|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
Arkivyskupas iš Maskvos mato pasikeitusį katalikų gyvenimą Lietuvoje
Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko ir dekano kun. dr. Rimanto Gudelio kvietimu Aukštaitijos sostinėje viešėjo Dievo Motinos arkivyskupijos Maskvoje ir Rusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Tadeušas KONDRUSiEVIČIUS. Ganytojas dalyvavo šv. Kazimiero atlaiduose, Kristaus Karaliaus Katedroje aukojo šv. Mišias, sakė pamokslus. Arkivyskupas sutiko atsakyti į XXI amžiaus korespondento klausimus.
Ar pirmą kartą lankotės Panevėžyje? Gal jame turite pažįstamų, draugų? Kokius įspūdžius apie Panevėžį išsivežate? Panevėžyje lankausi ne pirmą sykį, tačiau tik šios viešnagės metu turėjau progą čia aukoti šv. Mišias. Su būsimuoju vyskupu Jonu Kaunecku susipažinau mokydamasis Kauno kunigų seminarijoje. Tuo metu aš buvau pirmame, jis penktame kurse. Kartu klierikas J. Kauneckas buvo kambario, kuriame turėjau gyventi, prepozitas, kaip viršininkas ar auklėtojas. Daug kartų esu bendravęs su buvusiu Panevėžio vyskupu, dabar Kaune gyvenančiu ir dirbančiu vyskupu emeritu Juozu Preikšu. Švenčiant Sankt Peterburgo kunigų seminarijos įkūrimo dešimtmetį, artimiau susipažinau su šiose iškilmėse dalyvavusiu Panevėžio klebonu kun. dr. Rimantu Gudeliu. Iš pradžių su juo palaikiau ryšį telefonu. Panevėžys man paliko malonų įspūdį. Viešėdamas šiame mieste pajutau, jog čia įsisiūbuoja europietiškas gyvenimas. Malonūs, atviri Panevėžio gyventojai. Buvau gerokai nustebintas pamatęs, jog tiek daug tikinčiųjų ateina melstis į Katedrą. Esate gimęs lenkų šeimoje Baltarusijoje, tačiau gimtąją kalbą turėjote mokytis savarankiškai, nes privalėjote lankyti rusų mokyklą. Kristaus Karaliaus Katedroje pamokslus sakėte gražia lietuvių kalba, nors jau šešiolika metų dirbate užsienyje. Iš kur tokia jūsų pagarba Lietuvai? Kokius pakitimus pastebite lankydamasis Lietuvoje? Galvoju taip: kur gyveni, turi mokėti tos šalies kalbą. Mokydamasis Kauno kunigų seminarijoje, išmokau kalbėti lietuviškai. Su buvusiais bendrakursiais susitinku kas penkeri metai. Turiu pažįstamų ir draugų Vilniuje, kuriame man teko kunigauti. Lietuvos sostinę ir Kauną turiu progą pamatyti vykdamas traukiniu į Kaliningradą. Man mokantis Kaune, Lietuvoje buvo vienintelė kunigų seminarija. Dabar jų jau keturios. Kaune yra net Teologijos fakultetas prie Vytauto Didžiojo universiteto. Žymiai daugiau ir vyskupų. Į mokyklas ateina kunigai, vienuoliai, tikėjimo tiesų jose moko katechetai. Palyginti su sovietiniais metais, Lietuvoje iš esmės pasikeitė katalikiškas gyvenimas. Katalikų Bažnyčia Rusijoje turi ko pasimokyti iš lietuvių krikščioniškojo gyvenimo. Žinoma, Lietuvoje yra ir problemų, tačiau be jų organizmas būtų kaip negyvas. Jeigu jis yra gyvas, vadinasi, problemas reikia spręsti. Norėtųsi, kad man mielo krašto žmonės gyvendami daugiau remtųsi moralinėmis normomis. Jums pradėjus dirbti Maskvoje, Rusijoje buvo dvi katalikų parapijos sostinėje Maskvoje ir tuomečiame Leningrade. Dabar šioje šalyje yra keturios vyskupijos, 212 parapijų. Veikia Šv. Tomo Akviniečio teologijos institutas Maskvoje, kunigų seminarija Sankt Peterburge bei įvairios bažnytiniame gyvenime būtinos kitos institucijos. Kaip sugebate su jomis palaikyti ryšį? Siųsdamas pastoracinius laiškus, naudojuosi internetu. Būdamas Maskvoje ar šalia jos, važiuoju automobiliu. Vykdamas traukiniu ar skrisdamas lėktuvu kaip ir kiekvienas keleivis perku bilietą. Numatyta kelionė į Irkutską. Teks skristi lėktuvu, nes traukiniu jį pasiekčiau per tris paras. Įdomu, kaip atrodo jūsų rezidencija, kur ji yra? Arkivyskupo rezidencija tai butas Maskvos daugiaaukščiame name. Nuo jo iki artimiausios bažnyčios devyni kilometrai. Maskviečio akimis tai vos ne Rusijos sostinės centras. Nepamirškite, jog joje gyvena dešimt milijonų žmonių. Šalia minėtos bažnyčios dabar statoma arkivyskupijos kurija. Dirbti į Baltarusiją iš Lietuvos išvykote 1988 metais. Būdamas Gardino vyskupu, ten įsteigėte kunigų seminariją, kurioje dabar mokosi apie 90 klierikų. Jūs esate ir Sankt Peterburgo kunigų seminarijos įkūrėjas. 1993 metais buvo įkurta kunigų seminarija Maskvoje. Dėl tam nepritaikytų patalpų po poros metų ji buvo perkelta į Sankt Peterburgą. Šiuo metu seminarijai grąžintas visas jai priklausęs pastatas. Ten dabar mokosi 52 seminaristai. Jiems rusų kalba dėsto 22 šalių kunigai ir profesoriai. Pirmuosius šios seminarijos klierikus kunigais pašventinau 1999 metais. Tai ypač buvo svarbu, nes nuo 1918 metų iki to laiko Rusijoje nebuvo įšventintas nė vienas kunigas. Esate susipažinęs su Rusijos katalikų gyvenimu provincijoje. Koks jis? Prieš ketverius metus lankiausi Permėje. XIX amžiuje ten buvo pastatyta bažnyčia. Vėliau sovietų valdžios ji buvo uždaryta. Maldos namus grąžinus tikintiesiems, juose aukojau pirmąsias šv. Mišias. Po jų parapijiečiai mane pakvietė kartu aplankyti kunigo, kurio niekas nepažinojo, kapą. Čia jis buvo palaidotas dar XIX amžiuje. Prie kunigo kapo žmonės ateidavo melstis, išpažindavo savo nuodėmes. Jie ateidavo čia todėl, nes jautė vidinį būtinumą, kad galėtų apvalyti savo sąžinę, kad galėtų atsiversti ir pajusti glaudesnį ryšį su Dievu. Iki artimiausios bažnyčios Maskvoje iš Permės reikėjo keliauti traukiniu 28 valandas. Sankt Peterburge šiuo metu yra šešios katalikų bažnyčios, Maskvoje tiktai dvi. Viena jų dar negrąžinta tikintiesiems. Kokie Rusijos Katalikų Bažnyčios santykiai su Maskvos valdžia? Jie nėra blogi. Su Maskvos merija glaudžiai bendradarbiaujame rengdami konferencijas, labdaros akcijas, dalyvaudami narkotikų profilaktinėje prevencijoje. Rusija per keletą tūkstančių kilometrų nusidriekęs kraštas. Kas padeda išsilaikyti tokios šalies negausiam katalikų būriui? Esu dėkingas mums aukojusiems panevėžiečiams. Tariu nuoširdų ačiū kiekvienam, kas padėjo mūsų Bažnyčiai. Užmegzti gražūs ryšiai tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities katalikų parapijų. O pagrindiniai Rusijos Katalikų Bažnyčios rėmėjai JAV, Italija, Vokietija. Neseniai Maskvoje lankėsi Romos pasiuntinys kardinolas Valteris Kasperis, kurio vizito tikslas buvo pagerinti santykius tarp Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių. Ar tai pasisekė jam padaryti? Garbingas svečias, atvykęs į Maskvą, pareiškė, jog jis norėtų atversti naują santykių tarp Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių puslapį. Man atrodo, kad tai jam pavyko padaryti. Kardinolas sugebėjo sutarti su Stačiatikių Bažnyčios hierarchais, su Maskvos patriarchatu, kad būtų sudaryta komisija tiriant kiekvieną atvejį. Tai buvo Vatikano delegacijos ir Maskvos patriarchato susitikimas. Asmeniškai jame nedalyvavau, nors su kardinolu V.Kasperiu buvau ne kartą susitikęs. Įdomu, kokią Rusijos katalikai turi savo spaudą? Ar jums teko vartyti ar skaityti Lietuvoje leidžiamą XXI amžių? Rusijos katalikams leidžiamas savaitraštis Svet Evangelija (Evangelijos šviesa), jiems skirtos radijo programos Maskvoje ir Sankt Peterburge. Dienos šviesą išvysta keli regioniniai leidiniai, kuriuos leidžia parapijos. Neturime didelių sunkumų juos platindami. Rusų kalba išeinančius leidinius noriai platina Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane. XXI amžiaus numerių esu matęs Kaliningrado srityje, kur gyvena daug lietuvių, pas kunigus. Jį skaičiau ir būdamas Panevėžyje. Tai įdomus, analitinės medžiagos nestokojantis laikraštis. Jums teko dalyvauti šventiniame renginyje pristatant restauruotą freską Šv. Kazimieras ir Smolensko mūšis Kristaus Karaliaus Katedroje. Visi jame buvę fotoreporteriai stengėsi įamžinti jus kaip garbingiausią Katedros svečią. Kuo mėgstate užsiimti laisvalaikiu? Anksčiau mėgau žaisti futbolą. Ir dabar, nors nebe jaunystė, pamačius kamuolį kyla mintis jį pagainioti. Žaidžiau ir ledo ritulį. Dabar jo rungtynes stebiu per televizorių. Laisvalaikiu išeinu pasivaikščioti po Maskvą ar pabėgioti parke. Visada stengiuosi sužinoti, kas dedasi pasaulyje. Kiekvieną dieną skaitau laikraščius, žiūriu televizijos laidas, paskui gautas žinias analizuoju. Bažnyčia yra ne aname, bet šiame pasaulyje, todėl privalau žinoti, kas jame vyksta. Kalbėjosi Bronius VERTELKA Panevėžys
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |