškoji socialinės komunikacijos taryba turi sielovadiškai daryti įtaką žiniasklaidos priemonėms, kad per šias priemones skleidžiamas išganymo mokymas ir žmogiškoji pažanga „kuo naudingiausiai pasitarnautų civilizacijos ir moralės augimui“. Konstitucijoje „Pastor Bonus“ taip pat pabrėžiama, jog ši Vatikano tarnyba „su ypatingu rūpesčiu žvelgia į katalikiškus laikraščius bei kitą periodiką, o taip pat į radijo ir televizijos stotis“, kad jie tikrai egzistuotų pagal savo prigimtį ir funkciją. Katalikiškos žiniasklaidos svarbiausia užduotis – „perduoti Bažnyčios mokymą, kaip jis išdėstytas Magisteriume, o taip pat tiksliai ir patikimai skleisti religines naujienas“.

Apžvelgęs Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos darbą per pastarąjį keturiasdešimtmetį, jos pirmininkas amerikietis arkivyskupas Džonas Folis pakvietė tarybos narius ir patarėjus pasidalyti mintimis apie ryškiausius to laikotarpio įvykius žiniasklaidoje ir pateikti siūlymus dėl krikščioniškų žiniasklaidos priemonių darbo būsimajame dešimtmetyje. „Mes žinome, kad daugelis žmonių pasaulyje jaučia nepatenkintą dvasinį alkį, ir reikia pagalvoti, kokia turi būti žiniasklaida, kad šį dvasinį alkį galėtų patenkinti. Kartu nereikia ignoruoti to fakto, jog žiniasklaida, kaip praeityje, taip ir dabartyje, galbūt buvo viena šio dvasinio alkio priežasčių“, – pastebėjo arkivyskupas Dž.Folis, kuris Popiežiškajai socialinės komunikacijos tarybai vadovauja jau du dešimtmečius, nuo 1984-ųjų.

Jo naujuoju pavaduotoju, šios Popiežiškosios tarybos sekretoriumi, sausio mėnesį paskirtas italas vyskupas Renatas Bokardas interviu Italijos katalikų dienraščiui „Avvenire“ neseniai sakė, kad žiniasklaidoje dirbantys žmonės į savo veiklą turi žiūrėti kaip į tarnavimą tiesai. „Pagarba tiesai ir pagarba asmeniui yra dvi esminės vertybės, kurias reikia skelbti pasaulyje, vis labiau rizikuojančiame tapti pernelyg paviršutinišku“, - sakė vyskupas R.Bokardas, kuris nuo 2000 metų iki šiol buvo atsakingas už popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinių kelionių organizavimą. Prieš tai jis dirbo jaunimo skyriaus vadovu Popiežiškojoje pasauliečių taryboje, todėl yra gerai susipažinęs su prieštarigu žiniasklaidos poveikiu jaunimui.

„Žiūrėdami tam tikrus televizijos serialus ar filmus, klausydami įvairių radijo programų arba skaitydami tam tikrus laikraščius jauni žmonės gali susiformuoti požiūrį į gyvenimą ir į tarpasmenius santykius, kurie nėra adekvatūs realybei“, - aiškino vyskupas K.Bokardas. Todėl katalikų dalyvavimas žiniasklaidoje yra būtinas „ne kviečiant kažką kolonizuoti ar pradėti kryžiaus žygį, bet įtvirtinant pagarbą kiekvienam ir visiems, įtvirtinant krikščionišką požiūrį“. Bažnytinė bendruomenė turi nuolat savęs klausti, ką ji yra padariusi ar ką ji daro, kad būtų išugdyti brandūs krikščionys ir gabūs profesionalai atsakingoms pozicijoms žiniasklaidoje užimti.

II Vatikano Susirinkimo dėmesys komunikacijos priemonėms

Popiežiškojoje socialinės komunikacijos taryboje dabar yra rengiamas dokumentas „Dvasingumas ir kinas“. Tai nieko stebėtina, nes kino menas visada laikomas socialinės komunikacijos dalimi ir būtent nuo jo vertinimo prasidėjo šios Šventojo Sosto dikasterijos istorija. Popiežiaus Pijaus XII potvarkiu 1948 metais Vatikano valstybės sekretoriate įsteigta Popiežiškoji komisija filmams religine ir moraline tematika nagrinėti bei vertinti, kuri netrukus buvo pavadinta Popiežiškąja švietėjiškų ir religinių filmų komisija, skirta pastoraciniams prasidėjusios audio ir vizualinės eros klausimams. 1952 metais, taip pat popiežiaus Pijaus XII sprendimu, ši komisija išplėsta, patvirtintas jos statutas ir ji pavadinta Popiežiškąja kino komisija.

Po konsultacijų su ekspertais ir katalikiškomis organizacijomis bei atsižvelgiant į spartų televizijos ryšio plėtimąsi, komisija toliau plečiama, pertvarkomas jos statutas ir 1954 metais ji pavadinta Popiežiškąja kino, radijo ir televizijos komisija. 1957 m. rugsėjo 8 d. popiežius Pijus XII paskelbė encikliką „Miranda prorsus“, kuri tapo pirmuoju žiniasklaidai skirtu tokio lygio dokumentu. 1959 metų pabaigoje jau popiežius Jonas XXIII įsteigė Vatikano filmų biblioteką ir patvirtino jos statutą. Pranešęs apie sprendimą sušaukti II Vatikano Susirinkimą kaip vieną jo parengiamųjų organų popiežius Jonas XXIII sudarė Parengiamąjį sekretoriatą žiniasklaidai, kurio darbo rezultatu ir tapo Susirinkimo dekretas „Inter mirifica“, jau popiežiaus Pauliaus VI patvirtintas 1963 m. gruodžio 4 d.

Šio svarbiausio šių laikų Bažnyčios dokumento, skirto žiniasklaidai, pavadinimas Inter mirifica sudarytas iš pirmųjų dviejų žodžių jo teksto lotynų kalba ir reiškia „tarp nuostabių“. Susirinkimo dekreto pradžia skelbia: „Tarp nuostabių technologijos išradimų, kuriuos ypač šiais laikais išrado žmogus, Dievui padedant, Bažnyčia ypatingu būdu priima bei panaudoja tuos, kurie turi tiesiogį santykį su žmonių protais ir kurie atvėrė naujus kelius tiesiogiam įvairių žinių, požiūrių ir pamokymų perteikimui. Iš šių išradimų svarbiausios yra priemonės, tokios kaip spaudą, kinas, radijas, televizija ir kitos, kurios gali pasiekti ir daryti įtaką ne tik atskiriems žmonėms, bet ir plačiausioms masėms bei visai žmonių bendruomenei. Todėl jos teisingai gali būti pavadintos socialinės komunikacijos (visuomeninio bendrumo) priemonėmis.

Iš tikrųjų Bažnyčia žino, kad šios priemonės, tinkamai naudojamos, tampa labai naudingos žmonių sieloms gaivinti bei tobulinti, taip pat Dievo karalystei plėsti bei stiprinti. Ji taip pat žino, kad žmonės jas gali panaudoti prieš Kūrėjo valią ir nukreipti savo pačių žalai, todėl motiniškai sielojasi dėl žalos, kuri dažnai kyla dėl netinkamų žiniasklaidos priemonių naudojimo“. Dokumente „Inter mirifica“ taip pat paskelbta, - ir tai buvo vienintelis atvejis II Vatikano Susirinkime, - kad Bažnyčia kasmet minės Pasaulinę žiniasklaidos dieną, „kurios metu būtų primenamos tikinčiųjų pareigos ir būtų kviečiama melstis bei aukoti šiam tikslui aukas“. Pasaulinė žiniasklaidos diena dabar katalikų vyskupijose minima sekmadienį prieš Sekmines (šiemet tai bus gegužės 23 diena).

Kreipimąsi Pasaulinei žiniasklaidos dienai Popiežius tradiciškai skelbia sausio 24-ąją, per Šv.Pranciškaus Salezo, katalikų žurnalistų dangiškojo globėjo, liturginę šventę. Šiemečiame kreipimesi, kurio tema „Žiniasklaida ir šeima: rizika ir turtingumas“, Šventasis Tėvas nuosekliai apžvelgia žiniasklaidos prieštaringą poveikį šeimai ir iškylančius pavojus dėl perdėto bei nekritiško materializmo, prievartos ar pornografijos vaizdavimo šiuolaikinės žiniasklaidos priemonėse. „Neištikimybė, nesantuokinis seksualinis aktyvumas, moralinės ir dvasinės vizijos nebuvimas santuokinėje bendrystėje yra parodomas nekritiškai, tuo tarpu pozityvi parama kartais suteikiama skyryboms, kontracepcijai, abortui ir homoseksualumui, - rašo Jonas Paulius II. – Toks vaizdavimas, skatinant nedraugiškus santuokai ir šeimai dalykus, yra žalingas visuomenės bendrajam gėriui“. (Plačiau Popiežiaus kreipimasis „XXI amžiuje“ bus apžvelgtas Pasaulinės žiniasklaidos dienos išvakarėse.)

Popiežiškosios tarybos parengtų dokumentų gausa

Dėl popiežiaus Pauliaus VI potvarkio - 1964 metų motu proprio „In fructibus multis“ – tapusi savarankiška, Šventojo Sosto dikasterija Popiežiškoji socialinės komunikacijos taryba (iki 1988 metų vadinta Popiežiškąja komisija) su dar didesniu atsidėjimu ėmė analizuoti kino, radijo, televizijos, spaudos ir kitos periodikos problemas, susijusias su katalikiškojo tikėjimo aktualijomis. Popiežiškajai tarybai priklauso Šventojo Tėvo paskirti kardinolai ir vyskupai, kurie vadovauja nacionalinių episkopatų žiniasklaidos reikalams. (Šios tarybos narys yra ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas, Bačkis.) Tarybos konsultoriais (patarėjais) skiriami dvasininkai ir pasauliečiai, kurie žiniasklaidoje dirba kaip profesionalai arba pastoraciniai vadovai. Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos nariais (durante munere) tapo ir Tarptautinės katalikiškojo kino organizacijos (OCIC), Tarptautinės katalikų radijo ir televizijos asociacijos (UNDA) bei Tarptautinės katalikų spaudos sąjungos (UCIP) vadovai. Tiek popiežius Paulius VI, tiek ir jo įpėdinis popiežius Jonas Paulius II gyvai domisi Tarybos darbu, audiencijoje susitinka su kiekvienos plenarinės asamblėjos dalyviais.

Rengiant dokumentus pirmoji Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos užduotis buvo parengti pastoracinę instrukciją, vadovaujantis minėtu II Vatikano Susirinkimo dekretu „Inter mirifica“. Šis darbas užtruko ilgiau kaip šešerius metus ir pagaliau 1971-aisiais buvo paskelbtas direktyvinis dokumentas „Communio et progressio“. Įvairių šalių ir žemynų vyskupų konferencijoms rengiant savas pastoracines programas sparčią plėtrą patiriančiai žiniasklaidai, vyko aktyvus bendradarbiavimas su Popiežiškąja taryba, kuri rengė regioninius susitikimus ir pasitarimus. Taip pat vyko nuolatinis kitų Romos Kurijos dikasterijų bendradarbiavimas su Popiežiškąja socialinės komunikacijos taryba, nes perteikti žiniasklaidai Bažnyčios Magisteriumo pagrindus – nelengvas ir didelio supratimo reikalaujantis uždavinys. Tokio bendradarbiavimo vaisiai buvo Katalikiškojo mokymo kongregacijos 1986 metais paskelbtos būsimų kunigų rengimo direktyvos dėl naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis bei Tikėjimo mokslo kongregacijos 1992 metais paskelbta instrukcija dėl socialinės komunikacijos naudojimo tikėjimo doktrinos perdavimo kai kurių aspektų. 1989 metais, minint Susirinkimo dekreto „Inter mirifica“ paskelbimo 25-ąsias metines, Popiežiškoji socialinės komunikacijos taryba paskelbė du svarbius dokumentus – „Pornografija ir prievarta žiniasklaidoje bei pastoracinis atsakas į šiuos pavojus“ (1987 m. gegužės 7 d.) ir „Ekumeninio tarpreliginio bendradarbiavimo žiniasklaidoje kriterijai“ (1989 m. spalio 14 d.). Taip pat 1987 metais, atsižvelgiant į pasikeitusias technologines sąlygas socialinėje komunikacijoje, Popiežiškosios tarybos plenarinėje asamblėjoje buvo pasiūlyta parengti papildymą pastoracinei instrukcijai „Communio et progressio“ pagal gautus atsakymus į 1986 metais episkopatams išplatintas anketas. Kaip šio siūlymo pasekmė 1992 metais buvo paskelbta nauja pastoracinė instrukcija žiniasklaidai, pavadinta „Aetatis novae“.

Kadangi vienas svarbiausių socialinės komunikacijos priemonių komercinės veiklos aspektų yra reklama, turinti žmonėms ne tik informacinį, bet ir psichologinį poveikį, Popiežiškoji taryba savo 1994 metų plenarinėje asamblėjoje šiuo klausimu pasiūlė parengti atitinkamą pastoracinį dokumentą. Į jo rengimą įtraukus ne tik Tarybos narius ir konsultantus, bet ir kitus ekspertus bei nacionalinius episkopatus, po trejų metų (1997 m. vasario 22 d.) buvo paskelbtas dokumentas „Etika reklamoje“, sulaukęs neįprastai didelio dėmesio ir pozityvių vertinimų. Paskutinieji, 2002 metais paskelbti, Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos dokumentai „Bažnyčia ir internetas“ bei „Etika internete“ aptaria naujosios ryšio technologijos sritį, kuri yra kupina pranašumų, bet kartu ir pavojų. Kaip minėta, dabar yra rengiamas dokumentas „Dvasingumas ir kinas“, kuriame nagrinėjama kino įtaka kasdienio gyvenimo vertybėms šiuolaikinėje visuomenėje.

40-metį mininčios Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos triūsas, suteikiant pastoracinę ir profesinę paramą plačiojoje žiniasklaidos sferoje dirbantiems krikščionims, rodo, jog Katalikų Bažnyčia supranta jų atsakingą, daug jėgų reikalaujančią veiklą ir linki tolesnės pažangos tarnaujant tiesai ir gėriui, klausantis sąžinės balso ir ištikimai vadovaujantis tikėjimo principais.

© 2004 "XXI amžius"