|
Po ir prieš rinkimus
Prabėgo birželio 13-oji - Šv. Antano bei Devintinių šventė ir rinkimai, birželio 14-oji -Gedulo ir vilties diena, dar kita diena - Okupacijos ir genocido diena. Šventėme, gedėjome, minėjome.
Visas šventes ir minėjimus lydėjo rinkimų nuotaikos. Rinkome Prezidentą su nerimu, viltimi. Deja, po rinkimų dar didesnis nerimas liko lietuvių širdyse. Antrame rinkimų ture rungtyniaus prezidentas Valdas Adamkus ir gintarinė ledi Šatrija Danutė Kazimira Prunskienė, Seimo narė.
Ir štai bulvarinės Vakaro žinios jau gąsdina: Kas laimės? Tas, kurį pasirinks Vakaro žinios. Pirmadienį per TV 4 kanalą drumstė eterį susirinkę Rūta Grinevičiūtė, Viktoras Uspaskich ir K.Prunskienė. V.Adamkus atakuojamas visais frontais. Pakartotinai rinkimų agitacijai bus metami dideli pinigai, tik ir vėl neaišku, kas tuos pinigus duoda.
Privertė susimąstyti ir rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai. Populistas V.Uspaskich su savo pažadais jau užvaldė beveik trečdalį rinkėjų. Tiesa, rinkimuose jų dalyvavo vos 48 proc. Taigi galima galvoti, kad jam rengiasi bernauti ne mažiau kaip vienas penktadalis Lietuvos žmonių. Tai dideli skaičiai, liudijantys, kad dalis Lietuvos žmonių ir toliau yra dvasios vergai, ilgisi laikų, kada bernavo okupantams, kokių nors kolūkių pirmininkams, įvairaus plauko direktoriams bei partijos sekretoriams. Pastarieji buvo tapę dievukais.
Kaip buvo gera, kai kažkas garantavo minimalų pragyvenimą, leido iki soties gerti, vogti. Girtuoklių iš darbo neišvarydavo, nes visi žmonės turėjo būti dirbantys. Tik reikėjo būti paklusniems partijai, okupantams ir to pakako, kad jaustumeisi saugus. Patiems galvoti nereikėjo, už juos galvojo partija, prorusiškas saugumas.
Gink Dieve, tas žmogelis turėjo nesipriešinti dievukams, nė žodžio nepratarti prieš. Kitaip galėjo atsidurti pas meškas. Ėmęsi Lietuvą valdyti kolaborantai, buvę stribai, nomenklatūrininkai ir svetimtaučiai net nesusimąstė, kad naikinama Lietuva, lageriuose ir tremtyje kankinami, žudomi žmonės. Nukentėjo pusė Lietuvos.
Ir šiandien prie valdžios vairo sėdi buvę nomenklatūrininkai, komunistai, buvusio KGB statytiniai, jų vaikai. Iš dalies buvo teisus Vytautas Petkevičius sakydamas, kad iki šiol Lietuvą valdo buvę KGB kadrai.
Valdžioje - socialdemokratai su tėtušiu Algirdu Mykolu priešakyje. Su juo kartu Juršėnas, Bernatonis, Kirkilas, Olekas, Karosas, Šaulienė, Andriukaitis ir t.t. ir t.t. O ką kalbėti apie Veselką, Pavilionius, Mazuronį, Pronckų, Klumbį - nuolat besityčiojančius iš Lietuvos.
Seime - kairiųjų dauguma, palaikanti paežerėse ir pajūryje žemės prisigrobusius sėbrus, įvairaus plauko vagis, pralobstančius gobšuolius, prilindusius prie valdžios lovio draugus ir giminaičius.
Žmonės viską mato. Mato, kad dauguma Seimo narių, valdžios vyrų yra nesąžiningi. Nė vienam iš jų neprabilo sąžinė, kad gauna 4-10 tūkstančių litų algas; yra gaunančių net 15-20 tūkstančių litų. O įvairūs bankininkai, pieninių bei kitų įmonių direktoriai gauna net iki 100 tūkstančių. Jiems nesvarbus žemdirbių triūsas, vargstančių darbininkų darbas, kuriems jie moka grašius. Ir dar diskutuojama, kaip sumažinti Sodros mokesčius uždirbantiems daugiau nei penkis tūkstančius litų, tačiau apie progresyvinius pelno mokesčius socialdemokratai baiminasi ir prisiminti, nors deklaruoja esą socialinės politikos šalininkai.
Taigi ar jie nesityčioja iš paprasto Lietuvos gyventojo, darbininko, gaunančio 400 litų atlyginimą, iš moteriškės, gaunančios 300 litų pensiją? Nejaugi valdžios vyrai akli, nejaugi nesupranta, kad per savo gobšumą kerta šaką, ant kurios sėdi? Gobšumas nugali bet kokį padorumą, žmogiškumą. Kada didžiausias ir mažiausias atlyginimai skirsis ne daugiau kaip šešis kartus, kaip yra Europoje?
Štai į Briuselį išvažiuoja 13 Lietuvos atstovų. Ar nevertėtų jų sąskaita sumažinti Seimo narių skaičių nors iki 121? Išvis kada bus mažinama valdžios biurokratų? O tų biurokratų vis daugėja. Siūloma kelti atlyginimus. Deja, pedagogai, gydytojai gaus papildomai gal keliasdešimt litų, o didieji tūzai tylomis prisidės prie algų šimtines.
Tad nereikia stebėtis, kad kai kurie gyventojai palaikė išsišokėlį Paksą. Jį teisėtai pašalinus dabar skubama pas melagį Uspaskich. O šį ypač palaiko nelietuviškai kalbantys. Komentarų nereikia.
Ir štai per rinkimus socialdemokratai drauge su Juršėnu prarado didesnę pusę rinkėjų. Premjeras Algirdas Mykolas už jo sėbrų gobšumą tegul kaltina ir save, ir visus iš buvusių KGB, iš EBSW, Luokės. Taip pat Šleževičių, sugriovusį bankus, daugelį menkystų, apvagiančių Lietuvą, važinėjančių prabangiais limuzinais, statančių pilis, be abejo, tik už nešvarius pinigus. Lietuvoje lobsta korumpuoti sukčiai, kažkieno palaikomi stambūs vagys.
Sufabrikuota Mažeikių naftos byla yra tik spektaklis, kad kaip nors būtų susidorota su Tėvynės sąjunga.
Prieš akis - birželio 27-oji. Į Prezidentūrą gali įžengti dviveidė Šatrija. Į Seimą skuba su savo neaiškios pakraipos partija V.Uspaskich. O mūsų Seimo nariai, valdančioji dauguma puls jam į glėbį, kad neišmestų jų už borto, neatimtų pamėgtos kėdės prie valdžios lovio. Valdžios vyrai ginčysis, darys rokiruotes valdžios postuose, stengsis apeiti įstatymus, kombinuos, kaip vėl turėti šiltas vieteles su dideliais atlyginimais. Deja, paprastam Lietuvos gyventojui nuo to geriau nebus.
Visame valdžių žaidime didelį vaidmenį atlieka artimojo užsienio spec. tarnybos. Gaila, kad ne visi tautiečiai tai supranta, daugelis puola į Lietuvą parduodančių apsišaukėlių glėbį. Jie turi suprasti, kad po rinkimų bus pamiršti, turės gyventi kaip kas išmano. Normalūs žmonės darbą gauna ir gaus. Tik, va, ir toliau slampinės niekam nebereikalingi girtuokliai, buvę homo sovieticus. Be abejo, jie balsuos už mums žinomus personažus.
Liūdna, kad po 14 nepriklausomybės metų Lietuva yra kryžkelėje. Į valdžią bet kokia kaina skverbiasi dviveidžiai apsišaukėliai. Juos remia pasiilgusios gerų anų laikų prorusiškos jėgos.
Vienintelė paguoda, kad mes jau esame NATO ir Europos Sąjungos nariai. Tik neramu, kad Europos Sąjungos skiriamos lėšos - vėl tų pačių valdininkų rankose. Rankas trina skaičiuojantys Europos Sąjungos pinigus ir svajojantys dar daugiau pralobti.
Paprastiems žmonėms, ko gero, teks tik nuo vaišių stalo byrantys trupiniai.
Ačiū Dievui, ateina naujos žmonių kartos. Užaugo ir auga protingas jaunimas, turintis galimybes mokytis, savo žinias pritaikyti tolesnei Lietuvos pažangai. Jei iškeliauja dirbti svetur, nereikia jaudintis. Jie sugrįš tobulesni, gudresni. Tegul susimąsto darbdaviai, kad gali nebetekti pigios darbo jėgos.
Žodžiu, tauta atsirinks, kas yra kas.
Serapinas KITKAUSKAS,
buvęs tremtinys
Kaunas
© 2004 "XXI amžius"
|