|
Tiesa,
kurios Lietuvos teisėsauga nenori pripažinti
Prisimenant išėjusį Amžinybėn karį
Alvydas SEMAŠKA
|
Bronius Butėnas 1943 metais
po Stalingrado apsupties
|
Jau metai, kai į paskutinę kelionę išlydėjom
buvusį karį, likimo nublokštą į Antrojo pasaulinio karo sūkurį,
vyresnįjį puskarininkį Bronių Butėną. Karas ir okupacija jį užklupo
bebaigiantį Kauno karo mokyklą. Iškentėta neįsivaizduojamai daug
prievartos, smurto ir pažeminimo tiek karo, tiek pokario metais.
Skaudu, tačiau paskutinį mirtiną smūgį kariui
smogė jau nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos teisėsauga, nors teisti
reikėjo ne Lietuvos karį
|
|
Prieškario
karininkai
sovietinio režimo aukos
Alfonsas ZUBRECKAS
Į rytus nuo Norilsko, Jelunos kalno papėdėje,
Lamos ežero pakrantėje esančiose kapinaitėse, 1990 metų vasarą iškilo
didingas paminklas. Jis pastatytas 42-iems Lietuvos, Latvijos ir
Estijos aukšto rango artilerijos karininkams, kurie čia buvo įkalinti
1941 metų rugpjūčio mėnesį, atminti. Šį paminklą pastatė karininkų
giminės ir artimieji. Toje vietoje, kur buvo barakai, kuriuose kalėjo
Baltijos šalių karininkai, stovi iš maumedžio išdrožtas koplytstulpis.
Šalia koplytstulpio išsidėsčiusios trys skulptūros, simbolizuojančios
motinas, laukiančias ilgai negrįžtančių savo sūnų. Prie koplytstulpio
pritvirtinta metalinė lenta su visų Baltijos šalių čia kalėjusių
karininkų pavardėmis. Šio memorialo autorius lietuvis Romualdas
Svidinskas. Tiesa, apie šių Baltijos šalių karininkų likimą jis
taip pat parašė knygas Lamos tragedija ir Lietuvos karių likimai.
|
|
Drožė,
tašė ir rašė be atilsio
AA Ipolitas Užkurnys
(1926 11 05 2004 11 10)
Lapkričio 13 dieną Pyplių kaimo (Širvintų rajonas)
kapinėse amžinam poilsiui atgulė tautodailininkas skulptorius Ipolitas
Užkurnys. Šimtais savo skulptūrų įamžinęs lietuvių tautos didžiavyrių,
knygnešių, baudžiauninkų, tremtinių bei šių laikų iškilių asmenybių
ir paprastų tėvynainių atminimą, daugybe kryžių ir rūpintojėlių
paženklinęs tautos sopulingus ir džiaugsmingus įvykius, medyje gaivinęs
literatūros kūrėjų bei jos personažų atminimą, pats įsiamžino: I.Užkurnio
kūryba paliko pėdsaką, kurį ištrinti užmaršties tamsa bejėgė.
|
|