Atnaujintas 2004 birželio 25 d.
Nr.48
(1251)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Nekrikščionys apie krikščionybę

Kai ką sujaudino, papiktino ar nerimą sukėlė „Lietuvos aide“ (Nr. 44) išspausdintas J.Marcinkevičiaus (ne Justino) rašinys, garbingai pavadintas novele – ese, „Nebūties dvelksmas“. Nerimas ir skausmas apima tokį paskaičius, nes gal dar nepripratome prie piktžodžiavimų prieš krikščionybę. Nors jau esame senokai pratinami. Bet, panagrinėjus rašinėlį, išvados ne tokios jau pavojingos, o gal autorius pavojingesnių siekė.


Naikinkime pačias blogio šaknis

Balandžio 12 dieną Lietuvos radijo laidoje buvo analizuojama tema „Kaip užtikrinti kaimo žmonių saugumą?“ (lyg žmonės šiandien nesaugūs tik kaime).

Matome, kad 2004 metais padidėjo smurtas mokyklose. Prie mokyklų, turgeliuose viešai rūko nepilnamečiai vaikai, diskotekose šlaistosi išgėrę moksleiviai.

Kalbama, esą mokytojai bijo savo mokinių. Ir tylima. Nėra nei kaltų, nei už tai atsakingų.


Rankomis skėsčioti bus vėlu

Perskaičius (ar girdėjus) Lietuvos vyskupų kreipimąsi į visus geros valios Lietuvos piliečius artėjančių rinkimų proga, maloniai nuteikia jų susirūpinimas balsavimo rezultatais. Išdėstytos mintys nesukelia jokių abejonių, bet kai ką reikėtų papildyti.

Vyskupų kreipimąsi galėjo suprasti tik tie, kurie ir taip daugiau ar mažiau susivokia, kaip ir už ką balsuoti. Ką daryti tiems, kurie nebegali skaityti, kurie neskaito, kurie skaito ar klauso, bet nei to, nei ano nesupranta? Jiems reikia konkretumo.


Nuogo vyro statula

Kovo mėnesį Kauno miesto merui A.Garbaravičiui nusiunčiau tokio turinio laišką:

„Kaune, Laisvės al., priešais Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią yra pastatyta visiškai nuogo vyro statula. Yra žinoma, kad visiškai nuogam žmogui yra nepadoru rodytis viešoje vietoje. Todėl siūlau nuogo vyro statulą iškelti...“


Gėlė gėlei nelygu

Lietuvoje įprasta, kad į šermenis reikia eiti su gėlių puokštėmis, vainikais. O kodėl mes negalėtume mirusiojo pagerbti nuoširdžiomis maldomis, priimti už jo vėlę šv. Komuniją. Juk tai gražiausias jau išėjusiojo pagerbimas. Na, o gėlės tegul būna gyviesiems. Mirusiesiems nereikia gėlių, nereikia ir didžiausių paminklų, bet reikia nuoširdžių maldų. Taigi apkrauname mirusiojo karstą gėlių kalnais, po dienos kitos jos jau nebeteikia net gyviesiems jokio pasigėrėjimo, pavirsta tiesiog šiukšlių krūva. Ar neužtektų vieno kito gėlės žiedelio ir daugybės žvakių liepsnelių? Bet mirusiojo artimieji baiminasi, ką kaimynai ar draugai pagalvos. Ar ne geriau būtų už tas gėles šv. Mišias užsakyti? Juk eidami į šermenis mes einame pagerbti mirusiojo, aišku, pareiškiame užuojautą ir mirusiojo artimiesiems.


Neišduokime tėvynės

1991-ųjų sausį Lietuva, paaukojusi pačius mylimiausius savo vaikus, iškovojo nepriklausomybę. Tokia brangia gyvybės kaina pasiekusi laisvę, mūsų tauta pasirodė jos neverta, nes nesugebėjo jos branginti ir saugoti. Netgi Lietuvos himno (kuris buvo giedamas per radiją kiekvieną rytą iki tampant Seimo pirmininku A.Paulauskui) mažai kas pasigenda. Nesugebėjo įvertinti savo patriotų, tikrųjų vadų, kurie atvedė į trokštamą nepriklausomybę. Pastūmę į šalį gerbiamą prof. V.Landsbergį (kurio išminties ir diplomatinio talento jėga Rusija turėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir be kraujo praliejimo išvesti okupacinę armiją, kurio milžiniškų pastangų dėka mes atėjome į Europos Sąjungą ir į NATO), išsirinko vadais tuos, nuo kurių ką tik išsivadavome.


Nuomonių įvairovė

Šiandien dažnai girdime sakant: tas ir anas negerbia, nevertina, blogai atsiliepia apie vieną ar kitą instituciją ar kurio nors asmens poelgį. Nepagarba nėra geras dalykas. Dar blogiau, kai ji pereina į susipriešinimą, kerštą, šmeižtą ir kt. Padorūs žmonės supranta, kad negalima niekinti savo valstybės, Prezidento, Seimo, teismų. Tačiau pagarbą reikia nusipelnyti. Pagarbos asmeniui nesuteikia jokia institucija, kad ir kokia garbinga ji būtų. Taip pat negalima gerbti asmenų vien tik už tai, kad jie prižadėjo labai gerų dalykų, tiesiog rojų žemėje. Pagarba turi būti pelnoma ne pažadais, bet gerais darbais.


Kazimiera ar Kazimira?

Jei Lietuvos Respublikos Seimo narių tinklapyje ieškosite Kazimieros Prunskienės, nerasite. Ten yra Kazimira Prunskienė. Tokiu vardu ją vadina ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Tačiau spauda, radijas, televizija kažkodėl kandidatę į prezidentus vadina Kazimiera. Gal pati kandidatė nenori, kad jos nelietuviškas vardas keltų abejones dėl jos kilmės lietuviškumo?

Daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais. Juo labiau – žmones.

Algimantas Zolubas

Vilnius


Karo kirvis

Lietuva ir Lenkija 1993 metais sudarė sutartį: vardan taikos, vardan Europos Sąjungos užmiršti tarpusavio istorines skriaudas, tarp jų – Armijos krajovos (AK) ir Vietinės rinktinės (VR). Kam šiandien parūpo iškasti karo kirvį Vietinės rinktinės 60-ųjų metinių proga ir likus kelioms savaitėms iki Lietuvos įstojimo į ES? Kokios AK jėgos kreipėsi į Lietuvos istoriką ir šis vienašališkai priėmė iššūkį – pasmerkė 20-30 tūkst. Lietuvos jaunuolių ir VR generolą P.Plechavičių? Ar tai žino Lenkijos vadovai? Jeigu žino, tai tegul sustabdo šį įžūlų melą ir atsiprašo. Tuo labiau tegul atsiprašo lietuvių tautos vadinamasis istorikas Alvydas Nikžentaitis. Sveiku protu nesuvokiama, kaip rimtas istorikas negalėjo nežinoti, jog AK padarė žymiai daugiau nusikaltimų. Bernardinų bažnyčioje 1995 metais rasti archyviniai dokumentai dėl Lietuvos okupacijos pasisako prieš Lietuvos vientisumą.


Klausytojų nuomonė nesvarbi

Išklausiusi balandžio 19 dieną Lietuvos radijo laidą „Tarp Rytų ir Vakarų“, panorau išsakyti ir savo nuomonę.

Dar nuo 1991-1992 metų beveik visose valdžios struktūrose išliko buvusios sovietinės nomenklatūros atstovų. Išliko toji pati LDDP piramidė. Nuo 1992 metų jų piramidę sudaro Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas. Viską penkiolika metų jau valdo Algirdo Brazausko klanas. Tai šiandien aiškiai matome, dėl to išgyvename.

Per šią savo kadenciją šioji piramidė galutinai įsikerojo visur: Seime, Vyriausybėje, apskrityse, savivaldybėse, kaimo seniūnijose.


Rinkimai įvyko, rinkimai dar bus

Ar rinkimų rezultatai teisingi? Ar rinkėjas gali būti tikras, kad jo paduotas biuletenis bus įtrauktas į rinkimų rezultatus? Ar jis vertinamas kaip rinkėjas? Gal jis tik įsivaizduoja, kad jo balsas sprendžia valstybės valdymo reikalus? Ar rinkėjas, balsavęs tiksliai pagal Rinkimų įstatymą, gali būti tikras, kad jam pavyko pareikšti savo valią kurios nors partijos ar jos nario (kandidato) atžvilgiu? Ar Z.Vaigauskas teisus, teigdamas, kad Rinkimų įstatymų pažeidimų nebuvo? O gal jis per ilgai vadovauja rinkimams?


Kodėl taip elgiamasi?

Girdėjau pasakojimą, kad elito žmonės po medžioklės saliutuoja šūkiu: „Už Lietuvą be Landsbergio!“ Kodėl V.Landsbergis niekinamas, diegiama neapykanta jam? Ką bloga jis padarė Lietuvai? Gal kad 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Lietuvos nepriklausomybę? Matyt, dėl to sergantiesiems sovietine nostalgija V.Landsbergis ir net Tėvynės sąjunga kliūva. Berods L.Andrikienė Kaune partrenkė mašina vyrą, kuris mirė. Kiek buvo triukšmo, kaltinimų!.. Bet kai J.Olekas užmušė du tremtinius, o K.Prunskienė – vieną žmogų, visiška tyla. Jie nekalti. Dar vienas Seimo narys, berods demokratas, suvažinėjo žmogų. Triukšmo nebuvo.


Keisti samprotavimai ir baimė

Matyt, pagal kažkieno užsakymą Lietuvoje keliama keista panika. Ją kursto ne tiek paprasti žmonės, galintys ir nesuprasti dabartinės politinės padėties ir norėti nedirbdami, nesistengdami gyventi kaip „amerikonai“, ilgėtis „gerų prie ruso laikų“, o daugiau kai kurie žurnalistai, valdininkai, nepriklausomoje Lietuvoje nematantys nieko gera, tik blogybes. Jas, man rodos, daro nemylintys savo tėvynės, nepriklausomos Lietuvos, todėl blogybių, priešų džiaugsmui, dar yra. Jie teigia, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, bus blogiau, nes brangs bananai, sauskelnės, gal ir dar kas.


Gyvensime be Kaziuko...

Taip nusprendė Lietuvos krikščionys demokratai. Ta mintis atėjo po pralaimėjimo rinkimuose į Europos Parlamentą. Gal dabar prie pavadinimo LKD jie pridės ir raidę P bei taps normalia partija? Tai parodys artimiausia ateitis. Aš manau: jei pasikeis LKD vadovybė, jei iš jos išeis „nepraktikuojantys“ katalikai, jei LKD bus pajėgūs pripažinti, kad LKDP susijungimas su KDS buvo klaida, reikalai turėtų taisytis.

Lietuvos krikščionys demokratai turėtų būti ne vieno asmens, o Lietuvos partija!

Antanas JAKŠYS,
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos narys

Marijampolė


„Šatrijos“ belaukiant

Pirmasis rinkimų ratas nenustebino rezultatais. Tik truputį nuščiuvo optimistai, traukę beprasmes melodingas daineles, prikando lūpą socialdemokratai. Viskas atsistojo į savo vietas. Ir net kandusis „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas tikru stebuklu vadintų galimą V.Adamkaus pergalę antrame rinkimų rate. Dabar visų akys nukrypo į pirmąją nepriklausomos Lietuvos Premjerę, kažkada skambiai pavadintą „Gintarine ledi“ ir savo kadenciją „baigusią“ 1991 metų sausį, prieš pat kruvinąją Sausio 13-ąją.


Greitai Lietuvoje neliks Lietuvos

Prof. V.Landsbergio ir kitų Lietuvos patriotų dėka Nepriklausomybę iškovojome. Bet dėl daugelio tautiečių abejingumo valdžios vairas vėl atiteko buvusiems komunistams. Kaip pavyzdį noriu paminėti Aleksandravičių, kuris iš bankrutavusios Kupiškio pieninės susikrovė turtus, pasistatė didžiulį dvarą, prichvatizavo daug žemių ir toliau lobsta. Ir dar daug tokių prichvatizuotojų, kurie, dabar tapę turtuoliais, anksčiau buvo aršūs komunistai, komjaunuoliai aktyvistai, kolūkių pirmininkai. Dirbdamas dorai retas kuris prasigyveno.


Pamiršta krašto garbė

Jeigu žinotų, kas vyksta šalyje, Lietuvos didžiavyriai kapuose apsiverstų. Santechnikas iš Rytų diktuoja sąlygas kandidatams į šalies Prezidento postą. Žmogus, palikęs savo vargstančią, bėdų apniktą tėvynę, atsibeldė į Lietuvą ieškodamas geresnio gyvenimo. Čia susikrovė milijonus ir pasijuto caru. Vietoj dėkingumo ir pagarbos tautai, lietuvius pradėjo laikyti nevykėliais ir kvailiais, nemokančiais valdyti savo šalies. Kandidatai į prezidentus kviečiami į jo nurodytą vietą (šiuo atveju, Raseinius) ir nurodytu laiku. Kuris atvykęs žemiau nusilenks, prisieks būti ištikimas - tam padės tapti valstybės vadovu. Ir kokios gali būti kalbos apie jo įkurtos partijos sprendimą, kada viską sprendžia pats. Be to, santechnikas įgijo caro manierų.


Ar reikalinga dar viena
prezidentinė apkalta?

Jos tikrai nereikia. Ar gali ji būti? Taip. Tai nulems dalis neišprususių politiniuose reikaluose rinkėjų tuo atveju, jei jie suteiks galimybę Prezidente tapti „gintarinei“ damai. Negalvoju, kad tos jėgos, kurios iškėlė R.Pakso „gerus“ darbelius, tylėtų. Apkalta neišvengiama. Ar to reikia Lietuvai? Tada nustebinsime ne tik Europą, bet ir pasaulį. Kuo geresnė Kazimira Prunskienė už R.Paksą? Šiandien žiniasklaida teigia: JAV sveikins bet kurį išrinktą Prezidentą (bus mandagi Lietuvai). Tačiau ar ji bus patenkinta šiuo Lietuvos piliečių pasirinkimu?! JAV ir R.Pakso nekeikė, bet juo nepasitikėjo ir nepritarė jo darbams – planui „Laumžirgis“.


Po ir prieš rinkimus

Prabėgo birželio 13-oji - Šv. Antano bei Devintinių šventė ir rinkimai, birželio 14-oji -Gedulo ir vilties diena, dar kita diena - Okupacijos ir genocido diena. Šventėme, gedėjome, minėjome.

Visas šventes ir minėjimus lydėjo rinkimų nuotaikos. Rinkome Prezidentą su nerimu, viltimi. Deja, po rinkimų dar didesnis nerimas liko lietuvių širdyse. Antrame rinkimų ture rungtyniaus prezidentas Valdas Adamkus ir gintarinė ledi – „Šatrija“ Danutė Kazimira Prunskienė, Seimo narė.


Privatūs kandidatės interesai

Įdomiai žmonės mąsto. Ypač rinkimų metu. Štai viena kultūringa moteris, išsilavinusi, uoli katalikė, paskaičiusi Lietuvos vyskupų laišką, nusprendė, kad pagal tas savybes, pagal kurias vyskupai tikinčiuosius ragina rinktis kandidatą į prezidentus, tinkamiausia yra K.Prunskienė. Ir niekaip nepavyko man jos perkalbėti. O vyskupai jai – tikrai didelis autoritetas. Kultūringoji, išsilavinusioji katalikė nesuprato, kad nors Prunskienė ir vaizduoja tikinčiąją, bet tai tėra tik jos „politika”, siekiant privilioti žmones. Jos gyvenimas rodo, kad ji elgiasi nepaisydama Dievo ir Bažnyčios įsakymų.


Kol dar nesi prie urnos

Kiekvieną kartą, artėjant rinkimams, mane apima bejėgis apmaudas ir viltis. Klausydamasis nuvalkiotų frazių, kurias be jokio sąžinės graužimo ir savigarbos kartoja matyti ir nematyti demagogai ir populistai, tyliai sakau Dievui ir sau: „Viešpatie, teisk juos savuoju teismu, nes jie tikrai žino ir supranta, ką daro. Ir, jei būtų tavo tokia valia, siųsk jiems liežuvių stabligę, kad niekados nebegalėtų lieti į patiklių, nuskurdintų, suvargusių žmonių smegenis ištisų srautų begėdiško melo ir pažadų“.


Įtartini VRK manevrai

Visi gerai prisimename, jog po rinkimų per „Panoramą“ VRK pirmininkas. Z.Vaigauskas pranešė, kad iš 50 proc. rinkimų apylinkių pirmauja V.Adamkus (27 proc.balsų), o antras – P.Auštrevičius (19 proc. balsų).

Vėliau per futbolo rungtynes, kai žaidė Portualija ir Graikija, ėjo titrai, kad, gautais duomenimis, iš 71 proc. rinkimų apylinkių pirmauja V.Adamkus (28 proc.), o antra – K.Prunskienė su (21,5 proc.) ir trečias – P.Auštrevičius (19,5 proc.).


„Erelio“ maitvanagiai rengiasi
įvesti „tvarką“!

Antradienį, kai Kaziukas B. Marijampolės savivaldybės salėje (pusę jos užpildė bobeliniai, paksininkai ir ledi šalininkai, kitą pusę – smalsuoliai, tarp jų buvau ir aš) pristatė, jo žodžiais tariant, pačią geriausią kandidatę į Prezidento postą, paksininkai vanagai drumstė Lietuvos padangę. Jie, matyt, vykdė patobulinto „Laumžirgio“ plano užduotį! Juodoji rinkimų technologija įgavo neregėtą mastą.


„Liaudie, tik tada
laimingai gyvensi,
kai maskoliai nevaldys“

(K.Kalinausko pasakyti
paskutiniai žodžiai vedant į kartuves)

 

Pareiškimas

Prezidentas Valdas Adamkus ilgą laiką gyveno demokratinių tradicijų šalyje bei dirbo JAV valstybės administracijos aukštose pareigose ir sukaupė didžiulę, vertingą patirtį kuriant modernią demokratinės valstybės sandarą ir diegiant humaniškos demokratijos principus. Sovietinės imperijos griūtis, Lietuvos išsilaisvinimas iš ilgalaikės okupacinės priespaudos, valstybės atkūrimas ir siekis padėti tautai grąžino jį į gimtąją protėvių šalį.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija