Atnaujintas 2004 birželio 25 d.
Nr.48
(1251)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Rankomis skėsčioti bus vėlu

Perskaičius (ar girdėjus) Lietuvos vyskupų kreipimąsi į visus geros valios Lietuvos piliečius artėjančių rinkimų proga, maloniai nuteikia jų susirūpinimas balsavimo rezultatais. Išdėstytos mintys nesukelia jokių abejonių, bet kai ką reikėtų papildyti.

Vyskupų kreipimąsi galėjo suprasti tik tie, kurie ir taip daugiau ar mažiau susivokia, kaip ir už ką balsuoti. Ką daryti tiems, kurie nebegali skaityti, kurie neskaito, kurie skaito ar klauso, bet nei to, nei ano nesupranta? Jiems reikia konkretumo.

Apie Jus, gerbiami dvasininkai. Jūs tokie pat kaip kiekvienas iš mūsų. Jus gimdo skausmuose tokios pat motinos. Maitinatės ta pačia duona. Kvėpuojate tuo pačiu, pievų gėlėmis kvepiančiu, oru. Geriate tą patį iš Lietuvos žemės gelmių trykštantį krištolinį vandenį. Paklūstate tiems patiems valstybės įstatymams. Ergo – esate tokie pat, su tomis pat teisėmis kaip visi piliečiai, tik pasirinkę kitokį gyvenimo būdą. Dirbate pasirinktą darbą kaip ir kiekvienas parengtas specialistas. Ačiū Jums!

Valdžios atstovai, kažkada klaidžioję sovietinių partinių mokyklų koridoriuose, jas baigę ar ne, apsišaukę turį aukštojo išsilavinimo diplomą, rėkauja Seime ir už jo ribų kaip savame kieme apie viską, kas priklysta į partinę sovietinę smegeninę, piršdami piliečiams abejotinos vertės „dorybes“. Jiems neįtinkančius išstumia už įstatymo ribų. Tame juodajame sąraše esate ir Jūs, gerbiami vyskupai, su savo pagalbininkais. Taip ir norisi paklausti: kur žodžio laisvė? Kur asmens laisvė? Ar iš viso esame laisvi? Jau seniai Lietuvoje trenkia autokratija. Jūs turite savo auditoriją. Tikintieji renkasi pas Jus. Jūs privalote atvirai ir garsiai pareikšti parapijiečiams savo nuomonę, kaip ir tie, kurie pešasi dėl garbingų ir pelningų postų.

Paradoksas. Karo metais buvo toks posakis: „Vy vperiod, my za vami, vas ubjut, no i čiort s vami“ („Jūs pirmyn, mes – paskui, jus užmuš, ir velniai nematė“). Taip žmonės kalbėjo po anų rinkimų. Kalbės vėl – po šitų. Nesislėpkite už rinkėjų. Nepalikite kaimenės be ganytojų. Kovokime su vidaus priešais kartu. Tėvynė pavojuje! Pasisakykite taip atvirai ir drąsiai, kaip pasisakėte prezidento Rolando Pakso adresu.

Prieš akis – dar dveji rinkimai. Melskimės ir dirbkime.

Post factum rankomis skėsčioti ir aimanuoti bus vėlu.

Vytautas MARKUVĖNAS

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija