|
Keisti samprotavimai ir baimė
Matyt, pagal kažkieno užsakymą Lietuvoje keliama keista panika. Ją kursto ne tiek paprasti žmonės, galintys ir nesuprasti dabartinės politinės padėties ir norėti nedirbdami, nesistengdami gyventi kaip amerikonai, ilgėtis gerų prie ruso laikų, o daugiau kai kurie žurnalistai, valdininkai, nepriklausomoje Lietuvoje nematantys nieko gera, tik blogybes. Jas, man rodos, daro nemylintys savo tėvynės, nepriklausomos Lietuvos, todėl blogybių, priešų džiaugsmui, dar yra. Jie teigia, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, bus blogiau, nes brangs bananai, sauskelnės, gal ir dar kas. Todėl, Lietuvai įstojus į ES, tyčia pabrangino prekes, kad ES Lietuvai atrodytų esanti nereikalinga, jie kursto chaosą, anarchiją, blogina gyvenimą, kelia siaubą, kaip reikės be viso to gyventi, kaip gyvensime? Ar daug valgėme bananų sovietmečiu, ar žinojome ką apie sauskelnes? Kaip greitai žmogus prie geresnio gyvenimo pripranta ir užmiršta, kas buvo. Prisimenu, sovietmečiu valgėme forminę aplūžusią duoną, ir buvo gerai. Bijojai pasakyti, jog sovietiniame rojuje sunku gyventi. Būtum atsidūręs Sibire. Dabar visokios duonos iki valiai, ji įpakuota į plėvelę, šviežia, skani, švari. Visko yra ir kažkas, neturintis pinigų, vis išperka. Baiminamasi, kad žmonės perka cukrų, druską, kruopas ir kaupia jų atsargas. Manau, ta baimė ir atsargų kaupimas atėję iš sovietmečio. Sovietmečiu dėl įvairiausių kalbų išpirkdavo cukrų, druską, muilą, žibalą, o kai jų nelikdavo, šluote šlavė grandines,pasagvines viską. Gal kas iš valdžios ar prekybininkų paleisdavo tas kalbas, kad vargšai kolūkiečiai viską išpirktų,o valdžia, prekeiviai turėtų naudos. Niekas į tai nekreipė dėmesio, nesiskundė rajono CK pirmajam . Bijojo. O dabar jei kas nors tuoj šmeižia Lietuvą
R.Pavilonis žada apskųsti Lietuvos Konstitucinį Teismą, kad R.Paksui neleidžia balotiruotis į prezidentus, ir teigia, kad tegul pasaulis pamato, kokia Lietuva korumpuota, nedemokratiška
O kas ją tokią daro? Ar ne tie, kuriems nepriklausoma Lietuva nepatinka, kurie ilgisi sovietizmo, kad kolūkiečiai valgytų forminę duoną, o patys pirtelėse lėbautų, visko turėtų, net teisę įsakinėti, duoti ar atimti, todėl ją niekina, šmeižia, kad jos, Lietuvos, ne tik priešai nekęstų, bet ir patys lietuviai gėdytųsi esą lietuviai ir nenorėtų jais būti? Man dėl to skaudu, bet, kaip seniau sakydavo, šventos dvasios šėtonui neįpūsi, kad jis kitaip suprastų, jaustų, matytų ir mylėtų gėrį bei grožį.
Sutinku, yra Lietuvoje sunkumų, bet kur jų nėra. Tačiau negirdėjau, kad kitos tautos savo tėvynę taip niekintų, kaip daro kai kurie mūsiškiai. Matyt, Homeras buvo teisus sakydamas, jog tauta, praradusi laisvę, praranda dorą, tiesą, gėrio supratimą. O Lietuva 50 metų buvo sovietinėje nelaisvėje. Todėl kai kas, nepatenkinti nepriklausomybe, serga sovietizmo nostalgija. Negi lietuviams reikia, kad Lietuvai vėl iškiltų pavojus išnykti, kad tuomet ją vėl gintum, mylėtum, kaip buvo sovietmečio okupacijos metais? Tuomet daugiau už ją kovojome, drąsiau gynėme nuo surusėjimo. Žinoma, ne visi. Šiandien dirbkime, mylėkime, gerbkime Lietuvą, ir viskas bus gerai gyvensime laisvi, turtingi, gražiai, gerai, vieningai. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Juk Lietuva tai mes, o mes tai Lietuva. Kokie būsime mes, tokia bus ir mūsų tėvynė Lietuva. Tai gyvenimo aksioma.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2004 "XXI amžius"
|