Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dvidešimt metų
Skapiškio parapijoje

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Seminarijos kurso draugai Subačiuje 1974 metais. Kairėje – kun. Povilas Varžinskas

Visada miela lankytis vaikystės vietose. Man tokia vieta – Skapiškio miestelis. Prieš daugelį metų čia, klebonijoje, prižiūrima ir globojama kanauninko Nikodemo Kasperiūno (1874-1956), aš augau, čia baigiau pradžios mokyklą, pradėjau lankyti vidurinę… Deja, tėveliui grįžus iš Sibiro, buvome priversti šį miestelį palikti, nors vėliau ne kartą tėveliai vėl bandė Skapiškyje įsitvirtinti, tačiau nesėkmingai.

Laikas žaizdas užgydo

Birutė NENĖNIENĖ

Savuose namuose, prie žydinčių darželio gėlių, sustoja trys kartos: Janė Regina, Sibire gimusi Dalia, tėtis Algimantas, vaikaičiai Aurimas ir Irmantas Autorės nuotrauka

„Kada jums buvo sunkiausia?“ – užklausiau Slabaduose (Vilkaviškio r.) gyvenančių Algimanto ir Janės Reginos Girdauskų, kai jie pasakojo apie savo, kaip tremtinių, patirtą pažeminimų ir sunkumų dalią. Beje, tokią panašią į dešimčių tūkstančių kitų tremtinių.

Pasirodo, kai grįžo iš Sibiro, 1960-ųjų pavasarį, gyventi nebuvo kur, darbo taip pat nėra. Valdžia atmatavo 15 arų žemės, kurioje niekas neaugo. Jaunai moteriai į sijoną kabinosi trimetė dukra Dalytė, vos ropojantis Vytukas, o po krūtine spurdėjo spalį į pasaulį ateisiantis Algiukas. Tačiau iki rudens dar toli, ir niekas jokių nuolaidų netaikė - reikėjo nukaupti runkelių normas, sodinti kopūstų daigus ir kt.