Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šv. Kazimierą primins meno
kūriniai ir dokumentai

Šv. Kazimieras. Dail. Jonas Mackevičius (1872-1954)

Lietuvos nacionaliniame muziejuje ketvirtadienį atidaryta Šv. Kazimiero ikonografijos paroda. Jos atidaryme dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, knygos „Šv. Kazimiero koplyčia. Vadovas“ vienas iš autorių filosofas Vytautas Ališauskas.

Bažnyčiose saugoti, taip pat kardinolo A.J.Bačkio, kitų dvasininkų, kolekcininkų ir muziejų paskolinti dokumentai, fotografijos, meno kūriniai primins šventojo kultą XIX-XX amžių Lietuvoje.

Parama Afrikai – Europos Bažnyčios rūpestis

Mindaugas BUIKA

Dėl prastos mitybos ir ligų kas mėnesį Darfūre gyvybių netenka maždaug 10 tūkstančiai žmonių. Nuotraukoje - Kalmos stovykloje iškeldintiesiems sudaniečiams Pietų Sudane savo vaiką rankose laiko sudanietė

Lietuvos Bažnyčia rodo atsakomybę už Afrikos pažangą

„Bendrystė ir solidarumas tarp Afrikos ir Europos“ - tokia prasminga tema buvo nagrinėjama lapkričio 10-13 dienomis Vatikane vykusiame pirmajame abiejų žemynų vyskupų simpoziume. Istoriniame susitikime, kuriame dalyvavo 50 ganytojų iš Afrikos ir 50 – iš Europos, atstovavusiems daugiau kaip 60 šalių, buvo pabrėžtas poreikis aktyviau dalytis šių kontinentų Bažnyčios turimais resursais bei sielovadiniu patyrimu. Vyskupų simpoziumą organizavo Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE) ir Afrikos bei Madagaskaro vyskupų konferencijų forumas (SECAM) talkinant Šventojo Sosto Tautų evangelizavimo kongregacijai. Jame taip pat dalyvavo kitų Vatikano dikasterijų bei solidarumo plėtra suinteresuotų tarptautinių katalikiškų organizacijų atstovai.

Skylanti Ukraina

Petras KATINAS

Daugiau kaip 30 tūkstančių žmonių pirmadienį Kijeve dalyvavo demonstracijoje prieš rinkimų rezultatų klastojimą EPA-ELTA nuotrauka

Prieš antrąjį Ukrainos prezidento rinkimų ratą tapo visiškai aišku, jog Maskva metė visus savo pagrindinius kozirius, kad juos pralaimėtų provakarietiškas, liberaliu reformatoriumi vadinamas opozicijos lyderis Viktoras Juščenka. Pats Rusijos prezidentas V.Putinas net tris kartus apsilankė Ukrainoje ir tarėsi su dabartiniu prezidentu Leonidu Kučma. Kaip praneša Rusijos laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ apžvalgininkė Tatjana Ivženko, paskutinis V.Putino ir L.Kučmos susitikimas buvo ypač slaptas. Nežinia, kokias instrukcijas gavo L.Kučma ir Maskvos viltis dabartinis premjeras Viktoras Janukovičius.

Tiesa, kurios Lietuvos teisėsauga nenori pripažinti

Prisimenant išėjusį Amžinybėn karį

Alvydas SEMAŠKA

Bronius Butėnas 1943 metais po Stalingrado apsupties

Jau metai, kai į paskutinę kelionę išlydėjom buvusį karį, likimo nublokštą į Antrojo pasaulinio karo sūkurį, vyresnįjį puskarininkį Bronių Butėną. Karas ir okupacija jį užklupo bebaigiantį Kauno karo mokyklą. Iškentėta neįsivaizduojamai daug prievartos, smurto ir pažeminimo tiek karo, tiek pokario metais.

Skaudu, tačiau paskutinį mirtiną smūgį kariui smogė jau nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos teisėsauga, nors teisti reikėjo ne Lietuvos karį…

Lietuvos kariuomenės kūrimas

Algirdas MERKEVIČIUS

Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Pirmojo ir Antrojo ministrų kabinetų krašto apsaugos ministras gen. Mykolas Velykis

1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmasis įsakymas Krašto apsaugos ministerijai. Ši data laikoma mūsų kariuomenės gimtadieniu.

Organizuoti lietuvių kariuomenę dar 1917 metais bandė lietuviai kariai, tuo metu tarnavę rusų kariuomenėje. Galicijos fronte, Rovne, Valke ir kitur kūrėsi lietuvių batalionai. Spalį Smolenske buvo įsteigta Lietuvių pulkų tvėrimo komisija. Dar birželio 7 dieną Peterburgo komitetas sušaukė visos Rusijos lietuvių karių suvažiavimą. Jis įsteigė Rusų armijos lietuvių karininkų sąjungą, išrinko jos Centro komitetą, leido laikraštį „Laisvas Žodis“, kurio administratoriumi buvo dailininkas K.Šimonis. Šio suvažiavimo įpareigotas Centro komitetas 1918 m. sausio 29 d. sukvietė antrą lietuvių karių suvažiavimą. Jo vadovavimą perėmė komunistai. Jie pradėtą darbą sužlugdė ir privertė pradėtus kurti batalionus likviduotis. Tą vasarą lietuviai kariai, paleisti iš rusų armijos, pradėjo grįžti į Lietuvą.