|
Mano
tėvynė yra prie jo širdies...
Biografinė apybraiža
Julius PASTARNOKAS
(Tęsinys. Pradžia Nr. 42)
IV
Neatsitiktinai jis Priekalbai pasirinko moto
lotynišką sentenciją Homines historiarum ignari semper sunt
pueri Žmonės, nežinantieji istorijos, visada lieka vaikai.
Priekalba manifestas visai lietuvių tautai:
Per ilgus tuos amžius mūsų giminė taip buvo paniekinta
ir prispausta, jog iš tikrųjų stebėtis reikia, kad tik per Viešpaties
malonę ji iki šiai dienai dar gyva liko!
Toliau Basanavičius teigia:
Senovės gadynės apsigyvenusi kuo ne dvigubą žemės
plotą, ji (lietuvių tauta J.P.) šiandien taip labai visose šalyse
susimažino, jog beprilygsta tik senosios Lietuvos šešėliui. Tas
mūsų tautos sunykimas ypačiai dėl to atsitiko, jog daugumas lietuvių,
pasieniuose su kitomis tautomis gyvenančių, pasisavino per ilgus
amžius svetimas kalbas. (
). Juk ir mes esame tokie pat žmonės,
kaip mūsų kaimynai, ir norime visomis teisybėmis, priklausančiomis
visai žmonijai, lygiai su mūsų kaimynais naudotis. Tarpo tokių teisių
pirmutinė būtų ta, kad Lietuvoje lietuviai mokslą ir apšvietimą
gautų lietuviškose mokyklose.
|