Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir bažnyčia
Aktualijos
Darbai
Kryžkelės
Kultūra
Istorijos vingiai
Laikas ir žmonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Šventė klojimo teatro jubiliejų

Rūta AVERKIENĖ

Vienas iš Margionių klojimo teatro spektaklių

Margionių klojimas vos talpino žiūrovus, vietinius margioniškius ir svečius, susirinkusius paminėti kaimui itin garbingos datos – Margionių klojimo teatro 75-erių metų jubiliejaus. Ta proga teatro artistai, jauni ir pagyvenę margioniškiai, prisiminė kaimo praeitį – savo pačių, tėvų ir senelių gyvenimus ir parodė vaidinimą pagal Emilijos Liegutės pjesę „Gyvenimas prie Skroblaus“. Jubiliejinėje šventėje dalyvavo ir Birštono Vienkiemio teatro (režisierė Dalia Banienė) artistai, suvaidinę Vijūno „Bobutės susipyko“.

Margionių klojimo teatro šventėje dalyvius ir garbius svečius pristatę dabartinė teatro režisierė Rimutė Avižinienė ir kaimo seniūnas Vincas Kvaraciejus prisiminė gana nelengvą kaimo gyvenimą lenkmečiu ir karo metais.

1920 metais lenkams užgrobus Vilniaus kraštą, kaime gana greitai susikūrė Šv. Kazimiero draugija, kurios pirmininku daugelį metų buvo Juozas Gaidys. Jis platino ir lietuvišką spaudą.

Pirmąkart margioniškiai suvaidino 1929 metais A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Tačiau norint vaidinimą rodyti, reikėjo važiuoti į Gardiną ir gauti „paveleniją“ (leidimą). Ne tik šiuos suvaržymus Margionių kaimo žmonėms teko patirti – lenkai nekentė ir jų katalikiško tikėjimo reliktų – kryžių, ir juos, lietuvių pastatytus, nupjaudavo. Margioniškiai, tautinių ambicijų vedini, išgirdę, kad gretimame Marcinkonių kaime lenkai kryžių prie bažnyčios nupjovė ir Grūdos upelin įmetė, patys padarė kryžių ir savo kaime pastatė. Margioniškių kryžius išliko, nes jį kaimo vyrai net ir naktimis saugojo.

Kitas sunkus etapas Margionims – 1939 metai, kuomet, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, visi kaimo vyrai buvo paimti į kariuomenę.

Ne visi grįžo iš karo, kai kurie atsidūrė Vokietijoje ar net Kanadoje. Kiti, pabėgę iš nelaisvės, grįžo į gimtuosius Margionis. Tarp jų buvo ir legendinis kaimo režisierius J.Gaidys.

Šią nelengvą kaimo istoriją margioniškiai ir parodė vaidinime „Gyvenimas prie Skroblaus“, pabaigoje, kaip įprasta nuo pat pirmojo spektaklio, sugiedoję Lietuvos himną.

Vėliau margioniškiai vaidino jau nebe išgalvotus vaidmenis. Margionių klojimo teatrui vaidinimus režisavo kaimo „strazdelis“ šviesuolis Juozas Gaidys. Nuo kaimo darbų atitrūkęs, jis parašė du vaidinimus: „Ašarų pakalnėje“ ir „Siratų ašaras“. Pirmasis buvo pastatytas 1941 m. birželio 20-ąją – kelios dienos iki karo pradžios. Savamokslis teatro režisierius, dramaturgas ir poetas kūrė apie Margionis, vaizduodamas savo kaimo žmones, jų papročius, gerąsias savybes ir ydas, o ant scenos kvietė vėlgi margioniškius, kurie vaidino daugiausia čia pat, kieno nors klojime. Šitie vaidinimai nebuvo vien tik pramoga, tai buvo ir tam tikras pasipriešinimas prieš tuometinės valdžios vykdomą lenkinimą. Todėl šiandien pasižvalgius po Margionis, senąjį šilų kaimą, kur gyvena paprasti žemę dirbantys ir be miško savo gyvenimo neįsivaizduojantys dzūkai, vos ne kiekvienoje pirkioje rasi po artistą.

Kaimo „režisoriui“ J.Gaidžiui išėjus Amžinybėn, teatro veikla buvo kiek aprimusi. Todėl džiugu, kad minint vieno unikaliausių Lietuvoje teatrų 75-erių metų jubiliejų, jis vėl atgimė. J.Gaidžio „palikimą“ perėmė Marcinkonių laisvalaikio ir pramogų centro direktorė R.Avižinienė. Šiandieniniame teatre drauge su kiekviename vaidinime J.Gaidžio sukurtas dainas dainuojančiomis kaimo dainininkėmis yra 25 žmonės. Iš J.Gaidžio spektakliuose vaidinusiųjų jau nedaug yra belikusių, tačiau dabar vaidina jų vaikai ir vaikaičiai. Vyriausioji artistė – per septyniasdešimt turinti Agutė Sultonienė, o jauniausias – devynmetis Erikas Pipas.

Margionių klojimo teatro artistus jubiliejaus proga sveikinęs rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas apgailestavo, kad dzūkiško kaimo kultūros autentiškumą išsaugojęs fenomenalus teatras ir jo tradicijas tebepuoselėjantys artistai šiandien nebėra įdomūs didžiajai šalies žiniasklaidai.

Rajono vadovas, dėkodamas margioniškiams už kultūros puoselėjimą, juos pagerbė suvenyru – simboline laimės paukšte, o visus artistus, esamus ir buvusius, – savivaldybės padėkos raštais. Margionių kaimo žmones sveikino Seimo narys Gediminas Jakavonis, jiems dainavo dainininkas Vytautas Babravičius. Vakaronėje, kurioje, pamiršę rūpesčius, šoko ir dainavo Margionių kaimo žmonės, buvo galima jausti tvirtybę, kurios margioniškiai semiasi iš gyvybingojo Skroblaus.

Margionys,

Varėnos rajonas

© 2004 "XXI amžius"