Atnaujintas 2004 birželio 16 d.
Nr.45
(1248)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kančios poliarinė naktis

Viena Norlago mirties lagerio
1942 metų žiemos diena

Norlage įkalintus Lietuvos kariškius į darbus varo ir poilsio ar švenčių dienomis. Čia visos dienos kaip viena, ir nieko negali pakeisti.

Penkta valanda ryto. „Bum bum“ - skausmas raižo ausis. Tai kirviu į pakabintą bėgio gabalą ar šiaip kokį gelžgalį daužo Norlago „nariatčikai“ (prižiūrėtojai), kalinius kelia. Prasideda dar viena poliarinės nakties diena.

Paliegęs ltn. Antanas Navaitis sėdi dviaukščių narų viršuje, ant tundros žolių pakratų, ir jam visai nesinori pajudėti. Mat šįryt jis, kaip ir visi kiti, po pirties. Čia tokia tvarka: kas dešimta naktis bemiegė. Į pirtį veda naktimis. Tik sukritus gulti, pradeda kelti. Bene 500 žmonių išvaro iš barakų, surikiuoja visus kaip į darbus ir guja penkis kilometrus, 40-ies laipsnių šaltukui spaudžiant. Į pirtį įleidžia tik po 50 žmonių. Kiti lauke mindžikuoja, eilės laukia. Pirmiesiems, didžiausiems nelaimėliams, duoda gal 20 minučių apšilti bei nusimazgoti (tiksliau, sušlapti) ir vėl išvaro laukan, į speigą, kokias penkias valandas šlapiems pasigrūdinti, šaltyje pasispirginti, kol ir likusieji 500 nusipraus.


Tragedija Žarstos kaime

Į Lietuvos istoriją krauju įsirašė Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais okupantų įvykdytos piktadarystės. Hitlerininkai sudegino Pirčiupio kaimą kartu su 119 jo gyventojų, raudonieji sadistai ugnimi sunaikino Klepočius ir kitas vietoves, gyvus degino ar kitaip naikino nekaltus žmones. Ar atsiprašė, ar bent simboliškai kompensavo jokiais pinigais neįkainojamas skriaudas? Deja...

2005 m. sausio 17 d. sukaks 60 metų nuo tragedijos, įvykusios Prienų rajono Žarstos kaime, Andriaus Mieldažio sodyboje. Tą lemtingą vakarą įsisiautėjusi pūga buvo tarsi kraupus preliudas į netikėtą tragediją. Sodybos šeimininkas, jau nebejaunas žmogus, sirguliavo. Žmona Ona jį rūpestingai slaugė. Rūpesčių moteriškei buvo per akis: čia vyras pasiligojęs, čia sūnus Jonas, 1940 metais sovietinių okupantų kaip Lietuvos kareivis su būriu savo draugų internuotas ir, iš stovyklos pabėgęs, namuose slapstosi (jungtis prie partizanų nesiryžo), čia dukra Ada, Prienų „Žiburio“ gimnazijos abiturientė, laukia paramos, čia niekad nesibaigiantys ūkio darbai slegia jau nebejaunus pečius. Kiti du vaikai – Antanas ir Magdelena – sukūrę šeimas gyvena atskirai. Namuose užvadėle likusi tik dukra Anelė. Jei ne ji, kaip reikėtų verstis?

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija