Dainose
laisvės aušros
laukusiųjų viltys ir godos
Vilniaus tremtinių chorui 15
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Tremty, miškuos ir lageriuos
Mus guodus lyg malda,
Rūpintojėlio ašarom nuplautoji žaizda,
Vagonuose belangiuos dundėjus su mumis
Į viltį lyg į dangų atvėrusi duris...
Ak, daina, - džiaugsmo ašara,
Tvirtybe mūs didi...
(Iš
repertuaro)
Pačioje Atgimimo pradžioje operos solistei Nijolei
Ambrazaitytei kilo šauni idėja organizuoti tremtinių chorą. Sumanymas
buvo aktualus ir savalaikis tauta gyveno laisvėjimo viltimi, daugelio
žmonių atmintyje tebebuvo gyvi tremties ir lagerių prisiminimai.
Į pirmąsias choro repeticijas susirinko gausus būrys norinčių ir
galinčių dainuoti žmonių. Šiems vyrams ir moterims, negailėjusiems
laiko į viešumą nešti nelaisvės metų dainas, ėmėsi vadovauti Paulina
Grigaliūnienė, buvusi tremtinė, turinti aukštąjį muzikinį išsilavinimą,
patyrusi chorų vadovė. Savo prisiminimuose ji rašo: Ne kartą buvau
vyriausiąja dirigente Kelmės, Utenos, Trakų, Vilniaus rajoninėse
ir zoninėse dainų šventėse, Lietuvos moksleivių ir jaunimo dainų
šventėse, dirigavau Šventojo Tėvo Mišių metu Vilniaus Vingio parke,
Pirmojoje pasaulio lietuvių dainų šventėje, visose tremtinių dainų
šventėse. Surinkau ir užrašiau daugiau kaip šimtą tremtinių ir partizanų
dainų iš įvairių Lietuvos
vietovių.
|
Rinkosi
Taišeto politiniai kaliniai
|
Suvažiavimo salėje.
Dešinėje prof. Ona Voverienė
|
Vėsus gegužės 21-osios rytas. Mažais pulkeliais
į Seimo rūmus plaukia buvusieji Ozerlago, Taišetlago, Angarlago
ir Bratsko politiniai kaliniai. Nemaža metų našta ir dar didesnės
lageriuose patirtos fizinės bei dvasinės kančios lenkia jų pečius,
stingdo žingsnius. Viena kita žilagalvė eina pasiramstydama lazdele.
Tačiau jų visų akys spinduliuoja reto grožio vidine šviesa, žodžiais
neišreiškiama ištikimybe ir meile Lietuvai.
Seimo rūmų fojė kiekvieną su pagarba ir meile
pasitinka šio suvažiavimo organizatorė bei fotoalbumo Naikintos,
bet nenugalėtos kartos kelias sudarytoja, buvusi Taišeto ypatingai
uždaro griežtojo režimo lagerio politinė kalinė, LPKS Vilniaus skyriaus
kultūros, meno, istorinės atminties pirmininkė Natalija
Gudonytė.
|