| 
     
      
         
          |  
             Nekrikščionys 
              apie krikščionybę  
             Kai ką sujaudino, papiktino ar nerimą sukėlė Lietuvos 
              aide (Nr. 44) išspausdintas J.Marcinkevičiaus (ne Justino) rašinys, 
              garbingai pavadintas novele  ese, Nebūties dvelksmas. Nerimas 
              ir skausmas apima tokį paskaičius, nes gal dar nepripratome prie 
              piktžodžiavimų prieš krikščionybę. Nors jau esame senokai pratinami. 
              Bet, panagrinėjus rašinėlį, išvados ne tokios jau pavojingos, o 
              gal autorius pavojingesnių siekė. 
             
           | 
         
         
           
             
           | 
         
         
          |  
             Naikinkime 
              pačias blogio šaknis  
             Balandžio 12 dieną Lietuvos radijo laidoje buvo 
              analizuojama tema Kaip užtikrinti kaimo žmonių saugumą? (lyg žmonės 
              šiandien nesaugūs tik kaime).  
             Matome, kad 2004 metais padidėjo smurtas mokyklose. 
              Prie mokyklų, turgeliuose viešai rūko nepilnamečiai vaikai, diskotekose 
              šlaistosi išgėrę moksleiviai.  
             Kalbama, esą mokytojai bijo savo mokinių. Ir tylima. 
              Nėra nei kaltų, nei už tai atsakingų. 
             
           | 
         
         
           
             
           | 
         
         
          |  
             Rankomis 
              skėsčioti bus vėlu  
             Perskaičius (ar girdėjus) Lietuvos vyskupų kreipimąsi 
              į visus geros valios Lietuvos piliečius artėjančių rinkimų proga, 
              maloniai nuteikia jų susirūpinimas balsavimo rezultatais. Išdėstytos 
              mintys nesukelia jokių abejonių, bet kai ką reikėtų papildyti.  
             Vyskupų kreipimąsi galėjo suprasti tik tie, kurie 
              ir taip daugiau ar mažiau susivokia, kaip ir už ką balsuoti. Ką 
              daryti tiems, kurie nebegali skaityti, kurie neskaito, kurie skaito 
              ar klauso, bet nei to, nei ano nesupranta? Jiems reikia konkretumo. 
           | 
         
         
           
             
           | 
         
         
          |  
             Nuogo 
              vyro statula  
             Kovo mėnesį Kauno miesto merui A.Garbaravičiui 
              nusiunčiau tokio turinio laišką:  
             Kaune, Laisvės al., priešais Šv. arkangelo Mykolo 
              (Įgulos) bažnyčią yra pastatyta visiškai nuogo vyro statula. Yra 
              žinoma, kad visiškai nuogam žmogui yra nepadoru rodytis viešoje 
              vietoje. Todėl siūlau nuogo vyro statulą iškelti... 
             
           | 
         
         
           
             
           | 
         
         
          |  
             Gėlė 
              gėlei nelygu  
             Lietuvoje įprasta, kad į šermenis reikia eiti 
              su gėlių puokštėmis, vainikais. O kodėl mes negalėtume mirusiojo 
              pagerbti nuoširdžiomis maldomis, priimti už jo vėlę šv. Komuniją. 
              Juk tai gražiausias jau išėjusiojo pagerbimas. Na, o gėlės tegul 
              būna gyviesiems. Mirusiesiems nereikia gėlių, nereikia ir didžiausių 
              paminklų, bet reikia nuoširdžių maldų. Taigi apkrauname mirusiojo 
              karstą gėlių kalnais, po dienos kitos jos jau nebeteikia net gyviesiems 
              jokio pasigėrėjimo, pavirsta tiesiog šiukšlių krūva. Ar neužtektų 
              vieno kito gėlės žiedelio ir daugybės žvakių liepsnelių? Bet mirusiojo 
              artimieji baiminasi, ką kaimynai ar draugai pagalvos. Ar ne geriau 
              būtų už tas gėles šv. Mišias užsakyti? Juk eidami į šermenis mes 
              einame pagerbti mirusiojo, aišku, pareiškiame užuojautą ir mirusiojo 
              artimiesiems. 
             
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Neišduokime 
              tėvynės  
             1991-ųjų sausį Lietuva, paaukojusi pačius mylimiausius 
              savo vaikus, iškovojo nepriklausomybę. Tokia brangia gyvybės kaina 
              pasiekusi laisvę, mūsų tauta pasirodė jos neverta, nes nesugebėjo 
              jos branginti ir saugoti. Netgi Lietuvos himno (kuris buvo giedamas 
              per radiją kiekvieną rytą iki tampant Seimo pirmininku A.Paulauskui) 
              mažai kas pasigenda. Nesugebėjo įvertinti savo patriotų, tikrųjų 
              vadų, kurie atvedė į trokštamą nepriklausomybę. Pastūmę į šalį gerbiamą 
              prof. V.Landsbergį (kurio išminties ir diplomatinio talento jėga 
              Rusija turėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir be kraujo praliejimo 
              išvesti okupacinę armiją, kurio milžiniškų pastangų dėka mes atėjome 
              į Europos Sąjungą ir į NATO), išsirinko vadais tuos, nuo kurių ką 
              tik išsivadavome. 
             
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Nuomonių 
              įvairovė  
             Šiandien dažnai girdime sakant: tas ir anas negerbia, 
              nevertina, blogai atsiliepia apie vieną ar kitą instituciją ar kurio 
              nors asmens poelgį. Nepagarba nėra geras dalykas. Dar blogiau, kai 
              ji pereina į susipriešinimą, kerštą, šmeižtą ir kt. Padorūs žmonės 
              supranta, kad negalima niekinti savo valstybės, Prezidento, Seimo, 
              teismų. Tačiau pagarbą reikia nusipelnyti. Pagarbos asmeniui nesuteikia 
              jokia institucija, kad ir kokia garbinga ji būtų. Taip pat negalima 
              gerbti asmenų vien tik už tai, kad jie prižadėjo labai gerų dalykų, 
              tiesiog rojų žemėje. Pagarba turi būti pelnoma ne pažadais, bet 
              gerais darbais. 
             
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Kazimiera ar Kazimira?  
             Jei Lietuvos Respublikos Seimo narių tinklapyje 
              ieškosite Kazimieros Prunskienės, nerasite. Ten yra Kazimira Prunskienė. 
              Tokiu vardu ją vadina ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. 
              Tačiau spauda, radijas, televizija kažkodėl kandidatę į prezidentus 
              vadina Kazimiera. Gal pati kandidatė nenori, kad jos nelietuviškas 
              vardas keltų abejones dėl jos kilmės lietuviškumo?  
             Daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais. Juo 
              labiau  žmones.  
             Algimantas Zolubas  
             Vilnius 
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Karo 
              kirvis  
             Lietuva ir Lenkija 1993 metais sudarė sutartį: 
              vardan taikos, vardan Europos Sąjungos užmiršti tarpusavio istorines 
              skriaudas, tarp jų  Armijos krajovos (AK) ir Vietinės rinktinės 
              (VR). Kam šiandien parūpo iškasti karo kirvį Vietinės rinktinės 
              60-ųjų metinių proga ir likus kelioms savaitėms iki Lietuvos įstojimo 
              į ES? Kokios AK jėgos kreipėsi į Lietuvos istoriką ir šis vienašališkai 
              priėmė iššūkį  pasmerkė 20-30 tūkst. Lietuvos jaunuolių ir VR generolą 
              P.Plechavičių? Ar tai žino Lenkijos vadovai? Jeigu žino, tai tegul 
              sustabdo šį įžūlų melą ir atsiprašo. Tuo labiau tegul atsiprašo 
              lietuvių tautos vadinamasis istorikas Alvydas Nikžentaitis. Sveiku 
              protu nesuvokiama, kaip rimtas istorikas negalėjo nežinoti, jog 
              AK padarė žymiai daugiau nusikaltimų. Bernardinų bažnyčioje 1995 
              metais rasti archyviniai dokumentai dėl Lietuvos okupacijos pasisako 
              prieš Lietuvos vientisumą. 
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Klausytojų 
              nuomonė nesvarbi  
             Išklausiusi balandžio 19 dieną Lietuvos radijo 
              laidą Tarp Rytų ir Vakarų, panorau išsakyti ir savo nuomonę.  
             Dar nuo 1991-1992 metų beveik visose valdžios 
              struktūrose išliko buvusios sovietinės nomenklatūros atstovų. Išliko 
              toji pati LDDP piramidė. Nuo 1992 metų jų piramidę sudaro Seimas, 
              Vyriausybė ir Prezidentas. Viską penkiolika metų jau valdo Algirdo 
              Brazausko klanas. Tai šiandien aiškiai matome, dėl to išgyvename. 
             
             Per šią savo kadenciją šioji piramidė galutinai 
              įsikerojo visur: Seime, Vyriausybėje, apskrityse, savivaldybėse, 
              kaimo seniūnijose. 
             
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Rinkimai 
              įvyko, rinkimai dar bus  
             Ar rinkimų rezultatai teisingi? Ar rinkėjas gali 
              būti tikras, kad jo paduotas biuletenis bus įtrauktas į rinkimų 
              rezultatus? Ar jis vertinamas kaip rinkėjas? Gal jis tik įsivaizduoja, 
              kad jo balsas sprendžia valstybės valdymo reikalus? Ar rinkėjas, 
              balsavęs tiksliai pagal Rinkimų įstatymą, gali būti tikras, kad 
              jam pavyko pareikšti savo valią kurios nors partijos ar jos nario 
              (kandidato) atžvilgiu? Ar Z.Vaigauskas teisus, teigdamas, kad Rinkimų 
              įstatymų pažeidimų nebuvo? O gal jis per ilgai vadovauja rinkimams? 
               
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Kodėl 
              taip elgiamasi?  
             Girdėjau pasakojimą, kad elito žmonės po medžioklės 
              saliutuoja šūkiu: Už Lietuvą be Landsbergio! Kodėl V.Landsbergis 
              niekinamas, diegiama neapykanta jam? Ką bloga jis padarė Lietuvai? 
              Gal kad 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Lietuvos nepriklausomybę? Matyt, 
              dėl to sergantiesiems sovietine nostalgija V.Landsbergis ir net 
              Tėvynės sąjunga kliūva. Berods L.Andrikienė Kaune partrenkė mašina 
              vyrą, kuris mirė. Kiek buvo triukšmo, kaltinimų!.. Bet kai J.Olekas 
              užmušė du tremtinius, o K.Prunskienė  vieną žmogų, visiška tyla. 
              Jie nekalti. Dar vienas Seimo narys, berods demokratas, suvažinėjo 
              žmogų. Triukšmo nebuvo. 
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Keisti 
              samprotavimai ir baimė  
             Matyt, pagal kažkieno užsakymą Lietuvoje keliama 
              keista panika. Ją kursto ne tiek paprasti žmonės, galintys ir nesuprasti 
              dabartinės politinės padėties ir norėti nedirbdami, nesistengdami 
              gyventi kaip amerikonai, ilgėtis gerų prie ruso laikų, o daugiau 
              kai kurie žurnalistai, valdininkai, nepriklausomoje Lietuvoje nematantys 
              nieko gera, tik blogybes. Jas, man rodos, daro nemylintys savo tėvynės, 
              nepriklausomos Lietuvos, todėl blogybių, priešų džiaugsmui, dar 
              yra. Jie teigia, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, bus blogiau, 
              nes brangs bananai, sauskelnės, gal 
              ir dar kas. 
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Gyvensime be Kaziuko...  
             Taip nusprendė Lietuvos krikščionys demokratai. 
              Ta mintis atėjo po pralaimėjimo rinkimuose į Europos Parlamentą. 
              Gal dabar prie pavadinimo LKD jie pridės ir raidę P bei taps normalia 
              partija? Tai parodys artimiausia ateitis. Aš manau: jei pasikeis 
              LKD vadovybė, jei iš jos išeis nepraktikuojantys katalikai, jei 
              LKD bus pajėgūs pripažinti, kad LKDP susijungimas su KDS buvo klaida, 
              reikalai turėtų taisytis.  
             Lietuvos krikščionys demokratai turėtų būti ne 
              vieno asmens, o Lietuvos partija!  
             Antanas JAKŠYS,  
              Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos narys  
             Marijampolė  
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Šatrijos 
              belaukiant  
             Pirmasis rinkimų ratas nenustebino rezultatais. 
              Tik truputį nuščiuvo optimistai, traukę beprasmes melodingas daineles, 
              prikando lūpą socialdemokratai. Viskas atsistojo į savo vietas. 
              Ir net kandusis Lietuvos ryto apžvalgininkas tikru stebuklu vadintų 
              galimą V.Adamkaus pergalę antrame rinkimų rate. Dabar visų akys 
              nukrypo į pirmąją nepriklausomos Lietuvos Premjerę, kažkada skambiai 
              pavadintą Gintarine ledi ir savo kadenciją baigusią 1991 metų 
              sausį, prieš pat kruvinąją Sausio 
              13-ąją.  
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Greitai 
              Lietuvoje neliks Lietuvos  
             Prof. V.Landsbergio ir kitų Lietuvos patriotų 
              dėka Nepriklausomybę iškovojome. Bet dėl daugelio tautiečių abejingumo 
              valdžios vairas vėl atiteko buvusiems komunistams. Kaip pavyzdį 
              noriu paminėti Aleksandravičių, kuris iš bankrutavusios Kupiškio 
              pieninės susikrovė turtus, pasistatė didžiulį dvarą, prichvatizavo 
              daug žemių ir toliau lobsta. Ir dar daug tokių prichvatizuotojų, 
              kurie, dabar tapę turtuoliais, anksčiau buvo aršūs komunistai, komjaunuoliai 
              aktyvistai, kolūkių pirmininkai. Dirbdamas dorai retas kuris prasigyveno. 
             
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Pamiršta 
              krašto garbė  
             Jeigu žinotų, kas vyksta šalyje, Lietuvos didžiavyriai 
              kapuose apsiverstų. Santechnikas iš Rytų diktuoja sąlygas kandidatams 
              į šalies Prezidento postą. Žmogus, palikęs savo vargstančią, bėdų 
              apniktą tėvynę, atsibeldė į Lietuvą ieškodamas geresnio gyvenimo. 
              Čia susikrovė milijonus ir pasijuto caru. Vietoj dėkingumo ir pagarbos 
              tautai, lietuvius pradėjo laikyti nevykėliais ir kvailiais, nemokančiais 
              valdyti savo šalies. Kandidatai į prezidentus kviečiami į jo nurodytą 
              vietą (šiuo atveju, Raseinius) ir nurodytu laiku. Kuris atvykęs 
              žemiau nusilenks, prisieks būti ištikimas - tam padės tapti valstybės 
              vadovu. Ir kokios gali būti kalbos apie jo įkurtos partijos sprendimą, 
              kada viską sprendžia pats. Be to, santechnikas įgijo caro manierų. 
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Ar 
              reikalinga dar viena  
              prezidentinė apkalta?  
             Jos tikrai nereikia. Ar gali ji būti? Taip. Tai 
              nulems dalis neišprususių politiniuose reikaluose rinkėjų tuo atveju, 
              jei jie suteiks galimybę Prezidente tapti gintarinei damai. Negalvoju, 
              kad tos jėgos, kurios iškėlė R.Pakso gerus darbelius, tylėtų. 
              Apkalta neišvengiama. Ar to reikia Lietuvai? Tada nustebinsime ne 
              tik Europą, bet ir pasaulį. Kuo geresnė Kazimira Prunskienė už R.Paksą? 
              Šiandien žiniasklaida teigia: JAV sveikins bet kurį išrinktą Prezidentą 
              (bus mandagi Lietuvai). Tačiau ar ji bus patenkinta šiuo Lietuvos 
              piliečių pasirinkimu?! JAV ir R.Pakso nekeikė, bet juo nepasitikėjo 
              ir nepritarė jo darbams  planui Laumžirgis. 
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Po 
              ir prieš rinkimus  
             Prabėgo birželio 13-oji - Šv. Antano bei Devintinių 
              šventė ir rinkimai, birželio 14-oji -Gedulo ir vilties diena, dar 
              kita diena - Okupacijos ir genocido diena. Šventėme, gedėjome, minėjome. 
             
             Visas šventes ir minėjimus lydėjo rinkimų nuotaikos. 
              Rinkome Prezidentą su nerimu, viltimi. Deja, po rinkimų dar didesnis 
              nerimas liko lietuvių širdyse. Antrame rinkimų ture rungtyniaus 
              prezidentas Valdas Adamkus ir gintarinė ledi  Šatrija Danutė 
              Kazimira Prunskienė, Seimo 
              narė.  
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Privatūs 
              kandidatės interesai  
             Įdomiai žmonės mąsto. Ypač rinkimų metu. Štai 
              viena kultūringa moteris, išsilavinusi, uoli katalikė, paskaičiusi 
              Lietuvos vyskupų laišką, nusprendė, kad pagal tas savybes, pagal 
              kurias vyskupai tikinčiuosius ragina rinktis kandidatą į prezidentus, 
              tinkamiausia yra K.Prunskienė. Ir niekaip nepavyko man jos perkalbėti. 
              O vyskupai jai  tikrai didelis autoritetas. Kultūringoji, išsilavinusioji 
              katalikė nesuprato, kad nors Prunskienė ir vaizduoja tikinčiąją, 
              bet tai tėra tik jos politika, siekiant privilioti žmones. Jos 
              gyvenimas rodo, kad ji elgiasi nepaisydama Dievo ir Bažnyčios įsakymų. 
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Kol 
              dar nesi prie urnos  
             Kiekvieną kartą, artėjant rinkimams, mane apima 
              bejėgis apmaudas ir viltis. Klausydamasis nuvalkiotų frazių, kurias 
              be jokio sąžinės graužimo ir savigarbos kartoja matyti ir nematyti 
              demagogai ir populistai, tyliai sakau Dievui ir sau: Viešpatie, 
              teisk juos savuoju teismu, nes jie tikrai žino ir supranta, ką daro. 
              Ir, jei būtų tavo tokia valia, siųsk jiems liežuvių stabligę, kad 
              niekados nebegalėtų lieti į patiklių, nuskurdintų, suvargusių žmonių 
              smegenis ištisų srautų begėdiško melo ir pažadų. 
               
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Įtartini 
              VRK manevrai  
             Visi gerai prisimename, jog po rinkimų per Panoramą 
              VRK pirmininkas. Z.Vaigauskas pranešė, kad iš 50 proc. rinkimų apylinkių 
              pirmauja V.Adamkus (27 proc.balsų), o antras  P.Auštrevičius (19 
              proc. balsų).  
             Vėliau per futbolo rungtynes, kai žaidė Portualija 
              ir Graikija, ėjo titrai, kad, gautais duomenimis, iš 71 proc. rinkimų 
              apylinkių pirmauja V.Adamkus (28 proc.), o antra  K.Prunskienė 
              su (21,5 proc.) ir trečias  P.Auštrevičius (19,5 
              proc.).  
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Erelio 
              maitvanagiai rengiasi 
              įvesti tvarką!  
             Antradienį, kai Kaziukas B. Marijampolės savivaldybės 
              salėje (pusę jos užpildė bobeliniai, paksininkai ir ledi šalininkai, 
              kitą pusę  smalsuoliai, tarp jų buvau ir aš) pristatė, jo žodžiais 
              tariant, pačią geriausią kandidatę į Prezidento postą, paksininkai 
              vanagai drumstė Lietuvos padangę. Jie, matyt, vykdė patobulinto 
              Laumžirgio plano užduotį! Juodoji rinkimų technologija įgavo neregėtą 
              mastą. 
             
           | 
         
         
          
             
           | 
         
         
          |  
             Liaudie, 
              tik tada  
              laimingai gyvensi,  
              kai maskoliai nevaldys  
            (K.Kalinausko pasakyti  
              paskutiniai žodžiai vedant į kartuves)  
              
             Pareiškimas  
             Prezidentas Valdas Adamkus ilgą laiką gyveno demokratinių 
              tradicijų šalyje bei dirbo JAV valstybės administracijos aukštose 
              pareigose ir sukaupė didžiulę, vertingą patirtį kuriant modernią 
              demokratinės valstybės sandarą ir diegiant humaniškos demokratijos 
              principus. Sovietinės imperijos griūtis, Lietuvos išsilaisvinimas 
              iš ilgalaikės okupacinės priespaudos, valstybės atkūrimas ir siekis 
              padėti tautai grąžino jį į gimtąją protėvių 
              šalį. 
           | 
         
       
      
     |