|
Dėl Lietuvos piliečių kapaviečių Rusijoje
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
A. M. Brazauskui
Lietuvos Respublikos kultūros ministrei
R. Žakaitienei
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui
A. Valioniui
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro gen. direktorei D. Kuodytei
Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorei
D. Varnaitei
Nuo 1999 metų Kultūros ministerijai iš valstybės biudžeto buvo skiriamos lėšų Lietuvos piliečių politinių kalinių ir tremtinių palaidojimo vietų buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje tyrinėjimo programai. Kiekvienais metais buvo organizuojama po dvi arba tris ekspedicijas į įvairias Rusijos Federacijos ir Kazachstano vietoves, kur buvo tyrinėjama kapaviečių būklė, palaidotųjų skaičiai, pagal galimybes sudaromi kapaviečių bei palaidotų asmenų sąrašai, fotografuojami išlikę kapai ir paminklai, palaidojimo vietų schematiniai planai tai yra atliekama palaidojimo vietų inventorizacija. Visa ekspedicijų sukaupta medžiaga ir ataskaitos saugomos Kultūros ministerijoje.
Taip pat vyksta tarpvalstybinės derybos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl karių ir civilių karo bei represijų aukų kapaviečių priežiūros. Lietuvos delegacijai vadovauja Kultūros ministerija.
2005 metais sukaks 60 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Artėjant sukakčiai Rusijos Federacija aktyvina šio susitarimo rengimą ir pasirašymą. Pats susitarimo tekstas baigiamas rengti ir derinti, tačiau prie susitarimo turėtų būti pridėti (ar bent nustatytu laiku po pasirašymo pateikti) saugotinų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių palaidojimo vietų Rusijos Federacijoje ir Rusijos (Sovietų Sąjungos) karių kapinių Lietuvoje sąrašai.
Rusijos (Sovietų Sąjungos) karių kapinių Lietuvoje būklė ir jų sąrašas nekelia jokių didesnių problemų. Tuo tarpu Lietuvos piliečių - karių ir civilių karo ir represijų aukų (t.y. politinių kalinių ir tremtinių) - palaidojimo vietų Rusijos Federacijoje sąrašas nėra sudarytas ir net nepradėtas rengti. Nesudarytos šio sąrašo rengimo nuostatos, t.y. ar į jį įtraukti visas palaidojimo vietas, kuriose yra palaidotų Lietuvos piliečių, ar tik kai kurias, jas atrinkus pagal tam tikrus atrankos kriterijus. Taigi reikėtų apibrėžti šiuos atrankos kriterijus, po to atlikti gausios minėtų ekspedicijų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sukauptos medžiagos analizę. Neabejotina, kad tai didžiulės svarbos ir apimties darbas, kurį atlikti skubotai bus neįmanoma. Be saugotinų kapaviečių sąrašo tarpvalstybinis susitarimas bus bevertis ir beprasmis, o tam tikru atveju gali tapti netgi žalingas ir trukdyti tolesnėms šio klausimo sprendimų paieškoms.
Įvertindamas susidariusią padėtį noriu atkreipti jūsų dėmesį į šio susitarimo dėl abipusės kapaviečių priežiūros svarbą ir prašyti, kad politinių kalinių ir tremtinių saugotinų palaidojimo vietų Rusijos Federacijoje sąrašo sudarymo darbai būtų neatidėliojant pradėti ir koordinuojami Vyriausybės lygiu.
Antanas STASIŠKIS,
komisijos pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių
ir tremtinių bendrijos pirmininkas
© 2004 "XXI amžius"
|