|
Karo kirvis
Lietuva ir Lenkija 1993 metais sudarė sutartį: vardan taikos, vardan Europos Sąjungos užmiršti tarpusavio istorines skriaudas, tarp jų Armijos krajovos (AK) ir Vietinės rinktinės (VR). Kam šiandien parūpo iškasti karo kirvį Vietinės rinktinės 60-ųjų metinių proga ir likus kelioms savaitėms iki Lietuvos įstojimo į ES? Kokios AK jėgos kreipėsi į Lietuvos istoriką ir šis vienašališkai priėmė iššūkį pasmerkė 20-30 tūkst. Lietuvos jaunuolių ir VR generolą P.Plechavičių? Ar tai žino Lenkijos vadovai? Jeigu žino, tai tegul sustabdo šį įžūlų melą ir atsiprašo. Tuo labiau tegul atsiprašo lietuvių tautos vadinamasis istorikas Alvydas Nikžentaitis. Sveiku protu nesuvokiama, kaip rimtas istorikas negalėjo nežinoti, jog AK padarė žymiai daugiau nusikaltimų. Bernardinų bažnyčioje 1995 metais rasti archyviniai dokumentai dėl Lietuvos okupacijos pasisako prieš Lietuvos vientisumą. A.Nikžentaičiui pagailo gen. P.Plechavičiaus apdovanojimo po mirties, be to, VR karius jis įžeidžiamai pavadino savo rankas susitepusių nekaltų žmonių krauju
Mes gerai žinome: kas stengiasi iškasti karo kirvį, bet niekaip negalime suprasti, kad tokių renegatų atsiranda ir tarp savųjų. O gal prof. A.Nikžentaitis siekė ir laukė, kad būtų apdovanotas išdavikas ir kolaborantas gen. V.Vitkauskas, kurį 1926 metais atleido P.Plechavičius? Istorikas neprieštaravo, kai 2003 metais Mokslų akademijoje buvo minimas LKP sekretoriaus Antano Sniečkaus šimtmetis.
Generolą P.Plechavičių seniai reikėjo apdovanoti, nes 1944 metais, vadovaudamas VR, ištaisė Lietuvos klaidą ir gėdą, 1940 metais nesipriešinus sovietų okupacijai.
Alfonsas GUDAS
Panevėžys
© 2004 "XXI amžius"
|