Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Katalikų
    bendruomenėse
Ora et labora
Visuomenė
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Gimtas kraštas
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Teroristų paslauga
Ispanijos kairiesiems

Petras KATINAS

Po teroro akto Madride ispanė uždega žvakę prie improvizuoto altoriaus Vigo mieste, Ispanijos šiaurės vakaruose EPA-ELTA nuotrauka

Ispanijos socialistų lyderis Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras

Po sprogimų geležinkelyje šimtai ispanų atėjo duoti kraujo EPA-ELTA nuotraukos

Per 35 milijonai ispanų išsirinko naująjį parlamentą. Daugeliui ne tik Ispanijoje, bet ir ES šalyse bei Vašingtone rinkimų rezultatai buvo gana netikėti. Pralaimėjo aštuonerius metus gana sėkmingai valdžiusi šalį Liaudies partija ir jos lyderis premjeras Chosė Marija Aznaras. Beje, visi apklausų duomenys rodė, kad Liaudies partija užtikrintai laimės rinkimus. Rinkimus laimėjo socialistai, surinkę 42,6 proc. balsų. Liaudies partija gavo 37,6 proc. Taigi, nepaisant pergalės, socialistai privalės ieškoti koalicijos partnerių. Manoma, kad jais taps Ispanijos provincijos kairiųjų partijėlių atstovai, pakliuvę į parlamentą.

Liaudies partijos pralaimėjimą pirmiausia lėmė prieš rinkimus įvykę neregėto masto teroristiniai išpuoliai, kokių jau mažiausiai penkiolika metų neregėjo ne tik Ispanija, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Teroro aktų metu per keturis sprogimus perpildytuose traukiniuose Madride žuvo 200 žmonių, 1400 sužeista. Po šių teroristinių išpuolių Ispanijos vyriausybės atstovai iškart pareiškė, jog tai baskų separatistų grupuotės ETA darbas. Tuo neabejojo nei pats premjeras Ch.M.Aznaras, nei jo vadovaujamos Vyriausybės ministrai. Tuo labiau kad teroristiniai išpuoliai buvo surengti likus trims dienoms iki rinkimų.

Kaip žinoma, ETA buvo labai priešiškai nusiteikusi Ch.M.Aznaro vyriausybės atžvilgiu. Pats premjeras ne kartą pabrėždavo, kad ETA teroristinė grupuotė turi būti sunaikinta, kaip kelianti grėsmę ne tik Ispanijai. Be to, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos laiko ETA teroristine organizacija. Nuo 1968 metų, kai ji pradėjo tariamą kovą dėl nepriklausomos baskų valstybės, šios organizacijos teroristai nužudė mažiausiai 850 žmonių. Praėjusią vasarą ETA surengė nemažai sprogimų Ispanijos kurortuose. ETA smogikai aiškiai siekė, be savo separatistinių tikslų, sužlugdyti Ispanijos ekonomiką, nes turizmas yra labai svarbi šalies ekonomikos dalis. Tuomet Ch.M.Aznaro vyriausybė uždraudė partiją „Batasupa“, kuri yra politinis ETA smogikų sparnas. Todėl visai suprantama, kad Ispanijos vyriausybė turėjo pagrindo teigti, jog ETA yra labiausiai suinteresuota pašalinti Liaudies partiją iš esančių valdžioje. Tuo labiau kad socialistų vadovai ne kartą demonstravo savo ketinimus tartis su Baskijos ir Katalonijos separatistų vadeivomis, dargi apie nepriklausomybės suteikimą šiems regionams. Apie tai ir dabar užsiminė Socialistų partijos vadovas bei būsimasis premjeras Chosė Luisas Sapateras.

Dabar socialistai ir jų šalininkai, net nepaaiškėjus, kas iš tiesų organizavo teroro aktus, teigia, kad Ch.M.Aznaras ir jo vyriausybės nariai melavo sakydami, jog teroristinius išpuolius įvykdė ETA. Socialistai, remdamiesi šiukšlių dėžėje rasta vaizdajuoste, tvirtina, kad teroro aktus organizavo viena „Al Qaedos“ grupuotė, kurios nariai yra Maroko, Saudo Arabijos ir Šiaurės Afrikos valstybių islamo teroristai.

Šiaip ar taip, teroristai savo pasiekė. Dešinioji Ispanijos vyriausybė buvo rakštis ne tik ETA, bet ir arabų teroristams. Todėl ypač džiūgauja Baskijos ir Katalonijos separatistai bei Osamos bin Ladeno smogikai, kai socialistų vadas ir būsimasis premjeras Ch.L.Sapateras iškart pareiškė apie galimą Ispanijos karių išvedimą iš Irako. Beje, socialistų kurstomos antiamerikietiškos nuotaikos irgi pasitarnavo socialistų pergalei rinkimuose. Nors, tiesą sakant, ta pergalė gana trapi. Socialistai Ispanijos parlamente turės 164 vietas žemuosiuose rūmuose, o Liaudies partija – 148 vietas. Taigi dauguma sąlyginai labai nedidelė. Tuo labiau kad Liaudies partijos frakcija išliko pati didžiausia aukštuosiuose parlamento rūmuose – Senate. Todėl socialistų vyriausybei daugeliu atveju gali būti surištos rankos priimant naujus įstatymus.

Kita vertus, sunku pasakyti, kaip tai atsilieps naujajai kairiajai Madrido valdžiai, faktiškai griaunant antiteroristinę koaliciją su Jungtinėmis Valstijomis. JAV prezidentas Džordžas Bušas iškart po Ispanijoje vykusių rinkimų padėkojo buvusiam premjerui Ch.M.Aznarui už jo ryžtingą paramą Vašingtonui kovojant su tarptautiniu terorizmu bei Irako karinėje operacijoje. Tiesa, naujasis premjeras Ch.L.Sapateras, prieš rinkimus labai kritikavęs savo pirmtaką už paramą Vašingtonui, dabar jau nekalba taip kategoriškai ir pareiškė, kad stengsis palaikyti draugiškus santykius su JAV. Bet neabejotina, jog tie santykiai gali tapti komplikuoti. Kaip, beje, gali atsikvošėti ir paprasti ispanai. Ypač jeigu socialistai padarys didelių nuolaidų baskų ir Katalonijos separatistams.

© 2004 "XXI amžius"