Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

ES Konstitucijoje
ignoruojama krikščionybė

Popiežius Jonas Paulius II pareiškė, kad Europos krikščioniškųjų šaknų pamiršti negalima, nusivylęs tuo, kad Europos Sąjunga savo naujojoje Konstitucijoje nepaminėjo krikščionybės

Vatikanas šeštadienį pareiškė nepasitenkinimą, kad Europos Sąjunga (ES) nesugebėjo savo Konstitucijoje paminėti krikščioniškųjų šaknų.

„Šventasis Sostas negali neišreikšti nepasitenkinimo dėl kai kurių vyriausybių priešinimosi atviram Europos krikščioniškųjų šaknų pripažinimui”, - sakė Vatikano atstovas spaudai Žoakinas Navaras Valsas kitą dieną po priimto susitarimo dėl istorinės ES Konstitucijos. „Tokiu būdu ignoruojami istoriniai faktai ir krikščioniškasis Europos gyventojų identitetas”, - sakė jis.

Lenkija, Italija, Lietuva ir kitos Romos katalikų šalys buvo už Europos krikščioniškojo paveldo paminėjimą Konstitucijoje, bet joms nepavyko įveikti opoziciją pasirinkusios Prancūzijos ir jos sąjungininkių.

Nedalijo pažadų

Rūta AVERKIENĖ

Prezidentas Valdas Adamkus su Rimos ir Jono Kondratavičių šeima

Varėnos krašte lankęsis prezidentas Valdas Adamkus nedalijo tuščių pažadų - jis domėjosi varėniškių rūpesčiais, ekologine žemdirbyste, rajone plėtojamais verslais ir buvo sužavėtas unikalia, dar nesuniokota gamta, dzūkų nuoširdumu bei vaišingumu.

Pasakos ir faktai

Gegužės 22 dieną per „Žinių radijo“ „Avilio“ programą Seimo narė Kazimiera Prunskienė, viena kandidačių į Lietuvos prezidentes, kalbėjo apie savo būsimą prezidentavimą ir atsakinėjo į klausimus. Atkreipiau dėmesį į keletą didelių atminties klaidų, nes anuomet mačiau tuos dalykus iš labai arti. Antai į klausimą, kaip ir kam premjerė K. Prunskienė 1990-aisiais skirstė paskyras „Žiguliams”, ji atsakė: „Vyriausybė gaudavo iš Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nurodymus, kam skirti „Žigulius“...“

Tiesa apie 1991-ųjų sausį

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos –
Atkuriamojo Seimo Prezidiumo narių paaiškinimas

1991 m. sausio 7 d. Lietuvoje susiklostė itin įtempta ir pavojinga padėtis. Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas maždaug tris-keturis kartus pakelti prekių, ypač maisto, kainas, nors jis buvo priimtas pažeidus Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. I-907, kad kainų pakėlimas negalimas nesutvarkius kompensacijų gyventojams. Latvijoje apie maisto produktų kainų pakėlimą nuo 1991 m. sausio 3 d. paskelbta jau 1990 m. gruodžio 17 d., iš anksto informuojant visuomenę apie žymias kompensacijas ir pašalpas. Estijoje kainos buvo pakeltos tik atskiroms prekėms ir nedaug 1990 m. spalio 15 d. ir vėl 1991 m. sausio 10 d. baldams ir daliai tekstilės gaminių, o ne maistui. Tuo tarpu Lietuvoje šis neparengtas ir nekompensuojamas kainų pakėlimas buvo ir neteisėtas (Aukščiausioji Taryba kitą dieną jį sustabdė), ir labai pavojingas, žinant apie SSRS pasirengimą ginkluotam smurtui.

Smūgis demokratijai ir valstybei

Jau prasidėjus balsavimui paštu, birželio 22 dienos pavakare Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai įsiveržė į pagrindinių Lietuvos politinių partijų – Liberalcentristų, Naujosios sąjungos (socialliberalų), Tėvynės sąjungos ir netgi valdančiosios Socialdemokratų partijos būstines. Agentai reikalavo šių partijų finansinių dokumentų. STT vadovas V.Junokas po šio visą Lietuvą sukrėtusio skandalo aiškino, jog tai nesusiję su Prezidento rinkimais, o tėra tiktai jau kelerius metus vykstančio politikų „skaidrumo“ tyrimo dalis. Nėra jokios abejonės, kad šis STT žingsnis buvo suplanuotas aukštose valdžios sferose, ne tik R.Pakso–K.Prunskienės štabuose (taip galvoja dauguma apžvalgininkų ir politikų), bet ir kur kas didesniuose kabinetuose. Daug klausimų kelia valdančiosios partijos vadovo ir premjero A.Brazausko bei partijos vadovybės pozicija.

Maloniai sutiko savo ganytoją

Vyskupas Rimantas Norvila pašventino koplytstulpį, pastatytą pirmajai Gižų bažnyčiai atminti

GIŽAI.Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila birželio 11 dieną, penktadienį, lankė Gižų parapiją. Jį lydėjo Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis ir parapijos klebonas kun. Remigijus Veprauskas. Pirmiausia jie susitiko su seniūnu Romu Kučiausku ir seniūnijos darbuotojais, susipažino su parapijos pastoracinės tarybos narių veikla, lankėsi pagrindinėje mokykloje, kurioje kaip tik buvo švenčiama mokslo metų pabaiga. Maloniai buvo priimti gižiečių Striuoginių šeimoje, keletą svarbių klausimų aptarė su kaimo bendruomenės atstovais. Iškelta mintis dėl galimybės remontuoti senosios klebonijos pastatą ir jį pritaikyti parapijos, bendruomenės ir seniūnijos reikmėms.

Procesijos miesto gatvėmis dalyvių neišgąsdino lietus

Kun. Jonas Cikana ir kun. Sigitas Matusevičius su procesijos dalyviais prie vieno iš altorėlių Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

ŠAKIAI. Birželio 13 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebono kun. Sigito Matusevičiaus ir kunigo vikaro kun. Jono Cikanos kvietimu, po Sumos šv.Mišių surengta eucharistinė procesija Šakių miesto gatvėmis. Procesijos tikslas – pašlovinti Kristų Jo Švenčiausiojo Kūno ir Kraujo šventės (Devintinių) proga.

Iškilminga procesija, kurios priekyje buvo nešama Kryžius ir monstrancija su Švenčiausiuoju Sakramentu, pasipuošusi vėliavomis ėjo Bažnyčios, Vytauto, V.Kudirkos ir Nepriklausomybės gatvėmis. Kristų šlovinančias giesmes bažnyčios choristai ir visi procesijos dalyviai giedojo keturiuose sustojimuose prie altorėlių, kurie buvo įrengti prie Šakių seniūnijos pastato, Eurovaistinės, Hansabanko ir Parapijos namų. Gražiai altorėlį papuošė ir procesiją sutiko seniūnijos darbuotojai, susirinkę visi į būrį kartu su seniūnu Alfonsu Jaku ir jo žmona.

Pažymėtas sidabrinis
kunigystės jubiliejus

Po iškilmingų Sidabriniam kunigystės jubiliejui skirtų šv. Mišių. Iš kairės: Vilkaviškio katedros klebonas dekanas prel. Vytautas Gustaitis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas, diakonas Kęstutis Timofejevas

Gargždai. Gegužės pabaiga Gargždų parapijai buvo tikrai įspūdinga: gegužės 27 dieną parapijoje buvo švenčiamas klebono kanauninko, Gargždų miesto garbės piliečio Jono Paulausko 25-erių metų kunigystės jubiliejus. Gegužės 30-ąją diakono šventimai Telšių Katedroje buvo suteikti Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją baigusiam Gargždų ateitininkų kuopos nariui magistrui Andriui Vaitkevičiui.

Gimęs 1950 m. lapkričio 10 d. tremtyje, būdamas Papilės parapijos klebonu, atšventęs penkerių metų kunigystės sukaktį, kunigas Jonas Paulauskas 1988-ųjų birželį buvo paskirtas Gargždų parapijos klebonu. Čia jis, būdamas 38 metų amžiaus, tapo 33-iuoju Gargždų parapijos istorijoje klebonu ir penktosios Gargždų bažnyčios statytoju.

Laikas žaizdas užgydo

Birutė NENĖNIENĖ

Savuose namuose, prie žydinčių darželio gėlių, sustoja trys kartos: Janė Regina, Sibire gimusi Dalia, tėtis Algimantas, vaikaičiai Aurimas ir Irmantas Autorės nuotrauka

„Kada jums buvo sunkiausia?“ – užklausiau Slabaduose (Vilkaviškio r.) gyvenančių Algimanto ir Janės Reginos Girdauskų, kai jie pasakojo apie savo, kaip tremtinių, patirtą pažeminimų ir sunkumų dalią. Beje, tokią panašią į dešimčių tūkstančių kitų tremtinių.

Pasirodo, kai grįžo iš Sibiro, 1960-ųjų pavasarį, gyventi nebuvo kur, darbo taip pat nėra. Valdžia atmatavo 15 arų žemės, kurioje niekas neaugo. Jaunai moteriai į sijoną kabinosi trimetė dukra Dalytė, vos ropojantis Vytukas, o po krūtine spurdėjo spalį į pasaulį ateisiantis Algiukas. Tačiau iki rudens dar toli, ir niekas jokių nuolaidų netaikė - reikėjo nukaupti runkelių normas, sodinti kopūstų daigus ir kt.

Visuotinės veidmainystės šventė

Petras KATINAS

Kas skaitė Nobelio literatūros premijos laureato Aleksandro Solženicyno kelių tomų veikalą „Gulago salynas“ („Archipelag Gulag“), gerai įsidėmėjo ne tik sovietinių čekistų (NKVD, GRU, KGB) žiaurumus. Ten atskleistas vienas labai įdomus faktas. Pagal Stalino ir Berijos instrukcijas visus lageriuose laikomus žmogžudžius, banditus, prievartautojus, vagis, žodžiu, visus kriminalinius nusikaltėlius buvo liepta laikyti „socialiai artimais“ („socialno blizkije“), o visi politiniai kaliniai, netgi nuteistieji mažiausiai dešimčiai metų kolchozninkai už kelių kviečių varpų, kokios bulvės ar žirnių saujos suvalgymą ginantis nuo bado buvo vertinami kaip socialiai pavojingi („socialno opasnyje“). Todėl sovietinių koncentracinių stovyklų-lagerių administracija – nuo vyriausių iki paprastų prižiūrėtojų – savo padėjėjais ir apskritai į visas šiltas vietas lageriuose: virtuvės darbuotojais, duonos raikytojais ir dalytojais, netgi katorginių darbų skirstytojais – skirdavo aršiausius galvažudžius ir kitokius kriminalinius nusikaltėlius.

Kviečiame į 48-ąjį tarptautinį eucharistinį kongresą

Spalio 10–17 dienomis Gvadalacharos mieste Meksikoje vyks 48-asis tarptautinis eucharistinis kongresas. Jo šūkis: „Eucharistija – naujojo tūkstantmečio šviesa ir gyvybė“. Pasirengimui ir pačiam kongresui gaires duoda praėjusiais metais išleista popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika apie Eucharistijos santykį su Bažnyčia.

Eucharistinio kongreso metu bus organizuojami įvairūs renginiai, kuriuos galima suskirstyti į keturias grupes: 1) apmąstymas ir studijos; 2) Eucharistijos šventimas; 3) adoracija; 4) kultūriniai renginiai. Bažnyčios visuotinumą atspindės Kongrese vartojamos įvairios kalbos. Be ispanų, kuria kalbės dauguma dalyvių, bus vertimai į anglų, prancūzų, portugalų, italų, vokiečių ir korėjiečių kalbas.