|
Dėl Kazimiros Prunskienės
valstybinio nepatikimumo
Lietuvos piliečių memorandumas
Kazimiros Prunskienės, buvusios Premjerės ir įvairių partijų steigėjos, politinė karjera itin gausi dviprasmybių. Svarbu pažymėti dalykus, kurie galėjo tapti lemtingi Lietuvos nepriklausomybei.
1. 1990 metų gegužę lankydamasi Vašingtone K.Prunskienė savavališkai pasiūlė JAV administracijai atidėti Lietuvos nepriklausomybę dvejiems metams (žr. M. R. Beschloss, S. Talbott. At the Highest Levels, 1993, p. 207).
2. Šiuo tikslu ir po privataus susitarimo su M.Gorbačiovu Premjerė paskelbė Vyriausybės vardu nutarimą apie Nepriklausomybės Akto vykdomųjų pasekmių moratoriumą neribotam laikui, tuo sukeldama politinę sumaištį ir silpnindama Lietuvos poziciją derybose su Kremliumi. Aukščiausioji Taryba pasipriešino ir vėliau priėmė nepavojingą pareiškimą.
3. Artėjant sovietų agresijai 1991 metų sausį, K. Prunskienė inicijavo, pažeisdama ką tik priimtą Aukščiausiosios Tarybos aktą, neteisėtą provokacinį Vyriausybės nutarimą keliskart pakelti, be jokių realių kompensacijų, maisto ir kitų prekių kainas gyventojams. To laukė agresorių ir perversmininkų štabai, ir žinojimas apie jų smurtinius pasirengimus nesustabdė K. Prunskienės nuo šio priešui pagelbstinčio žingsnio.
4. Agresijos ir žudynių naktį, sausio 13-ąją, K. Prunskienė, jau nebebūdama Premjerė, atvyko į Vyriausybę ir siūlėsi, kad pati Vyriausybė ją neteisėtai paskelbtų savo vadove, be to, aiškino apie būsimą SSKP/LKP perversmininkų valdžią, su kuria teksią bendradarbiauti.
Pavykus jos planui pasiskelbti Premjere be Aukščiausiosios Tarybos sprendimo, būtų buvusi sukelta visiška valdžios struktūrų sumaištis itin pavojingą Lietuvos nepriklausomybei valandą, užtat labai naudinga priešiškai propagandai.
5. 1991 metų pavasarį K.Prunskienė toliau palaikė ryšius su KGB agentu A.Klimaičiu, svarstė galimybes kaip jai pasitarnavus SSRS valdžiai sureguliuojant Lietuvos problemą SSRS sąlygomis. Jos svarstomas planas buvo Lietuva SSR Sąjungos sudėty, valdžią po prezidentinio valdymo perdavus K. Prunskienės grupuotei, arba jos Vyriausybės sutartis su SSRS, patenkinanti SSRS. Apie tai rašoma vietinio KGB vado S.Caplino pranešime Maskvai po 1991 m. vasario 20 d. (žr. Iš naujausios Lietuvos istorijos (Dokumentų rinkinys), K. 1995, p. 41).
6. Žinodama, kad Lietuvos Respublikos slaptosios tarnybos seka KGB agentą A. Klimaitį, K. Prunskienė 1991-ųjų pavasarį perspėjo jį saugotis (todėl sutarta susitikinėti Minske. (Žr. Iš naujausios Lietuvos istorijos, p. 83). Pastebėtina, kad toks pats sekamojo perspėjimas neseniai inkriminuotas nušalintajam prezidentui R. Paksui.
Vien dėl šių nepaneigiamų faktų siūlome K. Prunskienei, negalinčiai turėti jokio politinio pasitikėjimo, toliau nesiveržti į Prezidentės postą. To reikalauja Lietuvos garbė ir Sausio 13-osios kankinių kraujas.
Kviečiame visas organizacijas ir sąmoningus Lietuvos piliečius
paremti šią nuostatą.
1991 m. sausio 13-ąją žuvusiųjų šeimos:
Stasė Asanavičienė, Vincė ir Antanas Gerbutavičiai, Vanda ir
Rimantas Juknevičiai, Vitalija ir Juozas Krivickai, Antanas Lukša,
partizanas, J.Lukšos-Daumanto brolis,
sesuo Nijolė Sadūnaitė, Juozas Karvelis, Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signataras, Antanas Tyla, habilituotas
istorijos mokslų daktaras, profesorius, Arvydas
Anušauskas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, Zita
Šličytė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo
Seimo narė, socialinių mokslų daktarė, teisininkė, Romas Pakalnis,
gamtos mokslų daktaras
Vilnius
2004 m. birželio 15 d.
1991 m. sausio 13-ąją žuvusio Dariaus Gerbutavičiaus
ir Loretos Asanavičiūtės tėvai kategoriškai neigia bulvarinėje spaudoje
pasirodžiusias iškreiptas žinias, esą jie atsiribojo nuo šią savaitę
išplatinto grupės disidentų bei akademinės bendruomenės atstovų
memorandumo, kuriame kandidatė į Prezidento postą Kazimira Prunskienė
yra vertinama kaip valstybiškai nepatikima. Bulvarinėje spaudoje
buvo išspausdinta publikacija, esą memorandumą pasirašiusieji Sausio
13-ąją žuvusiųjų tėvai jaučiasi suklaidinti ir atsiriboja nuo minėto
memorandumo. Apgailestaujame, kad bulvarinis dienraštis provokacijomis
ir klaidinančiais klausimais iškreipė mūsų poziciją, kuri aiškiai
išdėstyta birželio 15 dienos memorandume Dėl Kazimiros Prunskienės
valstybinio nepatikimumo. Pritariame šiam memorandumui ir smerkiame
antivalstybiškai bei provokatoriškai veikiantį bulvarinį dienraštį,
- pareiškime rašo Vincė Gerbutavičienė. Loretos Asanavičiūtės mama
Stasė Asanavičienė patvirtino, jog pritaria memorandumui.
Pati kandidatė K. Prunskienė memorandume išdėstytus
teiginius vadino grupelės žmonių melu ir šmeižtu. Niekada ir
niekur neišdaviau savo valstybės, jos interesų. Tomis sudėtingomis
aplinkybėmis, kurios supo Lietuvą po Nepriklausomybės paskelbimo,
dariau viską, ką leido mano profesinis pasiruošimas bei žinios,
ką liepė mano širdis, ir niekada neatsižadėsiu to laikotarpio, kad
ir kaip būčiau šmeižiama, - pažymima K. Prunskienės atsakyme.
© 2004 "XXI amžius"
|