Šatrijos belaukiant
Pirmasis rinkimų ratas nenustebino rezultatais. Tik truputį nuščiuvo optimistai, traukę beprasmes melodingas daineles, prikando lūpą socialdemokratai. Viskas atsistojo į savo vietas. Ir net kandusis Lietuvos ryto apžvalgininkas tikru stebuklu vadintų galimą V.Adamkaus pergalę antrame rinkimų rate. Dabar visų akys nukrypo į pirmąją nepriklausomos Lietuvos Premjerę, kažkada skambiai pavadintą Gintarine ledi ir savo kadenciją baigusią 1991 metų sausį, prieš pat kruvinąją Sausio 13-ąją.
Pirmasis Prezidento rinkimų ratas pademonstravo, kad balsavimo rezultatus gali nulemti ne galinga ar įtaigi reklama, o nedidelė, tačiau drausminga rinkėjų grupė. Juk K.Prunskienė dar prieš porą savaičių buvo populiarumo lentelių apačioje, šalia Č.Juršėno. Tačiau pakako nušalintojo Prezidento paramos žodžio, ir jos paremti sugužėjo visas geležinio lakūno elektoratas. Simboliška tai, kad pusantro milijono litų išleidęs reklamai P.Auštrevičius liko lyg musę kandęs, o pati antrosios vietos laimėtoja deklaravo išleidusi reklamai žymiai mažesnę pinigų sumą!
Antrasis balsavimo ratas nieko gero nežada V.Adamkui. Labai tikėtina, kad gali pasikartoti pusantrų metų senumo istorija, kai visų kitų pretendentų balsai teko V.Adamkaus oponentui. Tada juo buvo R.Paksas, dabar tai Paksas su sijonu.
Istorija apsuko ratą. Kaip toje pasakoje apie auksinę žuvelę, - vėl rizikuojame likti prie suskilusios geldos. Žinoma, K.Prunskienė žymiai subtilesnė už savo rėmėją, bet kam tada reikėjo skelbti apkaltą, jei į Prezidento postą pasiryžusi įšokti R.Pakso dublerė? Čia net galime pacituoti laikinąjį Prezidentą, kuris pasakė, kad antrajame rinkimų rate balsavimas bus vertybinis. Šitą esminį dalyką suvokė net KGB karininko sūnus. Bet ar tai suvoks mūsų rinkėjai?
Iš tiesų mūsų rinkėjų neperkalbės jokie įtikinėtojai. Todėl didelio rinkėjų prielankumo V.Adamkui tikrai neverta tikėtis. Vargu ar jam teks netgi visi P.Auštrevičiaus rėmėjų balsai, juk dalis jų buvo Darbo partijos simpatikai. O šios partijos vadovas V.Uspaskich elgėsi tikrai suktai ir negarbingai, žadėdamas savo paramą, nors jo partiečių dauguma labiau myli K.Prunskienę. Gal naujojo oligarcho vienintelis noras ir tebuvo, kad V.Adamkus nusižeminęs jo paprašytų paramos. Jei tai tiesa, ši azijietiška politinio žaidimo vingrybė pavyko puikiai. Juk kiekvienas bent kiek mąstantis žmogus prisimena, kad profesorė K.Prunskienė su garsiuoju V.Agurkichu, tai yra aktoriumi R.Vilkaičiu, buvo antrojo V.Uspaskich vaiko krikštatėviai. Gintarinė ledi netgi dalyvavo J.Borisovo sūnaus vestuvėse. Ar to nežinojo V.Adamkus? Kodėl jis nusižemino? Iš nevilties?
Čia garbingiau pasielgė netgi socialdemokratai, kurių ruporas Č.Juršėnas be didesnių užuolankų paskelbė, kad jam ir jo partijos ideologijai artimesnė yra ekonomikos profesorė. Ir problema čia netgi ne dėl visiems žinomų K.Prunskienės simpatijų socialdemokratams. Paprasčiausiai patyręs šachmatininkas Č.Juršėnas žiūri porą ėjimų į priekį. Artėja ruduo ir Seimo rinkimai...
Kalbant sausa matematikos kalba, V.Adamkui negalima pridėti net ir socialliberalų kandidatės balsų. Nors partijos lyderis A.Paulauskas šneka vis protingiau, tačiau mes žinome, kokie nereikšmingi kartais būna partijų vadovų paraginimai savo rinkėjams!
Susidarė paradoksali situacija, kai beveik visi, kas bando numatyti galutinę rinkimų prognozę, regi K.Prunskienės sėkmę. Vieningi ir kairieji, ir dešinieji spėliotojai. Vieni jau girdi pergalės fanfaras, kiti iš desperacijos nuleido rankas. Pati profesorė kukliai pasisakė, kad jai užtektų ir 51 proc. balsų, nors ji pati sau prognozuoja 55-57 proc. Stebėtinas kuklumas!
Birželio 27 dieną balsavimas tikrai bus vertybinis. Tik neverta tikėtis, kad mūsų žmonės spręs protu. Turime karčią patirtį, kai didelė dalis rinkėjų balsuoja iš pykčio, kerštaudami. Dabar dauguma dega buka neapykanta nusenusiam amerikonui, pamiršdami, kad jų pasirinkimas tėra įtartinos reputacijos sovietinės ekonomikos specialistė, kurios nemažai verslo ir biografijos gijų veda į Rytus ir nutrūksta neaprėpiamose Rusijos platybėse. Nors kandidatė ir vadinama skambiu gintarinės ledi vardu, aš kažkodėl iš jos vadovavimo laikotarpio labiausiai įsiminiau astronomiškai pernakt paaugusias kainas ir tą pačią pavakarę Seimą šturmuojančių jedinstveninkų sužvėrėjusius veidus. Tuoj po to, po kelių dienų, TV bokšto link pajudėjo sovietiniai tankai... Sakoma, tai tarpusavyje nesusiję? Kas žino?
Skaudžiausia ta aplinkybė, kad, sudėjus V.Adamkaus ir P.Auštrevičiaus rezultatus, gauname beveik 50 proc. Regis, centro dešiniųjų kandidatas turėjo puikią galimybę nugalėti vienu ratu. Bet iš kur gauti tokį vieną asmenį, patyrusį ir autoritetingą, kaip V.Adamkus ir tokį jauną bei energingą kaip P.Auštrevičius? Kur toks visapusiškai tinkamas kandidatas, kodėl per keturiolika nepriklausomybės metų nepavyksta tokių išauginti? Kodėl į rinkimus mesti simpatiški valdininkai (P.Auštrevičius, V.Blinkevičūtė) ar seni ideologiniai darbuotojai (Č.Juršėnas)?
Yra apie ką pagalvoti visoms tradicinėms partijoms. Nesaldu socialliberalams ir liberalcentristams. Skubiai reikia ieškoti naujo lyderio socialdemokratams. Iš gėdos turėtų kaisti konservatorių vadų ausys (pamenate, kaip buvo tvirtinama į antrąjį ratą išeis du dešinieji kandidatai).
Ramus tik agurkinis caras Viktoras. Jis dabar visagalis, besimatuojąs Premjero eilutę. Sukandęs dantis tikisi revanšo ir R.Paksas, apleidęs net gimtąją partiją ir renkąs naują judėjimą. Kas jį parems? Koks V.Šustauskas ar J.Veselka? O gal K.Bobelis?
Horizonte jau švytruoja rausvokos šatrijinės pergalės vėliavos. Naująją ES ir NATO narę simbolizuos naujai išrinktas Prezidentas (-ė). Iš užsienio Lietuva atrodys beviltiškai kvailai. Bet gal taip jau ir buvo suplanuota laumžirginių planuotojų?
Tiesa, dar yra bebalsė, abejingoji Lietuva. Šiandien ją sudaro jau daugiau nei pusė rinkėjų. Kas sugebėtų išjudinti šią žmonių masę? Ir kas žino, kaip ji balsuotų?
Antanas UOSIS
Vilnius
© 2004 "XXI amžius"
|